Vėlai antradienį kilęs gaisras siautėjo miškingoje vietovėje su stačiais tarpekliais salos, priklausančios Ispanijos salynui, esančiam prie šiaurės vakarų Afrikos krantų, šiaurės rytinėje dalyje.

Apie 450 ugniagesių ir karių, pasitelkę 16 orlaivių, kovojo su liepsnomis, kurios iki šiol nuniokojo apie 3,8 tūkst. hektarų plotą, pranešė salyno regioninė vyriausybė.

Pareigūnai teigė, kad 42 km perimetro gaisras per naktį plito lėčiau ir nuspėjamiau, todėl komandoms buvo lengviau kovoti su liepsnomis.

Dėl gaisro buvo evakuota apie 3 tūkst. apylinkės gyventojų, dar apie 4 tūkst. gyventojų liepta likti namuose, o priėjimas prie aukščiausios viršūnės Ispanijoje – Teidės ugnikalnio – buvo užblokuotas.

Kai kurie vietos gyventojai Ispanijos žiniasklaidai pasakojo, kad jiems buvo duota tik viena valanda susikrauti daiktus ir palikti savo namus.

Pelenai nuo gaisro krito ant didžiosios salos dalies, o devynias savivaldybes apėmusio gaisro dūmai buvo matomi palydovinėse nuotraukose.

Septynių salų salyno regiono vadovas Fernando Clavijo (Fernandas Klavichas) teigė, kad tai sudėtingiausias gaisras Kanarų salose per mažiausiai pastaruosius 40 metų dėl vietovės reljefo, aukštos temperatūros ir dažnai besikeičiančių krypčių vėjų.

Gaisras kilo po to, kai salas užklupo karščio banga, dėl kurios daugelis vietovių išsausėjo.

Nors per naktį oro drėgmė pakilo ir vėjas nurimo, o tai padėjo ugniagesiams kovoti su gaisru, prognozuojama, kad savaitgalį Tenerifėje vėl pakils temperatūra.

Dėl klimato kaitos kylant pasaulinei temperatūrai, mokslininkai įspėja, kad karščio bangos taps dažnesnės ir intensyvesnės, o jų poveikis bus daug didesnis.

Remiantis Europos miškų gaisrų informacijos sistemos duomenimis, 2022 metais labiausiai nukentėjo Ispanija, kurioje kilo beveik 500 gaisrų, sunaikinusių daugiau kaip 300 tūkst. hektarų.

Šiais metais Ispanijoje, kuri yra viena iš labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų Europos šalių, gaisrai nusiaubė daugiau kaip 71 tūkst. hektarų.