Vilniaus apygardos teismas sausio pradžioje atmetė Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ valdomos Baltijos šalių draudimo bendrovės ieškinį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, įmonėms „Restauracija“, „Račkausko AGROTECH“, „Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutas ir „Lietuvos paminklai“.

Draudikai tvirtino, kad tai jos yra atsakingos už gaisrą Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje Kelmės rajone.

Dar 2016 metais pateiktame ieškinyje dabar viena bendrove tapusios įmonės „Gjensidige Baltic“ ir „PZU Lietuva“ teigė, kad gaisras bažnyčioje ir vienuolyne kilo dėl to, jog buvo netinkamai įrengtas dūmtraukis.

Tačiau teismas su tuo nesutiko. Jo vertinimu, draudikai neįrodė, kad „konkretus statybos darbų rezultatas neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų“.

„Dūmtraukio įrengimo darbai nelaikytini atliktais su trūkumais ar nesilaikant galiojančių normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje.

Joje taip pat teigiama, kad vienuolyne veikusio Piligrimų centro vadovui tinkamai atlikus savo pareigas, gaisro būtų buvę galima išvengti arba gerokai sumažinti jo padarytą žalą. Todėl gaisras, teismo vertinimu, „yra priežastiniame ryšyje tik su Piligrimų centro vadovo P. J. veiksmais“.

„Kadangi neįrodyti visų atsakovų neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir kilusios žalos (nėra dviejų civilinės atsakomybės sąlygų), vien tik dėl šios priežasties ieškinys visų atsakovų atžvilgiu atmetamas“, – rašoma nutartyje.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ advokatas Renaldas Baliūtis BNS sakė, kad įmonė nesutinka su teismo sprendimo motyvais, jog dūmtraukis buvo įrengtas tinkamai ir tai neturėjo jokios įtakos gaisrui kilti.

„Manome, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje patraukti atsakovai, susiję su statybos darbų atlikimu, nepažeidė tuo metu galiojusių priešgaisrinės saugos reikalavimų“, – BNS komentavo advokatas.

Tačiau advokatas dar negalėjo pasakyti, ar įmonė sprendimą skųs.

Per gaisrą 2012 metų sausį buvo sugadinti Tytuvėnų vienuolyno ir bažnyčios pastatai, sunaikinti bei sugadinti vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų.

Kadangi tuomet neseniai restauruoti pastatai buvo apdrausti, „Gjensidige Baltic“ ir „PZU Lietuva“ išmokėjo apie 3 mln. litų kompensacijas. Dabar draudikai siekė susigrąžinti šiuos 872 tūkst. eurų.

2017 metų gruodį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kaltu dėl gaisro pripažino buvusį Tytuvėnų piligrimų centro vadovą Praną Jurkaitį. Jam skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas pusantrų metų.

Nustatyta, kad suveikus gaisro signalizacijai, P. Jurkaitis ją atjungė, perkrovė, nepatikrino, kodėl ji suveikė, ir išėjo.

Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

P. Jurkaitis lieka pripažintas kaltu dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir didelės kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimo bei sugadinimo. Jam lieka galioti anksčiau teismo skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas pusantrų metų.

Bylos duomenimis, gaisro metu buvo sugadinti Tytuvėnų bernardinų vienuolyno pastatas ir Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios pastatas ir sunaikinti bei sugadinti Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ekspozicijos patalpoje esantys 60 eksponatų.

Iš viso gaisro metu padaryta ne mažiau kaip 1 milijono 862 tūkstančių 296 eurų žala Lietuvos valstybei ir Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelę kultūrinę reikšmę turinčios vertybės.

Teismas nustatė, kad 2012 metų sausio 25-osios vakarą, apie 18 val., suveikus priešgaisrinei signalizacijai Tytuvėnų vienuolyno pastate, P. Jurkaitis, laikinai eidamas įstaigos vadovo pareigas ir apmokytas naudoti gaisrinę signalizaciją vienuolyno pastate, privalėjo patikrinti jos suveikimo zoną. Tačiau nepatikrino suveikimo priežasties ir išjungė priešgaisrinę signalizaciją suveikimo zonoje. Todėl vienuolyno pastato palėpėje kilęs gaisras nebuvo laiku pastebėtas ir išplito.

Byloje, remiantis teismo ekspertizės akte užfiksuotais duomenimis, eksperto paaiškinimais, liudytojų parodymais, nustatyta, kad tikriausiai apie 18 val., paveiktos suodžių gaisro metu dūmtraukyje išsiskiriančios temperatūros, šalia esančios stogo medinės konstrukcijos, turinčios savybę sukaupti tam tikrą kiekį šilumos, pasiekusios savaiminio užsidegimo ribą, ėmė smilkti, dėl ko suveikė palėpėje esantys priešgaisrinės signalizacijos davikliai.

Nepatikrinus suveikimo priežasties, konstrukcijos toliau santykinai ilgą laiką smilko, tačiau ugnis negalėjo įsiliepsnoti dėl stogo konstrukcijos ypatumų: palėpė – tai uždara, naujai užsandarinta patalpa, į kurią negalėjo laisvai patekti oras, dėl ko liepsnai trūko deguonies. Tik vėliau, kai liepsna įsidegė ir pradegė stogas, gavusi deguonies, liepsna staigiai apėmė visą palėpę su stogu ir pagal vėjo kryptį nuslinko link bažnyčios pastato.

Tik kitos dienos paryčiais apie 4 val. liepsnai prasimušus per stogo dangą, gaisras apėmė visą stogą bei išplito į antrame aukšte esančią neizoliuotą (su medine lubų perdanga) muziejaus patalpą.

Per gaisrą buvo sunaikinti bei sugadinti Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ekspozicijos patalpoje esantys 60 eksponatų, iš kurių viena vertybė paskelbta bažnyčios vertingąja savybe – Procesijų altorėlis su paveikslais „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. M. Marija ir Šv. Juozapas“, ir 24 kultūros vertybės, įrašytos į Kultūros vertybių registrą, – iš Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir Tytuvėnų bernardinų vienuolyno paimti eksponatai – Antepedijus, paveikslas „Šv. Ona su aptaisais ir trimis karūnomis“ (iš viso 7 dalys), paveikslas „Šventoji šeima su Šv. Antanu“, paveikslas „Jėzaus krikštas“, liturginių rūbų komplekto dalys arnotai, 2 vnt., dalmatika, Amžinosios ugnies lempa, žvakidžių komplekso žvakidės, 2 vnt. (iš viso 2 dalys), ornamentuotas kryžius; bei iš Telšių  vyskupijos ir kitų Šiaulių vyskupijos bažnyčių paimti eksponatai – Monstrancija, Kielikas su patena, paveikslas „Trys karaliai, garbinantys Kūdikėlį Jėzų“ su detalių aptaisais bei trys taurės.

P. Jurkaitis įvykio metu atostogavo. Teismai atkreipė dėmesį, kad, suveikus signalizacijai, veikė kaip faktinis vadovas: neskambino laikinajai vadovei R. K., o pats ėmėsi aktyvių veiksmų, susijusių su suveikusios priešgaisrinės signalizacijos patikrinimu, tačiau šių pareigų tinkamai neatliko.

Kaip yra nusprendęs teismas, byloje esantys daugiau nei 2,5 mln. eurų siekiantys ieškiniai turės būti nagrinėjami civiline tvarka.

Kelmės rajono apylibkės teismas šią bylą pradėjo nagrinėti 2013 metų lapkritį, kurį laiką posėdžiai nevyko, nes proceso šalys nesutarė, kas turėtų sėsti į teisiamųjų suolą ir atsakyti už padarytus milijoninius nuostolius. Kaltinamasis ir draudimo bendrovės prašė, kad byla būtų grąžinta ikiteisminiam tyrimui. Jie reiškė nepasitenkinimą, kad byla buvo nutraukta dar keturių asmenų atžvilgiu, o kaltinamuoju liko vienintelis P. Jurkaitis.

Po gaisro pastatai buvo tvarkomi. Pirmuoju po gaisro bažnyčios restauravimo darbų etapu 2012-2014 metais atlikti bažnyčios pagrindinio stogo, šoninių navų stogų tvarkybos darbai, sumontuotos lietaus nuvedimo sistemos, įrengta žaibosauga, padengti nauja vario skarda bažnyčios bokštai, restauruoti kryžiai, įrengtos priešgaisrinė ir apsauginė signalizacijos. Vėliau atlikti kiti darbai. Tam prireikė milijoninių sumų, naudotos ir Europos Sąjungos paramos lėšos.