Karjerą rinktinėje 2004 metais pradėjęs S. Mikoliūnas per 74 rungtynės įmušė penkis įvarčius ir yra žinomas dėl savo puikių techninių galimybių žaidžiant dešiniajame atakos krašte.

Paskutinį kartą jis rinktinėje žaidė 2016 metų kovo mėnesio draugiškose rungtynėse su Rusija ir apie sugrįžimą negalvojo ilgai, tačiau tai pasikeitė, kai nacionalinės komandos treneriu tapo Valdas Urbonas.

„Laikas greitai bėga, nesijaučia, kad praėjo trys metai. Atrodo, kad ne per seniausiai žaidei už rinktinę. Išliko daug žaidėjų, tik, galbūt per tą laiką jie subrendo ir patobulėjo. Dabar taikysimės prie Valdo Urbono filosofijos“, - teigė S. Mikoliūnas.

Kvietimas į rinktinę S. Mikoliūnui nebuvo visiškai netikėtas, nes praėjusiais metais jis žaidė po V. Urbono sparnu Vilniaus „Žalgirio“ klube: „Puikiai supratome vienas kitą, aš supratau jo žaidimo filosofiją ir, ko jis reikalauja. Maniau, kad jau nebeteks vilkėti nacionalinės rinktinės marškinėlių, bet futbolas yra tuo ir įdomus, kad nežinai, kaip viskas susiklostys ateityje. Dabar džiaugiuosi, kad galiu atstovauti Lietuvos rinktinei“.

Daugiausiai rungtynių Lietuvos futbolo rinktinėje sužaidusių futbolininkų sąraše S. Mikoliūnas užima trečią vietą. Daugiau kartų nacionalinės rinktinės marškinėlius buvo apsivilkę tik Deividas Šemberas (82) ir Andrius Skerla (84), kuris šiuo metu yra V. Urbono asistentas. Vis dėlto S. Mikoliūnas tikina, jog jam aplenkti juos nėra prioritetas.

„Sugrįžau ne tam, kad galvočiau, kaip aplenkti Andrių ar Deividą. Aišku, stovykloje pajuokaujame šia tema, bet visi puikiai supranta, ko žaidėjai čia atvažiuoja. Sugrįžau tam, kad galėčiau kažką duoti Lietuvai ir atsiduoti pilnai. Pats suprantu, kad man liko ne per daugiausiai žaisti. Bet šiuo metu esu geroje formoje ir, manau, kad galiu padėti Lietuvai“, – samprotavo S. Mikoliūnas.

Saugas rinktinėje žaidė prie įvairių trenerių ir matė, kaip komanda keitėsi. Kalbėdamas apie pastarųjų metų „duobę“, S. Mikoliūnas pabrėžė, jog rinktinės futbolininkus slėgė didelis psichologinis spaudimas: „Kartais aikštelėje tas spaudimas neleido jiems protingai sužaisti atitinkamose situacijose. Visi turėjo daug noro, bet kartais veiksmai buvo individualūs, o ne komandiniai. Tai išbalansavo komandą ir buvo sunku sugrįžti į įprastą ritmą“.

„Visada reikia palaikyti komandą, kad ir kokia būtų situacija. Žmonių pozityvas gali suteikti mums papildomų jėgų. Futbolininkų žaidimą daug lemia ir psichologija. Kai tu įtikini žaidėją, kad jis gali, jie vėliau iš tikrųjų tai padaro“, - teigė buvęs FBK Kauno, Edinburgo „Hearts“ ir Kijevo „Arsenal“ klubų futbolininkas.

S. Mikoliūnas neslėpė, jog džiaugiasi turininga karjera, bet taip pat atskleidė, jog ji galėjo pakrypti ir į Anglijos aukščiausias lygas: „Buvo galimybė persikelti į „Swansea City“ ekipą, bet galbūt pritrūko žmonių, kurie galėjo patarti šiuo klausimu, pradėjau truputi dvejoti ir ieškoti geresnių variantų. Manau, reikėjo griebti šį šansą ir galbūt viskas būtų pakrypę kitaip“.

2015 metais į „Žalgirį“ sugrįžęs veteranas išgyveno ir sunkius traumų laikotarpius, bet  praėjusiais metais įvykęs šeimos pagausėjimas jam suteikė naujų jėgų antrojoje sezono pusėje, kurioje jis buvo vienas ekipos lyderių. Su „Žalgiriu“ jis tapo LFF taurės nugalėtoju ir prisidėjo prie komandos spurto A lygoje, kurioje tik finišo tiesiojoje nusileido „Sūduvai“.

„Visų pagrindinis tikslas turi būti sukurti gražią šeimą. Kai turi tvirtą pagrindą, gali toliau viską lipdyti. Dukros gimimas daug pridėjo – kai esi pakilios nuotaikos, ant sparnų, viskas sekasi gerai“, – šypsojosi vilnietis.

S. Mikoliūnas penktadienio vakarą sieks iškovoti pirmąją pergalę Europos futbolo čempionato atrankos varžybose. B grupės rungtynėse lietuviai susitiks su Liuksemburgo komanda „Josy Barthel“ stadione. 21:45 val.