Rugsėjo 23 dieną renginio „Vyriausybė gaivina“ metu suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam ir atlikti pradinio gaivinimo veiksmus apmokyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų darbuotojai. Iš viso pradinį gaivinimą atlikti išmoko apie 70 darbuotojų.

Vienos iš renginio iniciatorių, Kauno klinikų skubiosios medicinos gydytojos rezidentės Gabrielės Mickutės teigimu, kuo daugiau žmonių mokės atlikti pirmosios pagalbos ir pradinio gaivinimo veiksmus, tuo saugiau kiekvienam visuomenės nariui bus gyventi. „Sekdami vieni kitų pavyzdžiu ir matydami, kad vis daugiau žmonių moka gaivinti, galbūt ir kiti, kurie vis dar delsia, atras savyje motyvacijos tą išmokti, kad ištikus nelaimei, žinotų, kaip elgtis“, – pabrėžė G. Mickutė.

„Išmokti pirmosios pagalbos pagrindų niekada nėra per vėlu, ir nors šių įgūdžių norėtume niekada nepanaudoti, aplinkybių nesirenkame. Tai, ką pasirinkti galime, yra dalelė mūsų laiko šiandien, kad rytoj galėtume padėti kitam – artimajam ar atsitiktiniam praeiviui. Ir visi būsime saugesni, jeigu toks pavyzdys taps užkrečiantis“, – sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Kauno klinikų Skubiosios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius atkreipė dėmesį, kad staigi širdinė mirtis už ligoninės ribų (angl. Out of Hospital Cardiac Arrest (OHCA) vis dar išlieka viena iš pagrindinių mirštamumo ir neįgalumo priežasčių visame pasaulyje. „Įvykus staigiai mirčiai, ypač svarbios tampa pirmosios minutės, nes kiekviena praleista minutė išgyvenamumo tikimybę sumažina 10 procentų. Todėl labai svarbu, žmogui šalia sukniubus ar netekus sąmonės, neišsigąsti, iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir atlikti pradinį gaivinimą. Laiku suteikta pirmoji pagalba gali išgelbėti kito žmogaus gyvybę“, – pažymėjo L. Darginavičius.

Gydytojai primena, kad, pastebėjus sukniubusį žmogų, reikėtų nedelsti ir kviesti greitąją medicinos pagalbą, skambinant numeriu 112. „Taip pat, laukiant greitosios medicinos pagalbos, reikėtų pradėti pradinio gaivinimo veiksmus, atliekant krūtinės paspaudimus 100–120 kartų per minutę dažniu, – aiškino L. Darginavičius. – Jei šalia yra išorinis automatinis defibriliatorius, paprašyti, kad jį atneštų kiti žmonės, ir prireikus atlikti elektrinę defibriliaciją.“

Kauno klinikų skubiosios medicinos gydytojų specializacija – ūmių būklių priežiūra ir gydymas. Skubiosios medicinos klinikos medikai teikia pagalbą ūmiai sunegalavusiems visuomenės nariams ne tik savo tiesioginio darbo metu, bet ir aktyviai įsitraukdami į šviečiamąją veiklą pirmosios ir skubiosios medicinos pagalbos tematika – veda mokymus visuomenei ir kitų sričių medikams.