Įkvėpė Berlynas

Šiemet atskleisti dinamišką Kauno kultūros žemėlapį jis siūlo net 35 renginiais įvairiose – tiek įprastose, tiek netikėtose ekspozicinėse erdvėse, kurios ne tik greta viena kitos. Dauguma jų pritaikytos neįgaliesiems bei draugiškos augintiniams ir turi gidus anglų bei rusų kalbomis.

O šiųmetė astronominė šio puikiai Kaune prigijusio ir pavasarine jo tradicija tapusio meno festivalio metafora sujungia miesto galerijų ir kitų erdvių renginius į pasakojimą. Renginio lankytojai kviečiami tapti autonomiškais tarpplanetiniais tyrinėtojais bei savarankiškai gravituoti aplink vietinius meno kūrinius.

Renginį inicijavo „Post“ galerijos vadovas Andrius Pukis, kuris įkvėptas Berlyno nusprendė perkelti šią praktiką į Kauną. Šiemet jo suburta komanda jau išaugo iki simbolinio dešimties dalyvių skaičiaus. Į ją susibūrė žmonės iš skirtingų Kauno projektų: Kauno menininkų namų, Kaunas 2022, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno Bienalės ir kitų.

Zinai nusitaikė į ateivius

Šeštadienio programoje numatyta vienuolika renginių. Ji prasidėjo nuo vidurdienį Žaliakalnyje atsidariusių parodų.

Beveik tuo pačiu metu į Kauno menininkų namus pakvietė ir zinų – nepriklausomai leidžiamos spaudos, išsiskiriančios nestandartinėmis temomis bei meniniais sprendimais, piknikas. Jų vartymui, kaip skelbė organizatoriai, akompanavo vietoje gaminamas veganiškas maistas.

„Kol „Gallery Weekend Kaunas“ kviečia lankytojus tapti astronomais, zinų piknike žvelgsime į Kauną tolimo atvykėlio akimis. Kol žemės gyventojai šnekėjosi apie kultūros prieinamumą ir rinkimus, klimato pokyčiai ir kosminė radiacija nepastebimai pakeitė jos padėtį. Dabar žmones išvysti galite tik galaktikos infotekų archyvuose. O iki šiol vienintelis buvęs jų pėdsakų muziejus bus įrengtas Mėnulyje. Tačiau nuo šiol turėsite unikalią galimybę pasivaikščioti žemiečių pėdomis, atstatydami žemės miestus su autentiškomis planetos detalėmis“, - taip kūrybinių dirbtuvių, truksiančių šešias valandas, situaciją modeliavo renginio organizatoriai, siūlydami darbo įrankiais įvairių žurnalų bei Kauno archyvo medžiagą ir fotografijas.

Pasak renginio organizatoriaus Edvino Grinkevičiaus, zinų piknikas „Gallery Weekend Kaunas“ kontekste šiemet rengiamas jau trečią kartą. Tik ankstesniais metais jis buvo pritaikytas prie tuometinės festivalio metaforos. Ir tada susirinkdavo iki 100 žmonių. Pagrindinė renginio auditorija – moksleiviai bei studentai ir jaunos šeimos su vaikais.

Viena pirmųjų, vedini trejų bei šešerių metų dukromis Ona ir Agota, piknike pasirodo Nerijaus ir Agnės Smolų šeima. „Mes ateiname čia kiekvienais metais - prekiaujame savo zinais, kuriuos galėtume apibūdinti kaip šiuolaikinius meno komiksus“, - teigė sutuoktiniai, tikindami, kad ir dukrelės eina į zinų piknikus noriais, nes joms čia labai patinka.

Popierius irgi atsimena

Šeštadienį po pietų atsidarė parodos bei eksperimentinės meno ekspozicijos ir laikinojoje „Zoom“ galerijoje, bare „Godo“ bei M.K.Čiurlionio muziejuje.

Pastarajame savo instaliaciją „In a Picle“ (išvertus į lietuvių kalbą - „Marinate“), kurtą kelis mėnesius, demonstravo Londono menų universiteto magistrė Inga Linevičiūtė. „Šia instaliacija, sukurta iš rankų darbo animacijos pieštuku ir akvarele, norėjau pasijuokti iš šiuolaikinių žmonių priklausomybių telefonams, madai, maistui ir pan. Ir parodyti, kokios tos mūsų problemos vienadienės ir nereikšmingos“, - pasakojo kūrinio autorė.

Kitose netradicinėse menui erdvėse jo eksperimenatoriai kvietė kurti kartu: statyti amfibijos namą iš Venecijos architektūros bienalės nužengusioje Gedimino ir Nomedos Urbonų „Pelkių mokykloje“, įsikūrusioje VDU mokslo ir studijų centre, bei gaminti popierių Paveikslų galerijos baseine.

Į šias popieriaus gamybos dirbtuves pakvietusi Bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ kuratorė Auksė Petrulienė teigė, kad jos surengtos prieš J.Janonio fabrikui skirtos parodos „Atminties popierius“ atidarymą šioje Paveikslų galerijoje.

„Mes turime muziejuje dar daug šio fabriko pagaminto rašomojo popieriaus. Ir vėl jį pavertėme skysta mase – sumaldami. O po vėl rankiniu būdu formuosime naujus – jau labai asmeniškus ir individualius popieriaus lapus. Ir tai bus metafora, kaip iš istorijos galima ištraukti savo individualų supratimą apie ją. Taigi, popieriaus gamyba yra labai mistiškas procesas, primenantis visatos kūrimąsi,“ - dėjo akcentus prieš pradedant popieriaus gamybos dirbtuves A.Petrulienė, kuriai talkino savanoris Toma, kurio mama – japonė, o tėvas – indas. Tačiau šis jaunuolis kalba lietuviškai, nes studijuoja KTU pirmame kurse ir moka jau septynias kalbas. O dauguma į dirbtuves susirinkusių žiūrovų buvo buvę J.Janonio fabriko darbuotojai, atėję į jau minėtos parodos atidarymą.

Dar ne vakaras

Pavakarę kavinėje „Kultūra“ Karolis Žukas rengia sovietmečiu vyravusios video salonų bei VHS kasečių kultūros apžvalgą.

Galiausiai šeštadienio renginius vainikuos garso meno renginys galerijoje „Post“, kuriame dalyvaus Lietuvos bei užsienio menininkai, ir nuotaikingų ritmų kupinos dūzgės bare „O kodėl ne?“

Baigiamasis šio renginio, kurį iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, akordas - sekmadienį duris atversiantis projektas „Kita Neries pusė“. Vidurdienį jos Vilijampolės pakrantėje - Jurbarko gatvės pastate, pažymėtame užrašu „Keramika“, bus iškilmingai atidaryta Grafikos spaustuvė. Šiame turtingą istoriją turinčiame pastate bus galima aplankyti kūrėjų studijas, pamatyti jų darbus bei dalyvauti kūrybinėse lino raižinio dirbtuvėse.

Kosminis pasakojimas

Šiemet GWK siūlo net 35 renginius įvairiose tradicinėse ir nestandartinėse lokacijose. Projektas siekia pristatyti daugialypį Kauno kultūros peizažą, kuris dažnai lieka neištyrinėtas. Tai unikalus renginys ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, bei tobula proga miestiečiams ir miesto lankytojams vos per porą dienų pajausti visapusį miesto kultūros pulsą.

Šiais metais GWK astronomijos metafora naujai žvelgia ir sujungia Kauno galerijų ir kitų erdvių renginius į pasakojimą. Skirtingos programos dienos suvokiamos kaip planetinės sistemos – nuolat kintančios ir egzistuojančios paraleliai, o lankytojas kviečiamas tapti tarpplanetiniu klajokliu – astronomu – bei jas savarankiškai tyrinėti.

Maždaug pusė programos objektų turės aiškų startą ir vyks tik tam tikrą valandą, tačiau kita pusė tiesiog stabiliai gyvuos nurodytomis valandomis. GWK astronomai galės patys pasirinkti, kuris objektas ir kada turėtų būti aplankytas. Galiausiai į programą įtrauktas judėjimo aspektas – juk dangaus kūnai nuolat juda. Tai reiškia, kad dalis renginių šiemet lankytojus kvies dalyvauti visą kūną judinančiuose veiksmuose.

Įprasta manyti, kad skirtingos kultūros institucijos konkuruoja, bet jų sujungimas į vientisą pasakojimą atskleidžia nepastebimus ryšius ir kviečia viską aplankyti per vieną savaitgalį – tiek ir nuolat veikiančias galerijas, tiek ir eksperimentines meno ekspozicijas neįprastose vietose. Judėti tarp jų bus itin paprasta: beveik visi GWK renginiai yra nemokami, vyksta greta vienas kito, o didžioji jų dalis dar ir pritaikyti neįgaliesiems, palankūs augintiniams, gidų kalba suprantami kalbantiems anglų ir rusų kalbomis.

Greta Amsterdamo ir Paryžiaus

Savaitgalis, kai savo duris plačiai atveria meno galerijos, "Gallery Weekend" – globali iniciatyva, jungianti miestus iš viso pasaulio. Pradedant Kaunu, baigiant Amsterdamu, Briuseliu, Paryžiumi ir kitais didmiesčiais.

Renginį mūsų meiste inicijavo "POST galerijos" vadovas Andrius Pukis, kuris, įkvėptas Berlyno, nusprendė šią praktiką perkelti į Kauną. Pradžioje jo suburta kultūros operatorių komanda buvo kukli – vos keturi asmenys, tačiau šiemet ji išaugo iki simboliško dešimties dalyvių skaičiaus. Čia dirba žmonės iš skirtingų Kauno kultūros projektų: Kauno menininkų namų, "Kaunas 2022", Vytauto Didžiojo Universiteto, Kauno bienalės ir kitų.

Atidarymas – manieže

Savaitgalis prasidės ketvirtadienį 19 val. vyksiančiu išskirtiniu atidarymo renginiu LSU Kauno lengvosios atletikos manieže (Aušros g. 42). Čia menininkė Saulė Noreikaitė kvies įsitraukti į performansą pavadinimu "Kūno kultūra", kurio metu bus tikrinamas fizinių kūnų sąmoningumas ir pastabumas.

Savaitgalis prasidės ketvirtadienį vyksiančiu išskirtiniu atidarymo renginiu LSU Kauno lengvosios atletikos manieže.

"Mes visi turime kūnus, tad svarbu, kaip ir ką su jais veikiame ir kaip galime jais rūpintis. Performanso metu kviečiu lankytojus prisiminti savo fizinę būtį ir suaktyvinti dėmesingumą savo (ir kitų) kūnų ritmams. Atrandant asmeninį dialogą su kūnu – būti čia ir dabar, tik daug intensyviau", – ragino menininkė.

Svaiginanti gravitacija

Penktadienio startas – kultūros profesionalams skirtas forumas "Sąbėgis" Kauno menininkų namuose, atliepiantis svarbų edukacijos ir tobulėjimo poreikį. Čia, skatinant bendradarbiavimą, nuo pat ryto bus sprendžiami Kauno ir kitų Lietuvos miestų kultūros klausimai apie kultūros prieinamumą.

Popietės zona – Senamiestis. Ten 16 val. prasidėjęs veiksmas tęsis iki 23 val. Įprastas parodas ir pristatymus čia nuolat keis nestandartiniai vyksmai, kaip virtualios tapybos galerija PA ir Naktinė tapyba VDA Kauno fakultete, medituoti kviečiantis Česlovo Lukensko performansas "Ryšio zona" Rotušės aikštėje, interaktyvus šviesos ir garso kūrinys "Portalas", VDU menų fakulteto Rūsio galerijoje (Muitinės g. 7). Apie brutalistinę architektūrą mąstyti skatins knygos "BRUT nuobodulys. Daugiabučiai, tuštuma ir žaidimai" pristatymas Marijos Nemčenko parodoje VDU menų galerijoje "101".

Šeštadienio programa tęsis Žaliakalnyje, kur nuo 12 val. atsidarys daug laisvai lankomų parodų. Pietums gravitacija persikels į naujamiestį, kur Kauno menininkų namuose vyks zinų piknikas. Zinai – nepriklausomai leidžiama spauda, išsiskirianti nestandartinėmis temomis ir meniniais sprendimais. Jų vartymui akompanuos čia pat gaminamas veganiškas maistas.

Vėliau atsidarys dar daugiau parodų M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, laikinojoje "Zoom" galerijoje, bare "Godo". Jas papildys interaktyvūs veiksmai: popieriaus gamybos dirbtuvės, prisimenant J.Janonio fabriką Kauno paveikslų galerijoje; amfibijos namo statymas iš Venecijos architektūros bienalės nužengusioje Gedimino ir Nomedos Urbonų "Pelkių mokykloje"; sovietmečiu vyravusios vaizdo salonų ir VHS kasečių kultūros nagrinėjimas kavinėje "Kultūra". Galiausiai planetos įsisuks su iš Europos suvažiavusių menininkų atliekamais garso performansais POST galerijoje ir nuotaikingų ritmų kupinomis dūzgėmis bare "O kodėl ne?"

Savaitgalio tyrinėjimus baigiantiems astronomams duris atvers projektas "Kita Neries pusė", įsikūręs Vilijampolės pakrantėje. Čia esantis mistiškas molinis pastatas, pažymėtas užrašu "Keramika", – įvairiapusio menininkų kolektyvo kūrybos namai. Jame nuo 13 val. bus galima aplankyti kūrėjų studijas, pamatyti jų darbus, iš pirmų lūpų išgirsti gilią vietos istoriją ir dalyvauti kūrybinėse linoraižinio dirbtuvėse.

Parodos kūriniuose sekamas I.Gravlejo santykis su fotografija – nuo progresyvius darbus kūrusio vaiko iki akademinį išsilavinimą turinčio šarlatano, rengiančio fotografines temas tyrinėjančias publikacijas, instaliacijas, performansus, akcijas, leidinius. Pats menininkas prisipažįsta vengiantis švaraus, sterilaus ir apskaičiuoto šiuolaikinio meno, todėl renkasi purvinus, neskoningus vaizdus ir stačiokiškus tekstus.

Interviu su I.Gravleju – apie paties išgalvotą Latvijos fotografijos istoriją, stebinančius socialinius tinklus ir žinutes, skirtas niekam.

– Galerijų savaitgalio tradicija į Kauną atvyko iš Berlyno. Festivalio siekis – skatinti galerijų ir menininkų dialogą. Ar Latvijoje turite kokių nors panašių renginių?

– Taip, Rygoje turime "Baltąją naktį" (angl. "White Night"). Ji vyksta kiekvienų metų rugsėjo pradžioje. Šią naktį dauguma galerijų būna atviros lankytojams, paruošiama specialių įdomių ekspozicijų. Renginiuose dalyvauja įvairūs Latvijos ir užsienio menininkai, o miesto kavinės, knygynai, barai ir kitos panašios vietos taip pat įtraukiamos į programą. Aš šioje naktyje jau kuris laikas nedalyvauju, kadangi labai seniai lankiausi Rygoje.

– Parodoje eksponuojami ir jūsų pirmieji darbai iš knygos "Early Works". Šias fotografijas sukūrėte mokykloje, fotografuodamas klasės draugus, mokytojus, siurrealistines kompozicijas ir įvairius kasdienius objektus, paverstus į ready-made praktikas. Esate sakęs, kad, prieš einant į mokyklą, jus dažnai pykindavo ir vienintelis būdas išgyventi buvo pradėti kurti ką nors kūrybingo. Kaip fotografija jums padėjo įveikti šį daugelio nemėgstamą mokyklinį laikotarpį?

– Tikriausiai šiandienos pasaulyje tai jau nepadėtų. Tačiau tuometės fotografijos kompleksiškumas lėmė tai, kad privalėjai susikoncentruoti į fotografuojamus objektus ir skirti šiems procesams daug laiko. Mokykloje su malonumu fotografuodavau kasdienį gyvenimą ir nekantriai laukdavau, kada grįšiu namo, kada galėsiu išryškinti fotojuostas. Namuose turėdavau tamsoje atsargiai įvynioti juostą į ryškinimo bakelį, vėliau laukdavo netrumpi ryškinimo procesai. Tekdavo nuolat tikrinti ryškinimo temperatūrą ir laiką, stengtis, kad juostelė nesusibraižytų ir nepasidengtų dulkėmis. Daugybę kartų procesas nepavykdavo, nes man neužtekdavo kantrybės išlaukti tiek, kiek reikia. Nuotraukoms spausdinti įsirengdavau laboratoriją vonioje – ten sunešdavau kėdes, stalą, fotografijų didintuvą. Taigi tam, kad galėtum savo rankose laikyti fotografiją, tekdavo nemažai pavargti. Negalima net palyginti su šiandiena, kai užtenka paspausti mygtuką ir gali nuotrauka iškart pasidalyti su draugais. Tad anuometės fotografijos technologijos kompleksiškumas man leido į ją susikoncentruoti ir užsimiršti.

Nuotraukoms spausdinti įsirengdavau laboratoriją vonioje – ten sunešdavau kėdes, stalą, fotografijų didintuvą. Taigi tam, kad galėtum savo rankose laikyti fotografiją, tekdavo nemažai pavargti.

– Tuo metu, neturėdamas jokių žinių apie meno istoriją, kūrėte fotografijas, kurias galima priskirti svarbioms meno raidos kryptims – stebime nemažai eksperimentinės ir konceptualiosios fotografijos, ready-made objektų kompozicijų. Kaip išvis susidomėjote fotografija?

– Kai buvau mokinys, Sovietų Sąjunga jau byrėjo, nemažai fabrikų užsidarė, o jų produkcija labai atpigo. Galėdavai nesunkiai nusipirkti fotoaparatą ir visų fotografijai reikalingų priemonių. Prisimenu, mama man duodavo šiek tiek pinigų – šiais laikais tai būtų maždaug 5–10 eurų, ir aš už juos nusipirkdavau visų fotografijos juostoms ryškinti ir fotografijoms spausdinti reikalingų reikmenų.

Mokykloje vykdavo tiek istorijų, o aš jas tiesiog rekonstruodavau. Susiklostė įdomi situacija, kad klasėje buvome netgi trys fotografuojantys ir namie patys fotografijas ryškinantys vaikinai. Daugiau niekas fotoaparatų neturėjo, nors, kaip minėjau, tai nebuvo brangus malonumas. Vaidinau fotografo vaidmenį ir dokumentavau kasdienį mokyklos gyvenimą, o klasės draugai, be abejo, jautė fotoaparato svarbą ir noriai man pozuodavo. Pastebėdavau, kad vaikinai nuotraukose visada stengdavosi atrodyti stipresni negu iš tikrųjų arba bent jau pademonstruoti viršenybę prieš ką nors. Keista, galvodavau, kad turiu tokį stiprų ginklą rankose. Iš tikrųjų tampi šiek tiek privilegijuotas, kai išsitrauki fotoaparatą.

– Jūsų projektas "Nežinoma Latvijos fotografija" analizuoja įsivaizduojamą Latvijos fotografijos istoriją. Teigiate, kad nėra lengva rekonstruoti Latvijos fotografijos bruožus, kadangi karo metu daug garsių fotografų archyvų dingo arba buvo sunaikinti. Tad šis darbas yra fikcija – bandymas įsivaizduoti, kokia Latvijos fotografija galėtų būti. Papasakokite apie šią niekam nežinomą, jūsų sugalvotą latvių fotografijos pusę.

– Šį projektą kurti pradėjau prieš dešimt metų per magistro studijas Prahoje. 2016 m. Rygos fotografijos muziejuje jis pirmą kartą pristatytas publikai. Buvo labai svarbu, kad darbas būtų eksponuotas būtent fotografijos muziejuje, kadangi jis kalba apie fotografijos istoriją.

Tai katalogo tipo knygelė, talpinanti informaciją apie fotografus ir jų kūrinius. Nesu linkęs šio darbo vadinti fikcija, nes šiais postrealybės laikais nebėra aišku, kas yra tikra, o kas ne. Tai pusiau fikcinis kūrinys – fotografus ir jų kūrybines kryptis išgalvojau pats, kadangi apie Latvijos fotografijos istoriją nėra daug informacijos. Todėl ir pagalvojau, kad būtų smagu sukurti ką nors įdomaus.

– Jeigu pats viską išgalvojote, kodėl manote, kad darbas – tik pusiau fikcija?

– Bet juk Latvija ir tam tikras kontekstas egzistuoja. Taip, fotografus aš išgalvojau, tačiau nevadinu jų fikcija, nes jie daug tikresni ir gyvesni negu kai kurie iš tikrųjų egzistuojantys žmonės. Šį darbą pernai nupirko Latvijos nacionalinio meno muziejus, jis buvo įtrauktas į jo rinkinius. Taigi šie išgalvoti fotografai jau įeis į istoriją. Muziejus nupirko nedaug darbų, tad kiti fotografai įsižeidė, kad taip pasisekė tik mano projektui. Taigi šie vardai yra daug tikresni už instituciškai priimtinus ir realius fotografus, tad kyla klausimas, ką galime vadinti fikcija ir ką ne.

– Jūsų naujausią, kol kas nebaigtą darbą "Latvian Lookbook" sudaro fotografijos iš jūsų vaikystės namų ir aplinkos. Ši publikacija parodijuoja toli nuo realybės esančius valstybių proginius, užsienio auditorijai skirtus leidinius, tad darbui pasirinkta dažniausiai ignoruojama žemesnioji visuomenės dalis. Ką čia išvysime?

– Vis dar vyksta šio projekto kūrybinis procesas. Stengiuosi susisteminti fotografijas, kurias užfiksavau beveik prieš 20 metų – tūkstantmečių sandūroje. Dirbu su senaisiais savo archyvais, išlikusiais dar iš paauglystės. Šiame leidinyje, kaip tikrame mados kataloge, bus pateikiama asmens nuotrauka su prierašu, ką jis vilki. Skirtumas tik tas, kad dauguma nuotraukų veikėjų – su dėvėtais drabužiais ar senais treninginiais kostiumais, o ne prabangiais apdarais. Komentuoju šias fotografijas žvelgdamas iš šių dienų perspektyvos – vėl iš dalies kuriu tam tikrą fikciją. Nuotraukose – stiprus socialinis kontekstas, tad mėginu jas šiek tiek sušvelninti. Man atrodo itin įdomu tai, kad 1990-aisiais, kai dauguma fotografijų ir buvo padarytos, dėvėtų drabužių parduotuvės buvo labai populiarios, kadangi jose buvo galima nusipirkti vakarietiškos aprangos. Tad fotografijos, atskleidžiančios, kaip girtas vyras ar benamis bando atrodyti vakarietiškai, labai paveikios. Šias nuotraukas sukūriau dar būdamas paauglys, tiesiog užsiėmiau gatvės fotografija, per daug negalvodamas apie socialinį ar politinį kontekstą, tačiau dabar matau, kad nors nuotraukos padarytos mėgėjiškai, jos turi stiprų užtaisą.

– Viename žinomiausių jūsų projektų – "Latvian Boys and Girls" – atskleidžiamos praėjusio dešimtmečio Latvijos jaunimo fotografijos pažinčių svetainėje "Draugiem.lv". Nuotraukose užfiksuoti jauni žmonės nesikuklina itin atvirai pozuoti, komiškai inscenizuoja erotines scenas, fotografuojasi su ginklais ar svaigalais. Kaip manote, ar žmonių požiūris į fotografijas socialiniuose tinkluose pasikeitė? Kodėl jauni žmonės tikėjo galį sužavėti priešingos lyties atstovus demonstruodami, kaip jie vartoja alkoholį ar smurtauja?

– Manau, kad šiais laikais tokias fotografijas žmonės visiškai natūraliai toliau deda į socialinius tinklus, tad požiūris tikriausiai nelabai pasikeitė. Prieš dešimt metų tai buvo gan egzotiška ir man asmeniškai visiškai nauja. Nėra įmanoma nueiti pas ką nors į namus ir šeimos albume rasti tokias fotografijas. Keletą metų prieš tai bandžiau susirinkti panašias nuotraukas iš įvairių fotoateljė ir salonų. Maniau, gal jie galėtų man atiduoti nepavykusius kadrus, kurių žmonės atsisakė. Tačiau darbuotojai man paaiškino, kad tai yra privati nuosavybė ir jie negali jos taip paprastai dalyti. Po kurio laiko draugas mane pakvietė į socialinį tinklą, skirtą draugams, – "Draugiem.lv". Prisijungiau ir labai nustebau pamatęs, kas ten dedasi, – žmonės lyg niekur nieko demonstruoja savo svetaines, miegamuosius, virtuves, netgi tualetus. Viską, ko aš niekaip nebūčiau galėjęs pamatyti kitais būdais. Taigi man buvo tam tikras šokas, bet kartu susižavėjau faktu, kad tu gali tiesiog be ypatingų pastangų stebėti kitų žmonių gyvenimus. Šios fotografijos buvo mėgėjiškos kokybės, o žmonės jose stereotipiškai seksualiai pozuodavo. Už fotografijos veikėjo nugaros paprastai matydavosi ir koks nors kambarys su visais ten esančiais namų apyvokos daiktais. Aiškiai matydavai, kad tai visiškai tipinis to laikotarpio butas, esantis neseniai iš geležinės uždangos išsilaisvinusioje šalyje. Tačiau asmuo fotografijoje dažniausiai bandydavo atkartoti tai, ką matė vakarietiškose reklamose. Manau, tai be galo įdomu ir nusipelno atskiro tyrimo. Serijoje galima rasti ir fotografijų, kur žmonės vieni kitiems grasina kirviais ar netikrais ginklais, tačiau manau, kad tai tiesiog juodas humoras ir juo jaunuoliai bandė papirkti kitus.

– Tačiau ar nekyla etinių klausimų paimant kitų žmonių fotografijas iš jų asmeninių paskyrų ir iš šių sukuriant darbų seriją?

– Na, jie patys įkėlė šias fotografijas į socialinę platformą. Manau, kad etinių problemų galėtų kilti tada, jei fotografijos būtų įdėtos į kokį nors neigiamą kontekstą. Tačiau aš jas tiesiog sudėjau į vieną seriją.

– Mėgstate stebėti žmones, kai jie to nežino. Videoprojektui "Message To No One" informaciją rinkote iš elektronikos parduotuvių, kur žmonės mėgsta žaisti su programa "Photo Booth". Surinkęs medžiagą iš įvairių prekybos taškų, ją sudėjote į vieną kompiliaciją. Kurdamas projektą "Excuse Me, Could You Please Take a Picture of Me?" traukinių stotyje prašėte praeivių jus nufotografuoti, kol tuo metu slapta juos filmavote. Grupinę atsitiktinių fotografų parodą vėliau iškabinote toje pačioje traukinių stotyje. Ar tenka sulaukti grįžtamojo ryšio iš savo darbų herojų? Jie pyksta, o gal džiaugiasi?

– Mano kūrinių herojai dažniausiai taip nieko ir nesužino. Kalbant apie "Message To No One", aš buvau sužavėtas galimybės, kad galiu pasiekti tokią informaciją. Jai rinkti naudojau atminties korteles, atmintukus ar tiesiog interneto ryšį. Niekaip negalėjau suprasti, kas turi teises į visą šią medžiagą. Žmonės ateina į parduotuvę, spontaniškai nusifilmuoja ir palieka šiuos įrašus, o kam tada jie priklauso? Parduotuvei? Jiems patiems? O gal niekam? Taigi surinkau visa tai ir sukūriau vieną videofilmą. Tačiau žmonės apie tai nesužino, o ir kaip galėtų? Retas iš jų eina į parodas ar domisi tokiais dalykais. Visi šie vaizdai yra ir internete, bet niekam tai nerūpi. Nesu sulaukęs jokio atsako – išskyrus projektą "Latvian Boys and Girls". Kai kurie žmonės rašė, kad į seriją pakliuvo jų pažįstami. Manau, visuomenei įdomu tik tada, jeigu autorius labai didelė žvaigždė, tada kai kurie tikisi ką nors gauti už tai. Šiuo atveju niekas per daug nesidomi. O aš ir nepadariau kažko tokio, dėl ko būtų galima piktintis.

Kas: Ivaro Gravlejo paroda "Kūryba ir tyrimai".

Kur: Kauno fotografijos galerijoje.

Kada: Veikia iki birželio 10 d.

Dvejus metus tyrinėję interjerus trečiajam „Kauno galerijų savaitgaliui“ organizatoriai rinkosi ir daug viešų erdvių. Šiais metais lankytojams pristatyta bene 30 įvairaus formato renginių, kurie vyksta ir miesto galerijose, ir tik vienam savaitgaliui atvertose erdvėse.

M.K.Čiurlionio galerijos prieigose į akis krito veidrodinių sienų dirbtuvėse stiklo lydimo krosnį sukonstravę menininkai. Performatyvus karšto stiklo formavimo procesas nuo pradžios iki pabaigos. Lankytojai stebėjo menininkų kaitinimo krosnyje išlydyto stiklo transformacijos etapus iki vėl šukėmis pažyrančio stiklo.

„Stiklo menininkas, „Mavy“ studijos įkūrėjas Mantas Mikutavičius savo kūrinyje „Laiko mašina“ pristato veidrodžių apipintą siurrealybę. Menininkas aiškino, kad pasitelkęs fizikines veidrodžio ir karšto stiklo medžiagos savybes žiūrovui leidžia studijuoti formą, atspindį, medžiagiškumą.

Labiausiai man patinka tai, kad galiu pabendrauti su autoriais.

„Jei nebūčiau perskaičiusi pristatymo apie šį reginį, tai vargu, ar ką būčiau supratusi, bet čia mano problema“, - susigėdo visą procesą akylai stebėjusi Daiva. Moteris prisipažino aplankiusi jau ne vieną „Kauno galerijų savaitgalio“ pasiūlytą renginį ir likusi sužavėta.

„Labiausiai man patinka tai, kad galiu pabendrauti su autoriais. Į parodos atidarymą ne visada galiu nueiti, o net ir nuėjus būna, kad tą dieną menininkas niekaip neištrūksta iš kritikų ir žurnalistų glėbio. O čia laisvai gali pasikalbėti, paklausti. Man ne gėda pasisakyti, kad kažko nesuprantu“, - įsidrąsino kaunietė. 

M.K.Čiurlionio galerijos kaimynystėje įsikūrusiuose menininkų namuose buvo galima atsikvėpti nuo eiliniam smalsuoliui sunkiau suprantamų performansų. Čia vykusiame zinų piknike kvepėjo kava, skambėjo rami muzika ir ošiančių medžių pavėsyje įsitaisę lankytojai judėjo saulės karščio sulėtintu ritmu.

„Tokia neįpareigojanti atmosfera, kad jaučiuosi kaip namie. Super savaitgalis. Pasiėmiau kultūrinį galerijų žemėlapį ir iš vienos į kitą vietą keliavau. Net nenorėčiau analizuoti, kas patiko ar nepatiko, man įspūdį paliko pats kelias per žemėlapyje pažymėtas kultūrines vietas ir ten vykstančius renginius“, - įspūdžiais dalinosi Rimas.

Visai kitomis nuotaikomis gyveno Kauno paveikslų galerija. Čia esantis baseinas virto „Auros“ šokėjų scena. Prancūzų choreografės spektaklis „Norėčiau būt paparčio žiedu“ atidarė čia startuojantį projektą „Mieste.Gatvėj.Galerija be sienų“.

„Vasaros paviljonas, kuriame prasideda kūrybinių dirbtuvių ir renginių ciklas. Iki pat spalio čia vyks dailės, šokio, teatro, gamtamokslinės dirbtuvės“, - susirinkusiems pristatė organizatorė. „Vos spėju visur lakstyti“, - draugei prisipažino uždususi kolegė ir įsipatogino kėdėje.

Moterys ir toliau kuždėjosi apie savaitgalį, kurį, tikino, leidžiančios prasmingai. Į pokalbį įsikišo šalia sėdėjusi pora. Visi ėmė dalintis įspūdžiais iš aplankytų „Kauno galerijų savaitgalio“ renginių.

Keturių parų įvykis simboliškai vaizduojamas kaip žvaigždėlapis, vedantis per nepriklausomas meno erdves ir institucijas, kuriose specialius projektus surengs ir įsitraukti kvies įvairiausioms auditorijoms skirti renginiai.

GWK šiemet plečiasi už galerijų sienų ir žengia ten, kur šiuolaikinis menas rodosi rečiau, – į buvusį kino teatrą "Neringa" ir T.Ivanausko Zoologijos muziejų.

Specialios programos ašimi šiemet taps keliaaukštis "Menų bankas", įsikūręs atgimstančiame, tačiau senąją dvasią išlaikiusiame banko pastate Laisvės alėjoje. Jame kasdien nuo gegužės 11 d. bus atidaryta po keletą parodų, vyks performatyvūs įvykiai, edukacinė programa – kūrybinės dirbtuvės, paskaitos ir peržiūros, pristatymai, veiks šiuolaikinio meno ir teorijos knygynas "Six Chairs Books".

30 renginių 17-oje vietų siūlys skirtingais skerspjūviais pažvelgti į šiuolaikinį meną – pamatyti tai, kas įdomu ir aktualu dažniems galerijų lankytojams, jaunimui, moksleiviams, šeimoms, senjorams.

30 renginių 17-oje vietų siūlys skirtingais skerspjūviais pažvelgti į šiuolaikinį meną – pamatyti tai, kas įdomu ir aktualu dažniems galerijų lankytojams, jaunimui, moksleiviams, šeimoms, senjorams. Performansus atliks Eglė Rakauskaitė, menininkas Das Vegas, šokio teatras Okarukas, kolektyvas "Blue Mouth Performance", estas Indrekas Grigoras, garso instaliaciją viešoje erdvėje pristatys Robertas Antinis ir Linas Tuleikis, parodą – Dainius Liškevičius. Visus GWK renginius organizatoriai dovanoja nemokamai.

Renginio iniciatorius Andrius Pukis, organizatoriai – galerija POST, Kauno fotografijos galerija ir projektų erdvė "Kabinetas".

Pasaulyje pasklidusios iniciatyvos ištakos – Berlyne. 2005-aisiais ji prasidėjo privačioms Vokietijos sostinės galerijoms nusprendus stiprinti tarptautinius ryšius. Kasmet gegužės pirmoje pusėje vykstantis renginys prasideda baigiantis savaitei – Berlyno galerijų sukviesti į miestą atvyksta žinomi meno kolekcininkai, kuratoriai ir tiesiog meno mylėtojai. Programos centre – parodų atidarymai, įvairios programos ir neįprastai ilgai dirbančios galerijos.

Vienas pirmųjų Baltijos šalyse tokio pobūdžio renginių įvyko pernai Kaune. Tąsyk trims dienoms susijungė trylika galerijų ir projektų erdvių, publikai atvėrė specialias erdves.

Galerijų savaitgalio programa

Gegužės 11 d.

15.30 val. – Vytauto Pletkaus fotografijų parodos "Placebai" atidarymas (buvęs Kino teatras "Neringa", Tilžės g. 20).

17 val. – Algio Griškevičiaus tapybos, fotografijos ir objektų parodos "Iliuzijos" atidarymas (Kauno paveikslų galerija).

18 val. – "GWK 2017" atidarymas. Parodų atidarymai GWK "Menų banke" (Laisvės al. 84B).

18 val. – specialus GWK renginys: Lino Tuleikio, Roberto Antinio garso instaliacija "Kauno metro" (Laisvės al. 82).

Gegužės 12 d.

15–21 val. veikia "Menų bankas" (Laisvės al. 84B).

15–18 val. – Marios Kapajevos kūrybinės dirbtuvės "Gali vadinti jį kitu vyru", "Menų bankas" (Laisvės al. 84B).

15 val. – Dainiaus Liškevičiaus parodos "Pasaulio centrai / Enjoy Yourself" atidarymas ("Bright and Showy Kaunas", A.Mackevičiaus g. 27).

16.30 val. – kūrybinės dirbtuvės "Grafiko laukiamasis", Kauno tarptautinės grafikos bienalės lydinčioji paroda "Fragmento (r)evoliucija" (VDU menų galerija "101", Muitinės g. 7).

17–21 val. veikia šiuolaikinio meno ir teorijos knygynas "Six Chairs Books" ("Menų bankas", Laisvės al. 84B).

17 val. – studentų parodos ir ekskursija po Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetą (Muitinės g. 4).

17.45 val. – interaktyvios instaliacijos "(Ne)uniforminiai kalnai" pristatymas, Gretos Grendaitės ir Tomo Vosyliaus ("Legal (Art) Lovers") paroda "Namų patogumai" (galerija "Meno parkas", Rotušės a. 27).

18.30 val. – Nathalie Daoust fotografijų parodos "Korėjietiški sapnai" atidarymas (Kauno fotografijos galerija, Vilniaus g. 2).

20 val. – parodų atidarymai "Menų banke", dalyvauja Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Grafikos katedros trečio kurso Konceptualaus piešimo disciplinos studentai: Alvydas Urbietis, Donara Manukian ir Lina Morkūnaitė-Vilkelienė, Karolina Latvytė, Simonas Kuliešis. Kolektyvo "Blue Mouth Performance" "infinitus SOONless'as" (Laisvės al. 84B).

21.30 val. – "GWK 2017" penktadienio dūzgės. Garsinių įvykių serija "Ultra Dinamica", dalyvauja Erikas Alalooga, Arma Agharta, Patris (Kauno menininkų namai, V.Putvinskio g. 56).

Gegužės 13 d.

12 val. – specialus renginys. Indrės Liškauskaitės projekto "n e w k i n d" pristatymas (T.Ivanausko zoologijos muziejus, Laisvės al. 106).

12–18 val. veikia "Menų bankas" (Laisvės al. 84B).

13 val. – Vlado Balsio ir Juozapo Kalniaus audiovizualinė instaliacija "863758498" (Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, V.Putvinskio g. 55).

13–17 val. – Marios Kapajevos kūrybinės dirbtuvės "Gali vadinti jį kitu vyru" ("Menų bankas" (Laisvės al. 84B).

14–18 val. veikia šiuolaikinio meno ir teorijos knygynas "Six Chairs Books" ("Menų bankas", Laisvės al. 84B).

14 val. – komiksų parodos "Fragmento dekonstrukcija" ir "Laikai keičiasi" – "Kutikuti" ir Zinų piknikas "Galerija ant pledo" (Kauno menininkų namai, V.Putvinskio g. 56).

15 val. – bendruomenių platformos "Mažosios istorijos" parodos "Didžioji pramonė" atidarymas (Kauno paveikslų galerija, Donelaičio g. 16).

16 val. – Kauno tarptautinės grafikos bienalės parodos "Fragmento evoliucija" atidarymas ir kūrybinės dirbtuvės vaikams "Sukurk savo istoriją" (M.Žilinsko dailės galerija, Nepriklausomybės a. 12).

17 val. – paskaita "Blogo kino gidas I" ("Menų bankas" (Laisvės al. 84B).

17 val. – aukcionas-performansas "Meno vertė: aukcionas", autoriai Das Vegas ir aukciono-performanso vedėja Daina Pupkevičiūtė ("Menų bankas" (Laisvės al. 84B).

18 val. – projektų erdvėje "Kabinetas" Indrekas Grigoras (Estija). Kritikos "stand-upas" "Contemporary Art Toolbox".

19 val. – Eglės Rakauskaitės performansas STOP SPOT POST (galerija POST, Laisvės al. 51A, 4 aukštas).

20 val. – "Butoh" šokio teatro "Okarukas" performansas "Dolls" (galerija POST).

21.30 val. – "GWK 2017" šeštadienio dūzgės. Vingių Dubingių Aludė (K.Donelaičio g. 41/A.Mickevičiaus g. 35).

Gegužės 14 d.

Visi renginiai – "Menų bankas" (Laisvės al. 84B).

12–18 val. veikia "Menų bankas" (Laisvės al. 84B).

12 val. – kūrybinės grafikos dirbtuvės šeimai.

13–17 val. – Marios Kapajevos kūrybinės dirbtuvės "Gali vadinti jį kitu vyru".

13 val. – šiuolaikinio meno ir teorijos knygyno "Six Chairs Books" sutiktuvės ir Fabrizio Terranovos filmo "Donna Haraway: Story Telling for Earthly Survival" peržiūra.

14–18 val. veikia šiuolaikinio meno ir teorijos knygynas "Six Chairs Books".

15 val. – Tautvydo Bajarkevičiaus knygos "mažoji a" pristatymas.

16 val. – paskaita ir filmo peržiūra "Blogo kino gidas II".

18 val. – "GWK 2017" uždarymas.

Idėja iš Berlyno

"Gallery Weekend Kaunas" gimė iš šiuolaikinio meno galerijos POST iniciatyvos.

"Idėją surengti Kaune "Gallery Weekend" po apsilankymo Berlyne parvežė vienas galerijos POST įkūrėjas Andrius Pukis. Būtent Vokietijos sostinėje startavo šis formatas, išplitęs po skirtingus didžiuosius pasaulio miestus. Užsidegęs ta idėja, Andrius nusprendė tai įgyvendinti ir Kaune, tad greitai subūrė bendraminčių komandą", – pasakoja viena iš "Gallery Weekend" renginio Kaune organizatorių, projektų erdvės "Kabinetas" vadovė Rūta Stepanovaitė.

Prie šių dviejų jaunų organizatorių prisijungė Rūtos sesuo Vaida Stepanovaitė ("Kabineto" renginių kuratorė), galerijos POST koordinatorė Lina Pranaitytė ir Kauno fotografijos galerijos projektų koordinatorė Viktorija Mašanauskaitė

Pasak R.Stepanovaitės visa komanda – kauniečiai, panašaus amžiaus ir patirčių kolegos. "Įdomu tai, kad esame iš konkuruojančių platformų, dirbančių šiuolaikinio meno projektų srityje. Vis dėlto pamatėme bendrą tikslą, kad galime pasiūlyti pasaulyje žinomą iniciatyvą Kaunui bei miestiečiams ir tiesiog natūraliai susijungėme bendrai idėjai", – sako Rūta.

Du maršrutai

"Gallery Weekend" per keliolika metų iš Berlyno pasklido po kitus pasaulio miestus: Varšuvą, Čikagą, Meksiką. Kaunas pirmasis Lietuvos ir Baltijos šalių miestas, kuriame surengtas Galerijų savaitgalis.

Organizatoriai penktadieniui ir šeštadieniui suplanavo du maršrutus: vieną – Senamiestyje, kitą – aplink Laisvės alėją. Renginiai abi dienas vyko sklandžiu grafiku, kad lankytojai spėtų iš vienos vietos pereiti į kitą. Pasirinktos buvo nekomercinės galerijos, kurios dažnai užsiima ir edukaciniais projektais.

Atsiradus dalyvių sąrašui natūraliai susidėliojo dviejų maršrutų žemėlapis. Pasak savaitgalio rengėjų, labai simboliška, kad Senamiesčio ir Centro maršrutai susijungia tarpusavyje ir vizualiniame identitete pateikiami kaip vienas didelis savaitgalio kultūrinis maršrutas, išskaidytas per dvi dienas.

Penktadienio maršrutas nusidriekė iš Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijos "101", per Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto galeriją "M2", Kauno fotografijos, "Meno parko", Kauno kolegijos J.Vienožinskio Menų fakulteto "Bright and Showy", "Ars et mundus" galerijas iki projektų erdvės "Kabineto", o vakaronė tęsėsi klube "Largo".

Šeštadienį "Gallery Weekend Kaunas 2016" lankytojams duris atvėrė Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus padaliniai (M.K.Čiurlionio dailės muziejus, A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, Kauno paveikslų galerija, M.Žilinsko dailės galerija), Kauno menininkų namai, galerija POST. O vakaras baigėsi kavinėje "Kultūra" elektroninės muzikos ir vizualaus meno grupės "Bionics" koncertu.

Plačiajai auditorijai buvo atvertos ir specialios vieno savaitgalio parodos. "Ars et mundus" (A.Mapu g. 20) galerijoje buvo atidaryta iki gegužės 15 d. veiksianti grupinė atviro kvietimo paroda. Laikinose meno erdvėse savo kūrybą pristatė Saulius Paliukas (S.Daukanto g. 21) ir Lietuvoje gyvenantis australas Reesas Archibaldas (Vasario 16-osios g. 3).

Taps tradicija

Anot "Gallery Weekend" organizatorių, nors galerijų lankytojų srautai dažnai ir nemaži, tačiau jų apykaita yra gana nedidelė. Todėl vienas iš galerijų savaitgalio tikslų – lankytojų grupių atnaujinimas.

"Natūraliai susiklostė, kad žmonės dėl kokių nors koncepcinių ar idėjinių nusistatymų lankosi vienose galerijose, bet neina į kitas. Ir šiomis dienomis pavyko išvysti veidus, kurių įprastai galime savo galerijose ir nesutikti", – sako R.Stepanovaitė.

Jos teigimu, galerijoms buvo suteikta galimybė paieškoti naujų sprendimų organizuojant nebūtinai joms įprasto žanro ar formato renginius, taip išeinant iš savo komforto zonos, tačiau taip pritraukiant naujų lankytojų.

Dar vienas tikslas – atverti skirtingas galerijas su skirtingų parodų atidarymais, įvairiomis programomis, projektais vieną po kitos per tą patį savaitgalį – pateikti lankytojams savotišką kultūros koncentratą.

R.Stepanovaitė džiaugiasi, kad buvo įdomu įgyvendinti tai, kas įvairiuose pasaulio miestuose jau yra atpažįstama, ir pamatyti, koks bus Kauno galerijų savaitgalio veidas, nes kiekviename mieste toks renginys įgauna savo specifiką.

"Tai, kad mūsų komandinis darbas buvo labai sklandus, traukia renginį daryti ir kitais metais. Jau penktadienio vakarą, įpusėjus Senamiesčio maršrutui, visi kartu nusprendėme, kad kitais metais vėl surengsime "Gallery Weekend Kaunas". Renginio formatas nesikeis, bet turime daug idėjų, ką galime patobulinti, kaip paįvairinti maršrutą ir net patys lankytojai, kurie natūraliai įsitikinę, kad tai taps kasmete tradicija, siūlo mums savo idėjas", – į klausimą, ar renginys taps tradicinis, atsako Rūta.

Gegužės 13 d. 18 val. įvyks galerijų savaitgalio atidarymas Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2), kurio metu kultūriniai takai, sujungsiantys Senamiestį su Naujamiesčiu, bus pristatyti išsamiau. Nelaukdamos oficialaus starto, dvi erdvės specialias veiklas tądien pristatys anksčiau – tai VDU menų galerija "101" (16 val., Muitinės g. 7) ir VDA KF galerija "M2"(17 val., Muitinės g. 2).

Įkvėpta netradicinio formato renginių Berlyne, Barselonoje, Čikagoje, Meksike ir kitur, "Gallery Weekend Kaunas" iniciatore tapo šiuolaikinio meno galerija POST. Prie globalios iniciatyvos prisijungsiantis renginys Kaune pristatys šį menu ir kultūra alsuojantį miestą senbuviams ir svečiams, kvies iš naujo jį pažinti. Itin plačiai auditorijai bus pristatyti du maršrutai su aštuoniolika nemokamų įvairaus formato renginių: veiks fotografijos, tapybos, skulptūros, grafikos, tarpdisciplininės parodos, vyks edukacinės programos ir ekskursijos su kuratoriais, į susitikimus kvies autoriai. Galerijų ir alternatyviose erdvėse bus pristatomos garso, šviesos instaliacijos.

"Gallery Weekend Kaunas" siekia tapti kasmečiu miesto kultūriniu reiškiniu, atveriančiu netikėtas erdves specialioms vieno savaitgalio parodoms. Laikinose meno erdvėse savo kūrybą pristatys skirtingomis medijomis kuriantis Saulius Paliukas (S.Daukanto g. 21) ir Lietuvoje šiuo metu gyvenantis australas garso menininkas Reesas Archibaldas (Vasario 16-osios g. 3), veiks grupinė atviro kvietimo tapybos paroda galerijoje "Ars et mundus" galerijoje (A.Mapu g. 20).

Penktadienio kultūrinis maršrutas, prasidėjęs pačioje Senamiesčio širdyje, trumpam nuves į Žaliakalnį, o šeštadienį liesis aplink Laisvės alėjos arteriją. Abiejų dienų programas vainikuos atidarymo ir uždarymo dūzgės su užsienio muzikos atlikėjais klube "Largo" (Vaistinės skg.) ir kavinėje "Kultūra" (K.Donelaičio g. 16), kurioje taip pat pasirodys elektroninės muzikos ir vizualinio meno grupė BIONICS.

"Gallery Weekend Kaunas" gegužės 13 d. dalyviai: 16 val. – VDU menų galerija "101", 17 val. – VDA KF galerija "M2", 18 val. – Kauno fotografijos galerija, 19 val. – galerija "Meno parkas", 20.30 val. – Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakulteto galerija "Bright and Showy", 21.30 val. – galerija "Ars et mundus", 22 val. – projektų erdvė "Kabinetas", 23 val. – klubas "Largo".

Gegužės 14 d. dalyviai: 11 val. – Nacionalinis M.K.Čiurlionio muziejus, 12.15 val. – A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, 13.30 val. – Kauno menininkų namai, 14.45 val. Kauno paveikslų galerija, 16 val. – M.Žilinsko dailės galerija, 17.30 val. – Vasario 16-osios g. 3, 18.30 val. – S.Daukanto g. 21, 19.30 val. – galerija POST, 21 val. – kavinė "Kultūra".

Konkursas #kaunodiena

Gegužės 13-15 dienomis Kauno miesto gyventojus ir svečius pasitiks plačiai atvertos galerijų durys – tris paras veiks specialios "Gallery Weekend Kaunas" parodos, audio bei video instaliacijos, kūrybinės dirbtuvės, vyks nemokamos ekskursijos bei muzikos koncertai. Šia proga skelbiamas konkursas "Gallery Weekend Kaunas" renginių lankytojams. Konkurso sąlygos: aplankykite 5 galerijų savaitgalio maršruto renginius, nusifotografuokite juose, rankose laikydami „Kauno dienos” laikraštį (rasite visuose maršruto punktuose), pasidalinkite nuotrauka "Facebook" socialiniame tinkle, pridėdami #kaunodiena bei #galleryweekendkaunas frazes ir laukite laimėtojo paskelbimo gegužės 16 d. Svarbu: nuotraukai priskirkite viešo matomumo funkciją. Konkurso laimėtojas bus apdovanotas išskirtiniu meno albumu bei autorinių atvirlaiškių komplektu. Prizą įsteigė Kauno fotografijos galerija bei projektų erdvė „Kabinetas“.