Lenkijos Seimo atstovas sako, kad šalies ūkininkai toliau blokuos kelius  protestuodami prieš Ukrainos grūdų ir kitų žemės ūkio produktų importą į Europos Sąjungą (ES). 

„Atrodo, kad protestai greitai nesibaigs“, – penktadienį Vilniuje pareiškė Seimo Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas Mirosławas Maliszewskis (Miroslavas Mališevskis), dalyvaujantis trišaliame Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentarų bei žemdirbių atstovų susitikime, kur aptariamos grūdų iš Ukrainos importo į ES problemos.

Pasak jo, iš Ukrainos plūstant pigiai žemės ūkio produkcijai, padėtis Lenkijoje labai pablogėjo – ypač didelė konkurencija  yra parduodant grūdus, rapsus, cukrų, saulėgrąžas, obuolių sultis, šaldytas avietes. 

Lenkijos žemės ūkio viceministras Stefanas Krajewskis (Stefanas Krajevkis) sako, kad lenkų ūkininkai protestuoja, nes dėl  užplūdusios produkcijos iš Ukrainos bloginama jų padėtis – jie turi uždirbti iš savo užaugintos produkcijos, jiems reikia grąžinti paskolas, maitinti šeimas, mokėti dideles energijos kainas.

„Ūkininkų reikalavimai yra mums iššūkis“, – sakė viceministras.

Lenkijos grūdų augintojų asociacijos pirmininko pavaduotojas Grzegorzas Majewskis (Gžegožas Majevskis) tvirtino, kad dalis lenkų ūkių atsidūrė ant bankroto ribos ir, pasak jo, dabar „jau aiškiai reikia parodyti ir priversti kalbėtis, kad būtų rasti kompromisai“. 

Ant mūsų nekrenta bombos, bet mūsų ūkiai gali kristi nuo bankrotų.

 

„Ant mūsų nekrenta bombos, bet mūsų ūkiai gali kristi nuo bankrotų. Gali atrodyti, kad mes per griežtai elgiamės, bet mes nematome kitos išeities. Mums rūpi išlaikyti mūsų ūkius“, – tvirtino jis.  

Ūkininkas siūlo Lenkijai ir Ukrainai bendradarbiauti auginant sojas, kurias lenkai pirktų pašarams: „Lenkijai sojų reikia daug“.

G. Majewskis taip pat siūlo Lenkijos valdžiai investuoti į jūrų uostus, kad per juos būtų galima išvežti daugiau grūdų.  

Tuo metu Ukrainos agrarinės politikos ir maisto viceministras Vitaliy Golovnya (Vitalijus Golovnia) lenkams siūlė savo perteklių gabenti per Lietuvos uostus.

Ukrainos žemės ūkio tarybos pirmininkas Andrii Dykunas (Andrijus Dykunas) priminė, kad grūdus Ukraina eksportuoja ir  jūra: „Mums neapsimoka tranzitas per Lenkiją“.

Pasak jo, dabar per Lenkijos sieną gabenami tik grūdai, įsigyti pagal senas sutartis. 

Ukrainos Aukščiausiosios Rados Agrarinės ir žemės politikos komiteto sekretorius Ivanas Chaykivskyj (Ivanas Čaikivskis) pareiškė, kad Ukrainos ir Lenkijos sienos apkrova yra „fantastiškai sumažėjusi“, nes Ukraina produkciją veža kitomis kryptimis. 

Anot jo, Ukrainos ir Lenkijos siena neturi būti blokuojama.

„Labai daug praradome žemės ūkio sektoriuje, perdirbimą ir saugojimą, daug žemdirbių nukentėjo, kurie dabar nieko nebeturi, noriu, kad kolegos suprastų tai“, – kalbėjo jis. 

Ketvirtadienį įvyko Lenkijos ir Ukrainos premjerų Donaldo Tusko ir Denyso Šmyhalio derybos, kuriomis siekta sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasienio blokadų. 

Protestuodami prieš žemės ūkio produktų importą iš trečiųjų šalių, Lenkijos ūkininkai vasario pabaigoje pradėjo blokuoti kelius.

Į padidintos rizikos šalių sąrašą įtrauktos Rusija, Baltarusija, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrė, Rusijos aneksuotas Krymas ir kitos Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamos šalies teritorijos, Sakartvelo vyriausybės nekontroliuojamos Abchazija ir Pietų Osetija.

Bus tikrinamas kiekvienas įvežamos produkcijos vagonas ar transporto priemonė. Produkcija bus tiriama dėl pesticidų likučių, mikotoksinų, metalų (švino, kadmio), taip pat bus atliekami tyrimai produkcijos kilmei nustatyti.

Sugriežtintos priemonės bus taikomos tiek į Lietuvą importuojamai, tiek tranzitu per Klaipėdos uostą išvežamai produkcijai, pranešė ministerija.

Atitinkamus kontrolės pokyčius numatantis žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įsakymas, kuriuo keičiamos Valstybinės pašarų priežiūros taisyklės, bus pasirašytas baigus privalomas derinimo procedūras.

Kontrolės priemones dėl maistui skirtų grūdų nustatys ir įgyvendins Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Ji tikrins į Lietuvą įvežamus javų grūdus ir galutinius javų produktus – kruopas, miltus, sėlenas, gemalus ir panašiai.

Sugriežtintos priemonės bus taikomos tiek į Lietuvą importuojamai, tiek tranzitu per Klaipėdos uostą išvežamai produkcijai.

 

Latvijos parlamentas praėjusią savaitę laikinai uždraudė Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą. Draudimas galios iki 2025-ųjų vidurio, tačiau prireikus gali būti pratęstas.

Latvija sprendimą aiškina tuo, jog ji siekia kuo greičiau nutraukti ekonominius ryšius su valstybe agresore, norėdama užtikrinti savo saugumą, o ši Latvijos iniciatyva yra Europos Sąjungos bendros sankcijų politikos papildymas.

Sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai ragina valdžią imtis sprendimų riboti rusiškų grūdų tranzitą. Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas anksčiau ne kartą sakė įtariantis, jog dalis Rusijos grūdų vežama per Lietuvą ir čia pasilieka.

Tačiau žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra teigęs, jog rusiškų grūdų per Lietuvą vežama labai nedaug ir jie visi išvežami per uostą. 

Protestuojantiems Lenkijos ūkininkams ketinant nuo kovo 1 dienos savaitę blokuoti kelią Lietuvos–Lenkijos pasienyje, protesto organizatorius Karolis Pieczynskis (Karolis Piečynskis) sako, kad Lenkijos protestuotojai tikrins, kas vilkikais vežama per Lietuvos–Lenkijos sieną.

„Kaip žinia, maisto produktams – ir tai yra Europos Sąjungos ir tarptautinių sankcijų politikos pagrindinė nuostata, – tai, kas susiję su maisto prieinamumu, sankcijos tokiems produktams yra netaikomos. Nei į Rusiją gabenant, nei iš Rusijos“, –  Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį teigė premjerė.

„Tai nereiškia, kad aš manau, kad žmonės, kurie turi verslą, susijusį net ir su maisto produktais, ir turi kokius nors prekinius ryšius su Rusija, elgiasi moraliai. Man taip toli gražu neatrodo, bet jie elgiasi teisėtai“, – pridūrė premjerė. 

I. Šimonytė žadėjo aiškintis per Lietuvą gabenamų rusiškų grūdų ir maisto produktų kiekius.

„Tikrai patikrinsiu, kiek perkrauna tokių grūdų Klaipėdos uostas, koks yra importas, eksportas ir tranzito duomenis“, – pridūrė premjerė.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika per Vyriausybė valandą klausė, kiek per Lietuvą į Europos Sąjungą gabenama rusiškų grūdų ir kitos maisto produkcijos.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas anksčiau teigė, kad Rusijos grūdai gabenami per Latvijos uostus, tačiau į Klaipėdos uostą jie nepatenka. Vis dėlto jis neatmetė, kad rusiški grūdai gali būti įvežami klastojant jų kilmės dokumentus.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas yra sakęs, kad iš Rusijos į Latviją iki šiol įvežta apie milijonas tonų grūdų. Anot jo, Lietuvos Vyriausybė turi užtikrinti, kad jie nepatektų iš Latvijos į Lietuvą. 

Pasak ministro, ES sankcijos maisto produktams iš Rusijos netaikomos, tačiau grūdų įvežimą į Bendriją būtų galima apriboti draudimais, susijusiais su transportu, nors priimti tokį Briuselio sprendimą būtų sudėtinga.

„Tai svarbus žingsnis į priekį ir didelė pagalba Ukrainai, kuriai ypač reikia efektyviai veikiančių solidarumo koridorių (...) Klaipėdos uostas pasirengęs perimti dalį tranzito srauto, todėl džiaugiuosi, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas siekiant palengvinti sienos kirtimo procedūras buvo sėkmingas ir naudingas Ukrainai“, – pranešime sako K. Navickas, komentuodamas Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto tranzito spartinimo

Tikimasi, kad susitarimas leis efektyviau pervežti didesnį kiekį grūdų, pirmiausia palengvinant administracinę naštą.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas BNS sakė, kad grūdų iš Ukrainos pervežimą per Lietuvos uostamiestį galima didinti įvairiais būdais, o antradienį pasiektas susitarimas – tik vienas iš problemos sprendimo variantų, kuris lengvina padėtį.

„Daug dalykų yra svarbūs, tai ir infrastruktūra, ir organizaciniai dalykai, ta pati kaina turi būti normali, kad tie grūdai važiuotų, bet ir patikrinimų procedūrų sumažinimas, galimybė jas atlikti galutiniame uoste yra tam tikra priemonė, kuri palengvins grūdų važiavimą per Klaipėdos uostą. Kiek – mes pamatysime, kai tas procesas pajudės“, – sakė A. Latakas.

„Mano požiūriu, kiekvienas judesys, kiekviena priemonė – ar ji būtų didelė, ar maža – turi įtakos pagerėjimui“, – teigė jis.

A. Latakas yra minėjęs, kad Klaipėdos uostas galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto.

K. Navickas pasirašė deklaraciją, pagal kurią tranzitu per Lietuvą gabenamų bei importuojamų grūdų valstybinę kontrolę visiškai perima Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Tarnyba teigia, kad, kaip ir įprastai, bus tikrinami tranzitu pervežamų grūdų dokumentai, todėl susitarimas jos darbo iš esmės nekeis, o pokyčiai galimi tik jei srautai padidėtų.

Tranzitiniams kroviniams vykdoma tik dokumentinė patikra ir ji nesikeičia.

 

„Tranzitiniams kroviniams vykdoma tik dokumentinė patikra ir ji nesikeičia (...) Šiai dienai mes negalime spręsti, bet jeigu pasirodys, kad srautai yra labai dideli, kad situacija keičiasi, tai bus sprendžiama dėl kontrolės priemonių keitimo ar didinimo. Bet kol kol kas nėra sprendimo, kad patikrą dėl kokių nors priežasčių reikėtų keisti“, – BNS sakė VMVT atstovė spaudai Aistė Prielgauskaitė.

Susitarimas taip pat numato, kad nuo šiol Ukrainos–Lenkijos pasienyje nebus vykdoma valstybinė pašarų kontrolė, o nuo spalio 4 dienos nevyks ir grūdų, skirtų maistui, kontrolė.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius per Lenkiją į Klaipėdos uostą pradėjo gabenti pernai gegužę. Antrinė įmonė „LTG Cargo“ BNS anksčiau nurodė, kad 2022 metais šiuo maršrutu pervežta 84 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos, su dabartiniais pajėgumais bendrovė per metus galėtų pervežti 200 tūkst. tonų šio krovinio, o po kelerių metų planuoja gabenti apie milijoną tonų žemės ūkio produkcijos.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra teigęs, jog ukrainietiškus grūdus geležinkeliu sklandžiai gabenti į Lietuvą per Lenkiją trukdo krovininio transporto eilės Ukrainos–Lenkijos pasienyje, o svarbiausias šio maršruto iššūkis yra skirtingos geležinkelių vėžės – Ukrainoje ir Lietuvoje tebenaudojama rusiška, o Lenkijoje – siauresnė europietiška vėžė, dėl to pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis.

Be to, M. Skuodis rugpjūčio pabaigoje sakė, kad Ukrainos grūdų išgabenimas per Klaipėdos uostą pirmiausia yra ekonominis klausimas, kuriam reikalinga Europos Sąjungos (ES) pagalba.

Nedaug ukrainietiškų grūdų krovusios Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus anksčiau BNS sakė, kad iki Lietuvos uostų ukrainietiškų grūdų vežti neapsimoka dėl pernelyg didelių transportavimo kaštų, jo manymu, proveržio būtų galima tikėtis nebent tuo atveju, jeigu ES padėtų Ukrainai išvežti grūdus per Europą kompensuojant dalį pervežimo išlaidų.

2022 metais Klaipėdos uoste iš viso perkrauta 3,2 mln. tonų įvairių grūdų.

„Mūsų pareiga padėti ukrainiečiams eksportuoti grūdus per Baltijos jūros uostus. Su Europos Komisijos pagalba turime atrasti administracinius, finansinius, infrastruktūrinius sprendimus, kurie padėtų išnaudoti Baltijos jūros uostų ir vežėjų pajėgumus“, – po susitikimo su EK vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu spaudos konferencijoje Vilniuje penktadienį sakė G. Nausėda.

V. Dombrovskis interviu BNS sakė, kad Komisija nagrinėja, kaip sumažinti Ukrainos grūdų transportavimo išlaidas sprendžiant procedūrų ar infrastruktūros problemas. Anot jo, subsidijos grūdų gabenimui per Klaipėdos ir kitus Europos uostus Briuselyje nėra svarstomos.

„Verčiau žiūrime, kas galėtų būti padaryta, kad transporto išlaidos būtų sumažintos per tikslinius administracinius ar infrastruktūros patobulinimus“, – sakė EK narys.

Pasak V. Dombrovskio, EK palaiko Lietuvos siūlymą muitinės formalumus, fitosanitarinę patikrą ir kitas procedūras perkelti nuo Ukrainos-Lenkijos sienos iki Bendrijos uostų, pavyzdžiui, Klaipėdos.

„Pasienio (su Ukraina – BNS) šalys siūlė, kad draudimas grūdų įvežimui būtų pratęstas iki metų pabaigtos, dalis šalių palaikė Lenkijos pusę, dalis, įskaitant ir mus, – kad ribojimai importo turi būti bendri ES lygiu ir tai yra viena iš esminių pamatinių ES vertybių“, – BNS sakė K. Navickas.

ES anksčiau įvestas ukrainietiškų grūdų importo draudimas baigs galioti rugsėjo 15 dieną, o penkios Ukrainos kaimynės ragina ES šiuos ribojimus pratęsti. Pasak K. Navicko, sprendimą dėl to priims Europos Komisija, šią situaciją antradienį aptarė ir ES šalių žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai.

„Turime siekti susitarti, rasti tokį sprendimą, kad nenukentėtų besiribojančių šalių ūkininkų interesai. Turime dirbti ta linkme ir nuomonės labiau pozityvios ieškant sprendimų. O kokie bus sprendimai, priklauso nuo pačių šalių, kurios yra pasienyje, kol kas bendro sprendimo nėra“, – kalbėjo jis.

Ministras pakartojo, kad Lietuva labiausiai akcentuoja grūdų tranzito klausimą ir siūlo stiprinti alternatyvų jų eksporto maršrutą per Baltijos šalis.

„Mes akcentuojamės į tranzitą, kalbėjom tiek su lenkais, tiek vokiečiais, mums svarbu užtikrinti, kad grūdai keliautų tranzitu iš Lietuvos pusės. Pasiūlymas Lenkijai pateiktas, kaip tą kontroliuoti, tiek geležinkeliais, tiek kelių transportu“, – sakė K. Navickas.

Anot jo, vienas iš klausimų lieka europinės infrastruktūros pritaikymas pervežti grūdus.

Anksčiau antradienį Briuselyje jis sakė, kad Lietuva pasiūlė kelią per Baltijos šalis, kuris palengvintų Ukrainos grūdų transportavimą ir eksportą – muitinės formalumai, fitosanitarinė patikra ir kitos procedūros galėtų būti perkeltos nuo Ukrainos-Lenkijos sienos iki Europos Sąjungos uostų, pavyzdžiui, Klaipėdos.

Užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai Gabrielius Landsbergis ir Marius Skuodis bei K. Navickas pirmadienį bendru laišku paragino Europos Komisiją (EK) stiprinti alternatyvų Ukrainos grūdų eksporto maršrutą per Baltijos šalis.

Ministrai pabrėžia, kad Rusijos sprendimas nutraukti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą ir Odesos uosto bombardavimas pablogina ir taip sudėtingą maisto saugumo situaciją pasaulyje.

Jie pažymėjo, kad transporto maršrutas tarp Ukrainos ir Baltijos šalių gali tapti „perspektyvia ir ilgalaike alternatyva“ Ukrainos grūdų išvežimui. Koridoriaus infrastruktūros tobulinimas ir krovinių tvarkymo tarp skirtingų geležinkelio vėžių palengvinimas padėtų padidinti transportavimo pajėgumus.