Prancūzija 2022-aisiais: islamiška vyriausybė, moterys su skaromis ir šydais, Sorbonos universitetas pervardytas Paryžiaus Sorbonos islamo universitetu ... Tokia nauja prancūzų literatūros „enfant terrible“ Michelio Houellebecqo (Mišelio Velbeko) knyga, kuri išleidžiama trečiadienį, kelia triukšmą dar prieš savo pasirodymą.
M.Houellebecqo – vieno garsiausių ir labiausiai į kitas kalbas verčiamų Prancūzijos rašytojų – šeštasis romanas „Pasidavimas“ (Soumission) kalba tokia tema, kuri beveik neabejotinai kurstys debatus šalyje tęsiantis politiniam ir ekonominiam sąmyšiui.
Autorius įsivaizduoja, kaip Prancūzijoje įkurta Musulmonų brolijos partija 2022 metų prezidento rinkimuose įveikia Marine Le Pen (Marin Le Pen) vadovaujamą kraštutinių dešiniųjų Nacionalinį frontą (FN) ir kaip susidaro sąlygos pirmajai per šalies istoriją islamiškai vyriausybei, kuriai vadovauja prezidentas Mohamedas Ben Abesas.
Sorbonos universitetas, kuriame dirba romano pasakotojas Fransua, tampa Paryžiaus Sorbonos islamo universitetu, moterys atsisako vakarietiškų drabužių ir renkasi hidžabą, o islamo neišpažįstantys profesoriai yra priversti atsiversti arba netenka darbo.
56 metų M.Houellebecqas 2001 metais sukėlė pasipiktinimą viename interviu pareiškęs, kad „pati kvailiausia religija, pripažinkime, yra islamas“. Tačiau šį kartą rašytojas neigia norėjęs šokiruoti.
„Negaliu pasakyti, kad ši knyga yra provokacija – jei tai reiškia sakyti dalykus, kuriuos laikau iš esmės neteisingais, vien tam, kad panervinčiau žmones“, – sakė jis literatūros žurnalui „The Paris Review“ prieš jo romano išleidimą.
Jo knygoje pateikiamas išgalvotas scenarijus, jis pripažįsta, „nėra labai realistiškas“.
„Pirma, – ir tai sunkiausias įsivaizduoti dalykas – musulmonams turėtų pavykti sutarti vieniems su kitais“, – sakė rašytojas.
Pasak jo, jei toks talentingas politikas, kaip jo išgalvotas Ben Abesas, įsiveržtų į sceną, kokia nors musulmoniška partija būtų tikėtina, bet „tam prireiktų daugiau laiko nei septyneri metai, ... toks procesas užtruktų kelis dešimtmečius“.
Islamas kaip „atpirkimo ožys“
Vis dėlto romanas jau išprovokavo energingus debatus Prancūzijoje, kurioje gyvena didžiausia musulmonų bendruomenė Europoje ir kur FN neseniai šventė didžiulę rinkimų sėkmę.
Toks scenarijus „atspindi autoriaus baimes, bet, taip pat, ir visuomenės baimes“, sakė mokslininkas, islamo Europoje ekspertas Franckas Fregosi (Frankas Fregozi).
„Tam tikri intelektualai ar komentuotojai eksploatuoja gyventojų baimes, vietoje to, kad juos ramintų ... Mes kuriame neniuansuotos socialinės islamo baimės tipą ... Islamas yra atpirkimo ožys, visų blogybių Prancūzijos visuomenėje priežastis“, – sakė F.Fregosi.
Kairiosios pakraipos dienraščio „Liberation“ vyriausiasis redaktorius Laurent'as Joffrinas (Loranas Žofrenas) sakė, kad šios knygos išleidimas „žymės datą idėjų istorijoje, kai kraštutinės dešinės idėjos pateko į aukštąją literatūrą“.
Tačiau autorius rado ir šalininkų, taip pat – ir literatūros pasaulyje.
Filosofas Alainas Finkielkraut (Alenas Fenkelkro) gyrė M.Houellebecqą už tai, kad jis žiūri „atmerkęs akis ir nesileidžia įbauginamas politinio korektiškumo“.
Jis aprašo „ateitį, kuri nėra neabejotina, bet kuri yra tikėtina“.
Knyga tikrai sujudino Prancūziją. Trečiadienį išleidžiamas pirmas 150 tūkst. egzempliorių tiražas, ji jau vadinama 2015 metų literatūriniu įvykiu.
Pats M.Houellebecqas, kuris 2010-aisiais pelnė Goncourt'ų (Gonkūrų) premiją – garbingiausią Prancūzijos literatūros apdovanojimą, pripažino, kad knyga turi „bauginančią pusę“ ir kad jis naudojo „gąsdinimo taktiką“, bet sakė, kad stengėsi įsivaizduoti save musulmono, atsidūrusio Prancūzijos balsavimo kabinoje, vietoje.
„Iš tikrųjų jie yra visiškai schizofreniškoje situacijoje. Todėl, kad bendrai musulmonai nėra suinteresuoti ekonominiais klausimais, jų didieji klausimai yra tie, kuriuos šiais laikais vadiname socialiniais klausimais“, – sakė jis „The Paris Review“.
„Tad jeigu musulmonas nori balsuoti, ką jam daryti? Tiesa ta, kad jis yra neįmanomoje situacijoje. Jis neturi visiškai jokio atstovavimo“, – sakė M.Houellebecqas.
