62-ejų metų F. Fillonas dabar laikomas labiausiai tikėtinu pretendentu į Prancūzijos vadovo postą, laimėjęs pirmąkart surengtus JAV stiliaus pirminius rinkimus, per kuriuos buvo renkamas Respublikonų partijos ir jos sąjungininkių kandidatas.
Beveik galutiniai rezultatai, gauti suskaičiavus balsalapius 9 tūkst. 915 rinkimų apylinkėse iš 10 tūkst. 229, rodo, kad jis surinko 66,5 proc. balsų.
Pergalės kalboje šis ralio lenktynininkas mėgėjas sakė „sudraskęs visus iš anksto surašytus scenarijus“, kai pagal populiarumą aplenkė savo varžovus paskutinėmis kampanijos savaitėmis.
„Prancūzija nebegali taikstytis su savo nuosmukiu. Prancūzija nori tiesos, Prancūzija nori veiksmų“, – F. Fillonas pareiškė džiūgaujantiems savo šalininkams, kai labiau centristinių pažiūrų A. Juppe pripažino pralaimėjęs.
Prancūzijos prezidento rinkimai laikomi svarbiu išbandymu pagrindinės politikos krypties partijoms po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pergalės JAV prezidento rinkimuose ir „Brexit“ kampanijos Didžiojoje Britanijoje: abiejose šiose šalyse nugalėjo prieš politinį elitą nukreipto pykčio balsai.
F. Fillono per du prezidento rinkimų turus ateinančių metų balandį ir gegužę tikriausiai laukia įnirtingos grumtynės su M. Le Pen – antisisteminę kandidatę, trokštančią pakartoti netikėtą D. Trumpo pergalę Amerikoje.
Jis tvirtino, kad prieš Europos Sąjungą nusistačiusios M. Le Pen pergalė reikštų „bankrotą“.
Sekmadienį vėlai vakare paskelbti dviejų apklausų rezultatai rodo, kad F. Fillonas prezidento rinkimų pirmajame rate tikriausiai surinktų daugiau balsų negu M. Le Pen, o kairiojo sparno kandidatai pagal populiarumą atsilieka nuo šios poros.
F. Fillonas žadėjo būti „visų, kas širdyse didžiuojasi esantys prancūzai“, kandidatu. Jis taip pat tvirtino padėsiantis tašką „apgailėtinai“ prezidento socialisto kadencijai.
Per antrąjį pirminių rinkimų turą balsavo apie 4 mln. žmonių – maždaug tiek pat, kaip ir per pirmąjį ratą lapkričio 20-ąją, kai F. Fillonas netikėtai surinko daugiausiai balsų iš septynių kandidatų.
Politikas, premjero poste dirbęs 2007–2012 metais, perspėjo, kad Prancūzija yra atsidūrusi „ant sukilimo slenksčio“. F. Fillonas įsitikinęs, kad jo planas panaikinti 500 tūkst. darbo vietų viešajame sektoriuje ir pailginti darbo valandas padės išjudinti vangią ekonomiką.
Šis uolus katalikas taip pat laikosi griežtos pozicijos imigrantų ir musulmonų atžvilgiu. Praeitą savaitę jis naujai atvykusiems į Prancūziją žmonėms pareiškė: „Kai ateini į kieno nors kito namus, netampi jų šeimininku.“
„Brutalus“ kandidatas?
Paryžiaus šiaurės vakaruose balsavęs 45-erių metų žmogiškųjų išteklių vadybininkas Christophe'as Mordelet (Kristofas Mordelė) sakė, kad pasirinko F. Filloną, nes jis pademonstravo „daugiau autoriteto“ negu A. Juppe, kuris kampanijos metu vaizdavo save kaip nuosaikesnį vienytoją.
„Turi kumščiu daužyti stalą, kad šioje šalyje vyktų reformos. Turime liautis nuolaidžiavę gatvės galiai“, – sakė Ch. Mordelet.
A. Juppe nesėkmingai pastatė ant centro kortos ir sakė, kad jo oponento darbotvarkė yra pernelyg „brutali“, o jis turįs daugiau galimybių neleisti kraštutiniams dešiniesiems ateiti į valdžią.
Pripažindamas pralaimėjimą ir atsisakydamas visą karjerą puoselėtos svajonės tapti prezidentu, 71-erių metų A. Juppe palinkėjo F. Fillonui „sėkmės“ siekiant atsiimti Eliziejaus rūmus iš valdančiųjų socialistų.
Kampanijos metu A. Juppe smarkiai kritikavo oponentą kaip Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui palankų veikėją ir kėlė klausimų dėl jo požiūrio į abortus.
F. Fillonas nori glaudesnių ryšių su Kremliumi ir ragino Europos Sąjungą panaikinti sankcijas Maskvai, įvestas po Rusijos invazijos į Ukrainą 2014 metais.
Neprognozuojamos lenktynės
Kaip rodo apklausos, respublikonų kandidatas antrajame prezidento rinkimų rate kitų metų gegužę varžysis su M. Le Pen ir tikriausiai ją įveiks.
Tačiau lenktynės laikomos neprognozuojamomis – po politinių nesėkmių metų ir nežinios dėl nepriklausomų kandidatų bei socialistų kandidato poveikio.
Socialistų prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) dar nepaskelbė, ar sieks antros kadencijos, bet jo populiarumas šiuo metu yra rekordiškai mažas.
Dabartinis premjeras Manuelis Vallsas neatmetė galimybės mesti iššūkį F. Hollande’ui per sausį vyksiančius kairiųjų pirminius rinkimus ir savaitraščiui „Journal du Dimanche“ sakė norįs paneigti įsitikinimą, „kad kairė neturi šansų“ išlaikyti valdžią.
Buvęs F. Hollande'o protežė ir ekonomikos ministras Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) taip pat turi dalyvauti prezidento rinkimuose – kaip nepriklausomas centro kandidatas.
Sekmadienį 38 metų E. Macronas apkaltino F. Filloną turint retrogradinį požiūrį į Prancūzijos visuomenę ir paragino „kairės, dešinės ir centro progresyviuosius“ prisidėti prie jo stovyklos.
Kraštutinių kairiųjų kandidatas Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas) tikriausiai taip pat atims dalį balsų iš pagrindinių partijų. Po daugelio taupymo metų, žmonėms piktinantis globalizacija bei darbo vietų praradimu, tokia tendencija buvo stebima per rinkimus visoje Europoje.
Prancūzijos tarptautinių ir strateginių santykių instituto (IRIS) analitikas Jeanas-Yves'as Camus (Žanas Ivas Kamiu) sakė, kad F. Fillonas galbūt turės švelninti savo programą ir pasislinkti labiau link centro.
„Jam gali reikėti truputį pasislinkti, būti labiau vienijančia ir mažiau skaldančia (figūra)“, – naujienų agentūrai AFP sakė J.-Y. Camus.
Rusijos sveikinimai
Rusijos žiniasklaida pirmadienį sveikino prorusiška pozicija tarptautinės politikos srityje garsėjančio buvusio Prancūzijos premjero Francois Fillono (Fransua Fijono) paskyrimą konservatorių kandidatu kitų metų prezidento rinkimuose.
„Francois Fillonas yra pragmatiškiausias kandidatas tarptautinės politikos (srityje)“, – pakomentavo Rusijos oficialioji naujienų agentūra „RIA Novosti“.
„Fillonas pateisino Prancūzijos žmonių lūkesčius“, – teigė populiariausia Rusijos televizija „Pervyj kanal“.
„Fillonas yra artimesnis rinkėjams už Alainą Juppe keliais klausimais: dėl kovos su „Islamo valstybe“ (IS), gėjų santuokų ir Rusijos“, – „Twitter“ parašė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų narys Aleksejus Puškovas.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį pateikė neutralų komentarą, kad Maskva gerbia rinkimų procesus kitose šalyse ir laikosi pozicijos nesikišti.
„Žinoma, yra kandidatų, su kuriais mūsų prezidentas turėjo progų pastaraisiais metais bendrauti artimiau, ir yra kandidatų, su kuriais jis kalbėdavosi rečiau ir kurių taip gerai nepažįsta“, – pridūrė D. Peskovas.
F. Fillono vadovavimas vyriausybei sutapo su V. Putino darbu Rusijos premjero poste ir jų artumas pirminių rinkimų kampanijos metu provokavo klausimus dėl jo užsienio politikos. A. Juppe smarkiai kritikavo F. Filloną kaip V. Putinui visad pritariantį veikėją .
