Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), tyrime sudalyvavo 91 iš 100 kviestų ugniagesių gelbėtojų ir – 81 iš 200 atrinktų teritorijų gyventojų. Mokslininkai netrukus pradės apdoroti anketų duomenis, o paimti mėginiai yra ruošiami laboratoriniams tyrimams. Jie, kaip planuojama, prasidės šį rudenį, surinkus likusių tyrimo dalyvių duomenis.

Toks tyrimas Lietuvoje atliekamas pirmą kartą.

Tyrimui 100 Alytaus miesto ir rajono gyventojų bei dar 100 žmonių, gyvenančių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestuose ir jų rajonuose, buvo atrinkti atsitiktinės atrankos būdu iš Registrų centro Gyventojų registro. Taip pat buvo atrinkti 100 ugniagesių-gelbėtojų, tiek dalyvavusių, tiek nedalyvavusių likviduojant gaisrą ir jo padarinius.

Visi tyrimo dalyviai turėjo užpildyti anketas – nurodyti gyvenamosios ir darbo aplinkos rizikos veiksnius, sveikatos būklę ir sveikatos istoriją, socialinius ir ekonominius veiksnius, gyvenseną, amžių, lytį, ūgį, svorį ir kt. Pavojingų cheminių medžiagų koncentracija bus tiriama iš žmonių kraujo ir šlapimo paimtų mėginių.

Nuasmeninti apibendrinti tyrimų rezultatai, laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei rekomendacijos, padedančios sumažinti pavojingų cheminių medžiagų poveikį gyventojų sveikatai, bus pateiktos atsakingoms institucijoms, visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, Lietuvos mokslo bendruomenei ir plačiajai visuomenei. Rezultatus ir rekomendacijas planuojama pateikti kitų metų pabaigoje. Dalyviai, kurie to pageidavo, taip pat gaus savo asmeninius tyrimų rezultatus.

Tyrimą vykdo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų institutas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras bei Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras. Šių institucijų darbuotojams talkina Nacionalinis kraujo centras – jis delegavo savo darbuotojus kraujo mėginių paėmimui, suteikė saugos reikalavimus atitinkančias patalpas.