– Pradėkime nuo to, kaip mes galime ir sau padėti, ir nepakenkti?

– Na, temperatūra automobilyje nėra niekaip reglamentuota, bet pagrindinė rekomendacija būtų, kad temperatūra atitiktų tokią, kaip ir namie, t. y. 18–22 laipsnių. Nereikėtų laikyti mažesnės arba didesnės temperatūros negu ši.

– Visi suprantame, kad kai jau šalta, jungiame, kiek leidžia automobilio šildymo sistema, – 27–28 laipsnius. Kas gali atsitikti blogo, jeigu tokioje temperatūroje ilgesnį laiką sėdėsim?

– Jeigu automobilis stovėjo per naktį, jis vis tiek iš karto neįkais. Net įjungus visus kondicionierius, užtruks dar šiek tiek laiko, kol pilnai įkais automobilis. Todėl jeigu norite greičiau pakelti temperatūrą iki tinkamos, galite trumpam palaikyti maksimalią temperatūrą, bet tada ją reikėtų sumažinti iki 22 laipsnių ar dar labiau. Na, sėdint tokiame automobilyje, kuriame pradeda kaisti ir delnai, ir rankos, ir patys galime pradėti prakaituoti. Tad išlipus iš jo, mus gali labai greitai perpūsti ir galime greitai susirgti.

– Ir čia laikas pakalbėti apie šildomas sėdynes, kurios dabar yra turbūt visuose naujuosiuose automobiliuose. Kiek galima jomis mėgautis ir kada jau išjungti?

– Sėdynes rekomenduočiau pašildyti iki tol, kol jos nebus sušalusios. Nes pastovėjus automobiliui, ypatingai odinės sėdynės, būna labai šaltos. Įsijungti šildomą sėdynę derėtų kokioms 10–15 minučių, kol pilnai sušils. Nes įkaitusi nugara, kurioje pilna įvairių raumenų, yra labai jautri vieta. Po to gali perpūsti tuos giliuosius audinius, tiek raumenis, tiek nervus. Ir jeigu žmogus dirba arba sėdimą darbą, arba fizinį darbą, kur įtempta apatinė nugara, ji tampa dar pažeidžiamesnė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Yra vairuotojų, kurie linkę išsirengti automobilyje, apsaugot save nuo perkaitimo. Ką jiems patartumėt? Ar verta automobilyje išsirengti, prasisegioti, nusiimti paltą?

Na, sėdint tokiame automobilyje, kuriame pradeda kaisti ir delnai, ir rankos, ir patys galime pradėti prakaituoti. Tad išlipus iš jo, mus gali labai greitai perpūsti ir galime greitai susirgti.

– Na, jei kelionė nėra ilga, užtrunka iki pusvalandžio, tai rekomenduočiau tiesiog prasisegti, pilnai nenusirenginėti. Nes pirmyn atgal apsirenginėjimas gali laiko sudeginti. Bet jeigu vykstate į ilgesnę kelionę arba jūsų darbas yra automobilio vairavimas, tada rekomenduočiau rūbus nusiimti, bet tik tada, kai automobilio temperatūra pasiekus kambario temperatūrą, kai yra šilta, komfortabilu.

– Tai galioja ir visiems ekipažų nariams, keleiviams?

– Tikrai taip. Ir, pavyzdžiui, jei vežate vaikus į darželį ar mokyklą, jeigu jie yra apsirengę šilčiau, reikėtų juos ir prasegti, ir nuimti kepures.

– Tai, apibendrinant, reikėtų, kaip minėjote, stebėti temperatūrą ir kad ji nebūtų 27–28 laipsniai, o būtų kambario temperatūra?

– Kambario temperatūra – 22 laipsniai, 20 laipsnių, jei mėgstate – vėsiau.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnybos Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vedėjos Rugilės Pilvinienės teigimu, Prancūzijoje gyventojai yra perspėjami dėl vaisto „Actifed“ – rekomenduota vaistininkams vaistų nesiūlyti ir nereklamuoti.

Pseudoefedrino (kraujagysles sutraukianti medžiaga dėl to labai veiksminga gydant užburkusią nosį) yra ir kituose preparatuose: „Yra „Coldrex“, „Theraflu“, „Gripex“, „Cold3“. Taip pat nosies lašuose – „Olynth“, „Xmylin“, „Otrivin“, – sakė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Zita Janušauskienė

Po gautų pranešimų apie galimas šalutines reakcijas, vaistų informaciniuose lapeliuose atsiras papildoma eilutė. Vaistų kontrolės tarnyba sako, kad dabar vaistinėse esantys preparatai nebus išimami, o naujose pakuotėse informacija atsiras per kelis mėnesius.

„Dabar irgi bus priimtas sprendimas, kad šito vaistinio preparato nebūtų vartojama pacientų, kurie turi didelį negydomą kraujo spaudimą ar kurių didelis kraujo spaudimas nepasiduoda gydymui. Taip pat, kad šito vaisto negalima vartoti ūminėmis inkstų ligomis, lėtinėmis inkstų ligomis sergantiems pacientams“, – teigė R. Pilvinienė.

Anot jos, tikėtina, jog, pasibaigus formaliai procedūrai, dėl preparato nepageidaujamo poveikio pranešimus gaus gydytojai ir farmacininkai.

Uždrausti vaistus parduoti gali tik Europos vaistų agentūra.