Tai numatantis planas penktadienį pristatytas per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) surengtą pasitarimą.
„Institucijos atėjo su aiškiu, konkrečiu planu, dabar jį įgyvendinsime“, – po jo žurnalistams sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Bus kuriami kontrmobilumo priemonių parkai, tai yra vietos, kur bus sutelktos kontrmobilumo, fortifikacinės priemonės, tai yra tie patys ežiai, kitos galimą priešo judėjimą ribojančios fizinės priemonės. Jau planuojami pirkimai, jie yra daromi“, – teigė jis.
Institucijos atėjo su aiškiu, konkrečiu planu, dabar jį įgyvendinsime.
NSGK narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius tame pačiame pasitarime minėjo, kad būtina pasiruošus turėti prieš pėstininkus naudojamos pjaunamosios vielos, vadinamosios koncertinos, technikai stabdyti skirtų prieštankinių ežių, bangolaužių.
Anot jo, fortifikacijai taip pat gali būti naudojami statybiniai blokai, dideli akmenys, rąstai, kiti panašūs daiktai ar konstrukcijos.
Be to, reikalingos prieštankinės ir kryptinės minos, sprogdinimo medžiaga ir įranga.
Naudos įvairias lėšas
Parkus įkurti planuojama maždaug per metus. Tai kainuos 18 mln. eurų, tačiau į šią sumą neįeina karinių priemonių – minų, torpedų, raketinių sistemų – įsigijimas.
Šiam tikslui planuojama naudoti įvairių institucijų lėšas, iš gynybos biudžeto asignavimų bus perkamos tik karinės priemonės. Tačiau turtą valdys kariuomenė, nes ji spręs, ką, kur, kada reikia panaudoti.
„Parkai bus tose savivaldybėse, kur arčiau pasienio. Tai nebus didelės teritorijos, tai kompaktiškos vietos“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pasak NSGK vadovo, šios priemonės leis atgrasyti priešą ir modeliuoti šalies gynybą.
L. Kasčiūnas teigė, kad kalbama tik apie mobilias kontrmobilumo priemones.
Šios priemonės bus laikomos minėtuose parkuose, o esant reikalui, numatytos vietos ir objektai, kur, kokias priemones, kada reikia panaudoti.
Komiteto vadovas pabrėžė, kad šie fortifikaciniai sprendiniai taip pat yra suderinti su kariuomenės veiksmais.
„Jei naudoji tam tikrus fortifikacinius sprendinius, juos turi dengti ugnimi. Kai kam atrodė, kad siūlome tik išmėtyti tas priemones ir tiek. Dabar susikalbėjome, kad kalbame viena kalba“, – penktadienį žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Anot jo, plane numatyta ir Klaipėdos jūrų uosto gynyba. Jame yra ir melioracijos griovių gilinimas tam tikrose vietovėse, naujų miško alėjų formavimas, kitos priemonės.
Įstatymo projektas liks stalčiuje
Įgyvendinti kontrmobilumo priemonių planą žadama pasitelkti ne tik kariuomenę, bet ir civilines įstaigas, pavyzdžiui, Susisiekimo, Aplinkos, Žemės ūkio ministerijas.
„Visi jie bus įtraukti įgyvendinant tą planą. Pagal tam tikrą sritį bus ir atsakinga institucija, bet viskam vadovaus Nacionalinis krizių valdymo centras“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Seimo narys pripažino, kad jo parengtas Lietuvos kontrmobilumo priemonių prie ES išorės sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi įrengimo įstatymo projektas kol kas liks gulėti stalčiuje.
„Nemanau, kad šią minutę reikalingas įstatymas. Bet jis gulės pas mane stalčiuje“, – teigė NSGK pirmininkas.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas žurnalistams sakė, pagrindinė jo vadovaujamo centro užduotis – suderinti institucijų veiksmus, nusistatyti tam tikrus veikimo būdus ir atsakomybes.
„Svarbiausia – suderinti iš kariuomenės kylančius poreikius ir tam tikrus veiksmus, kurie vykdomi civilinių institucijų“, – tvirtino jis.
V. Vitkausko teigimu, kalbant apie gynybą, būtina suderinti mobilumą ir kontrmobilumą, tai yra tuo atveju, kai reikia priimti atvykstančius partnerius, mobilumas turi būti maksimalus, o kai reikia atremti priešą, jį stabdyti, naudojant tą pačią infrastruktūrą.
„Turi būti labai aiškus modelis, kada įjungiame vieną mechanizmą, kada – kitą. Dėl to reikalingas lankstumas, aiškumas. Tas priemones, kurias pasiūlėme plane, įgyvendinti reikia kuo greičiau ir užtikrinti paskui visą vadovavimo grandinę, kada, kokiame etape aktyvuojame konkrečią priemonę“, – sakė jis.
V. Vitkauskas taip pat akcentavo, jog įgyvendinant minėtą planą labai svarbu „karinį komponentą integruoti su civiliniu komponentu“.
Efektyvumą parodė Ukraina
Pasak A. Pociaus, karas Ukrainoje parodė, kokį svarbų vaidmenį vaidina vietoje ir laiku panaudos kontrmobilumo priemonės.
„Karas Ukrainoje jau parodė per visą tą laikotarpį pradedant ne nuo praėjusių metų, bet nuo 2014-ųjų, kad fortifikacijos priemonės dar yra efektyvios stabdant priešo pajėgas. Tokių inžinerinių konstrukcijų tikslas – stabdyti, blokuoti, nukreipti ir skaldyti priešo pajėgas, jas kanalizuoti reikiama kryptimi, ten, kur galima įrengti priešo naikinimo vietas, kurios turi būti suderintos su gamtinės sąlygomis ir taip toliau“, – pasakojo atsargos generolas.
Jis pabrėžė, kad Lietuvai reikia ne stacionarių, o mobilių fortifikacijų, tai yra priemonių, kurias galima paruošti iš anksto ir panaudoti esant reikalui.
„Reikia nustatyti labiausiai tikėtinus priešo priartėjimo kelius (...), nustatyti labiausiai tikėtinus priešo veiksmų eigos variantus, kur naikinsi priešą, tada išdėstyti ginklų sistemas, suplanuoti ir integruoti inžinerines kliūtis“, – aiškino buvęs kariuomenės vadas.
Anot jo, naudojant kontrmobilumo priemones didelį reikšmę turi ir gamtinės sąlygos.
„Apie 30 proc. mūsų teritorijos yra nepraeinamos, tai yra pelkės, miškai, vandens telkiniai ir pan. Tas vietoves galima gražiai integruoti į gynybinius planus“, – sakė A. Pocius.
Jis taip pat akcentavo jūrų uosto gynybą.
„Iš karo Ukrainoje matome, kaip svarbu ginti uostą. Odesos uostą Rusijos kariuomenė planavo užimti labai greitai, bet dėl labai gerai įrengtos kranto gynybos, turimų priešlaivinių tam tikrų raketinių sistemų, tas planas Rusijos kariuomenei nepasisekė.
Kalbant apie priemones, kurių ir mums reikėtų įsigyti, aišku, tai kainuoja pinigus, tai – įvairūs jūrinių minų tipai, plūduriuojančios, ant dugno gulinčios torpedos su judesio davikliais, distanciniu būdu valdomos ir t. t.“, – vardijo buvęs kariuomenės vadas.
Pasak jo, neužtenka parengti planą ir įsigyti priemonių, reikalingos ir treniruotės, kaip visa tai panaudoti.
„Kiekvienas kariuomenės padalinys turi įvertinti vietovę, numatyti galimus priešo judėjimo kelius. Aišku, visa tai turi būti derinama su mūsų sąjungininkais, kurie yra čia, turi būti integruoti planai į teritorinės gynybos planus ir kiekvienas teritorinis vienetas, kuris atsakingas už savo ruožą, turi gerai įsivertinti. Čia jau ir komendatūros turi turėti savo užduotis. Inžinerinės technikos kariuomenė tiek neturės, bet ją galima panaudoti iš savivaldybių paėmus ekskavatorius, kranus, buldozerius“, – aiškino A. Pocius.
