Kaip teigiama pranešime, Rūmai turi išnagrinėti asmens prašymą ir išduoti pažymą arba motyvuotai atsisakyti ją išduoti per 20 darbo dienų. Rūmų teigimu, atsižvelgdami į įtemptą situaciją dėl koronaviruso keliamų sunkumų, verslo pateiktus prašymus išduoti force majeure pažymas bus siekiama išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką.

Kaip teigia Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų advokatė Jūratė Radzevičienė, išduodant pažymas Rūmai įsitikina ne tik tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimu, bet ir įvertina, ar būtent šios aplinkybės lėmė sutarties nevykdymą.

„Pats ekstremalios situacijos paskelbimas neatleidžia verslo subjektų nuo sutartinių prievolių vykdymo, tam turi atsirasti force majeure aplinkybės“, – sako J. Radzevičienė.

Advokatės teigimu, jei, pavyzdžiui, įmonė dėl minėtų aplinkybių negali vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, tuomet ji galėtų remtis force majeure aplinkybės buvimu, kurias patvirtintų Rūmai, ir išduota pažyma gali būti panaudota kaip įrodymas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo.

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai iki šiol nėra gavę prašymų išduoti force majeure pažymos dėl koronaviruso.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pranešime rašoma, kad pažymos bus kompensuojamos, jei jos liudys su valstybės lygio ekstremaliąja situacija susijusias force majeure aplinkybes, dėl kurių žemdirbiai negalėjo įvykdyti sutartinių žemės ūkio veiklos įsipareigojimų.

Pagalba bus teikiama pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems žemės ūkio veiklos subjektams, sumokėjusiems Prekybos, pramonės ir amatų rūmams už pažymų išdavimą. Kompensuojama bus 100 proc. sumokėto atlygio, bet ne daugiau kaip 200 eurų už vieną pažymą.

Norėdamas gauti kompensaciją, pareiškėjas dėl jos turės kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažymos išdavimo dienos. Jei pažyma išduota iki valstybės lygio ekstremaliosios situacijos - per vieną mėnesį nuo ekstremalios situacijos paskelbimo.

Taip pat kompensaciją galės gauti ir asmenys, anksčiau gavę tokias pažymas, jei jie atitiks nustatytus reikalavimus (pažyma išduota dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos nulemtų force majeure aplinkybių, o pats žemdirbys yra užsiimantis pirmine gamyba). Dėl anksčiau išduotų pažymų kompensavimo bus galima kreiptis per mėnesį nuo žemės ūkio ministro įsakymo, kuriuo nustatoma kompensavimo tvarka, įsigaliojimo.

Pateikus prašymą ir nustatytus dokumentus, NMA ne vėliau kaip per 15 darbo dienų turės juos įvertinti ir priimti sprendimą, ar skirti paramą. Per 10 darbo dienų nuo sprendimo skirti paramą priėmimo NMA apie tai informuos pareiškėjus ir išmokės jiems kompensacijas.

Force majeure pažymas nustatyta tvarka išduoda visi pagal veiklos teritorijas veikiantys Prekybos, pramonės ir amatų rūmai - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių.

Ekstremalios gamtinės sąlygos, dėl kurių stringa sutartiniai įmonių įsipareigojimai, neretai koreguoja uostamiesčio verslininkų planus. Kiekviena tokia priverstinė prastova, kurios žmonės kontroliuoti negali, verslui kainuoja milijonus.

Kai planus griauna vėjas

Štorminis vėjas, dėl kurio tenka stabdyti laivybą Klaipėdos uoste, krovą ar kitus darbus, uostamiesčiui – ne naujiena. Audringais metais tokios situacijos kartojasi gana dažnai. Kiekviena tokia priverstinė prastova, kurios žmonės kontroliuoti negali, verslui kainuoja milijonus. Šios aplinkybės vadinamos nenugalima jėga (force majeure).

Tai labai sena sąvoka. Force majeure institutas kilęs iš romėnų teisės, jo užuomazgos kildinamos iš gerai žinomo principo "negalima reikalauti to, kas neįmanoma".

Force majeure – tai tarptautinėje sutarčių teisėje numatyti atvejai, kai negalima įvykdyti savo įsipareigojimų dėl kokios nors nenugalimos jėgos sukeltų aplinkybių. Tada verslininkai atleidžiami nuo tam tikrų įsipareigojimų, bet turi įrodyti, kad tos aplinkybės iš tiesų egzistavo.

"Tai susiję su gamtos reiškiniais, Klaipėdoje paprastai būna atvejų, kai dėl uraganinio vėjo įmonės negali dirbti. Stoja povandeniniai ar kiti darbai uoste, krova. Tokiais atvejais, kai ima strigti sutartinių įsipareigojimų vykdymas, kreipiamasi į mus dėl nenugalimų aplinkybių pažymos išdavimo", – teigė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro.

Modernioje teisės sistemoje principas force majeure aptinkamas iš esmės visų kontinentinės teisės valstybių civiliniuose kodeksuose. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų konvencijoje dėl tarptautinio prekių pardavimo sutarčių, jis veikia ir Lietuvoje.

Tačiau kai kuriose šalyse, kur itin stipriai pasireiškia sutarčių laisvės principas, force majeure institutas taikomas labai rezervuotai. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės teismai iki pat antros XIX a. pusės nenugalimos jėgos instituto iš viso nepripažino.

Force majeure tenka įrodyti

Pasak Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovės, neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, force majeure prisidengti nėra taip paprasta, tai reikia įrodyti. Paprastai force majeure griebiamasi kaip už šiaudo, kai ima grėsti baudos, delspinigiai ar kiti panašūs dalykai.

"Verslininkai įsivaizduoja, kad gauti force majeure pažymą labai paprasta. Taip nėra. Kad tokios sąlygos egzistavo ir kad tikrai jos buvo nenugalimos, reikia įrodyti", – tvirtino V.Kažuro.
Esą reikia išsiaiškinti, kokias force majeure sąlygas pripažįsta abi verslo partnerių pusės. Kokia galioja teisė, jei sutartis yra tarptautinė.

Nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymas išduoda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai pagal veiklos zoną, jeigu tos aplinkybės atsirado ir egzistavo Lietuvos teritorijoje.

"Sulaukiame ir tokių kreipimųsi, kad audra buvo Geltonojoje jūroje ir prašoma išduoti force majeure pažymą. Bet tokiu atveju mes to padaryti negalime, nes tai ne Lietuvos teritorija. Kitas klausimas jau susijęs su jūrų teise, ar tas laivas plaukiojo su Lietuvos vėliava", – sakė V.Kažuro.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai – vienintelė institucija Lietuvoje, išduodanti tokias pažymas. Jas gali gauti bet kuris juridinis asmuo, net ir ne rūmų narys.

Pažymų išduoda mažiau

"Dabar per metus tenka išduoti vos tris keturias tokias pažymas, nors buvo laikas, kai tokių dokumentų išduodavome iki 20. Dabar įmonių komercinėse sutartyse daugiau tvarkos ir force majeure aplinkybes įrodyti nėra paprasta", – pabrėžė V.Kažuro.

Force majeure aplinkybes turi įrodyti tas, kuris kreipiasi dėl pažymos, o Prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra institucija, kuri nagrinėja tuos įvykius ir išduoda pažymą arba atsisako tai daryti. Esą, jei taip nutinka, niekas nedraudžia kreiptis į teismą.

"Pas mus dar nėra buvę, kad mūsų išduota force majeure pažyma būtų suabejojusi antroji pusė, įmonės, siekiančios įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes, verslo partneriai. Kitų apskričių rūmuose buvo atvejų, kai tokios pažymos buvo ginčytos teismuose. Pamažu klostosi ir teismų praktika", – sakė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovė.
Paprastai sutartyje būna įsipareigojimas, kad asmuo apie nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą kitai sutarties šaliai turi pranešti per konkrečiai numatytą terminą. Tačiau verslininkai esą tokių formalumų kartais nepaiso ir dėl to kyla problemų.

"Jei sutartyje numatyta, kad kita sutarties šalis apie force majeure bus informuota per 10 dienų ar kitą protingą laikotarpį, taip turi būti ir padaryta, nes priešingu atveju nesilaikoma formalumų ir tokia pažyma gali būti ir neišduota", – teigė V.Kažuro.

Pažyma neišduodama tada, kai nepateikiami visi reikalaujami dokumentai, nesilaikoma nuostatų, kurie nurodyti komercinėse sutartyse, arba tai iš viso yra ne force majeure aplinkybės.
"Pasitaiko, kai mums sako: mes žinojome, kad force majeure aplinkybių nėra, bet, manėme, gal kaip nors išlįsime pro šitą rakto skylutę. Verslininkai teikia prašymus ir viliasi – o gal pavyks gauti patvirtinimą, kad tai vis dėlto buvo", – pasakojo rūmų atstovė.

Gaisras – ne priežastis?

Pasak V.Kažuro, kai force majeure pažymos išduodamos dėl gamtinių sąlygų, retai kyla abejonių. Esą gamtines sąlygas labai lengva įrodyti, remiantis hidrometeorologijos tarnybos duomenimis.

"Jei hidrometeorologai patvirtina, kad sniego buvo du kartus daugiau nei įprastai, siautė gūsingas vėjas ar užplūdo potvynis, daug įrodinėti ir nebereikia, pažyma išduodama iš karto", – pabrėžė V.Kažuro.

Pažymos išduodamos visiems juridiniams asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi komercine-ūkine veikla. Jos išduodamos ir ūkininkams, tačiau Klaipėdos regiono žemdirbiai esą tuo nesinaudoja.

Įdomu tai, jog ne vienoje civilinėje byloje Lietuvoje buvo atvejų, kai gaisras, sunaikinęs įmonės turtą, nebuvo pripažintas nenugalimos jėgos aplinkybe.

Esą gaisras bylos faktinių aplinkybių kontekste negali būti laikomas nenugalima jėga, nes jo kilimo faktą galima protingai numanyti. Gaisro kilimo rizika statiniuose yra visuotinai žinomas dalykas.

Pabrėžiama, jog tai patvirtina ir statiniams keliami priešgaisrinės saugos reikalavimai, valstybėje veikia priešgaisrinės saugos tarnybos.

Gaisras nenugalima jėga gali būti pripažintas tik tada, kai jo atsiradimo priežastys – ypač specifinės ar paplitimo mastas neįprastai didelis, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo jo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis.