„Žmogus nušalęs kojas. Vakar kalbėjau su gydytoju – amputuos vienos kojos pėdą, o kitą – iki blauzdos. Dabar sprendžiama, kokio laipsnio yra nušalimas. Jis guli Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, Kaune (Traumatologijos punkte, esančiame Gedimino gatvėje 36 – aut. past.)“, – portalo žurnalistams pasakojo Ivanu šiuo metu besirūpinanti Alma.

Ji sakė, kad anksčiau 64-erių vyras gyveno su jos mama, tačiau jai mirus, pastarasis Kaišiadoryse apsigyveno vienas. Alma tarstelėjo niekada taip ir neapleidusi Ivano – pasirūpindavo, kad šis turėtų maisto, o kol vyras negavo pensijos, buvo jį priregistravusi ir savo būste, kad Ivanas gautų bent šiokią tokią pašalpą.

Norime, kad sesuo žinotų ir su mumis susisiektų, nupasakosime situaciją.

„Nuvažiuodavome, o dabar dėl karantino ribojimų negalėjome, nes gyvenu kitur. Kaip sužinojau, jo telefonas sugedo ir jis negalėjo man paskambinti. Mano sesuo užėjusi rado jį gulintį lovoje. Ivanas – išgeriantis, galbūt eidamas iš parduotuvės jis kažkur sušlapo kojas ir buvo nukritęs...“ – kalbėjo moteris.

Alma sakė jau susisiekusi ir su seniūnijos atstovais, nes po operacijos Ivaną reikės paguldyti į slaugos ligoninę, o paskui galbūt ir į senelių globos namus. Kaip jai pavyko sužinoti, vyras turi tris vaikus – du iš jų gyvena Druskininkuose, tačiau Ivanas jau seniai išsiskyręs.

Todėl dabar Alma sakė norinti surasti jo seserį Janiną, kuri, kiek žinoma, gyveno Vilniuje, nes po operacijos Ivanu reikės kažkam pasirūpinti. Šiuo metu sąlygų tai padaryti pati moteris neturi.

Asociatyvi freepik.com nuotr.

„Jis – Ivan Kazenevskij, o sesuo Janina Kacenovskaja. Nesame tikri, ar pavardėje po „c“ turėtų būti „e“, ar „a“ – jie abu lenkai. Norime, kad sesuo žinotų ir su mumis susisiektų, nupasakosime situaciją. Gal ji norės jį pamatyti. Kiek žinau, kai paskutinį kartą Ivanas skambino Janinai, ji pasakė, kad išvyksta dirbti į Angliją ir kurį laiką nebus Lietuvoje. Nė neįsivaizduoju, ar ji jau grįžusi, ar ne“, – tarstelėjo pašnekovė.

Šiuo metu Ivanas gydomas Kaune, Traumatologijos punkte, I-ajame potrauminiame skyriuje. Jo būklė esą labai silpna. Alma spėjo, kad operacijos vyras gali ir neištverti. „Padarys tyrimus, bus aišku“, – sakė moteris.

Žinantys, kur galėtų būti Ivan Kazenevskij sesuo Janina Kacenovskaja, prašomi susisiekti su Alma tel. nr.: +37060004459.

Dėl ekstremalių oro sąlygų 60 km lenktynės buvo sutrumpintos penkiais kilometrais, tačiau šis sprendimas nieko nepakeitė – kai kurie slidininkai lenktynių metu stipriai nušalo galūnes.

Norvegijos transliuotojų korporacija (NRK) pranešė, kad tam tikrose maršruto vietose temperatūra siekė –28 laipsnius, todėl daugelis slidininkų buvo priversti pasitraukti iš lenktynių dar gerokai prieš finišą.

Švedų varžovas Michaelas Eklofas po lenktynių patyrė nušalimų traumas, dėl kurių jis susidūrė su nekroze. Slidininkui gali tekti amputuoti koją. Švedas teigė, kad dėl nepakenčiamo skausmo jis negali apsiauti batų.

Socialiniame tinkle „Instagram“ skaudžiais rungtynių padariniais pasidalijo ir Švedijos lygumų slidininkė Britta Norgren. „Ne visada pakanka, kad batai ir drabužiai būtų šilti ir šildytų pirštus. Mes turėtume labai gerbti šaltį“, – po šiurpti priverčianti nuotrauka rašė B. Norgen.

„Instagram“ nuotr.

Norvegijos sportininkas Andreasas Nygaardas po varžybų buvo nuvežtas į ligoninę – jam nustatytas antrojo laipsnio nušalimas. Tiesa, medikai informavo, kad galūnių amputuoti nereikės.

„Instagram“ nuotr.

Vienas iš labiausiai nukentėjusių sportininkų – Pontissalienas Thomas Joly. „Jam daugiausiai kentėjo savo rankose. Jis turi šešis sustingusius pirštus“, – situaciją komentavo kitas komandos narys.

„Franc-Comtois“ / „Savoyard“ komandoje labiausiai nukentėjo suomė Kati Roivas. „Mes bijojome kojų amputacijos“, – pasakojo itin sukrėstas šių lenktynių padarinių Pierre'as Tichitas, TDE prezidentas iš Mortuaco. 

„Gydytojai buvo susirūpinę, kad kai kurių pirštų kaulai nekrozavo. Galiausiai antradienio vakarą mums buvo pasakyta, kad amputacijos galima išvengti. Apėmė didelis, labai didelis palengvėjimas“, – teigė jis.

„Tai yra ypač svarbi klinikinė praktika, kurią mūsų šalies pacientams taiko Santaros klinikų kraujagyslių chirurgai, – sako Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja dr. Birutė Vaišnytė. – Pacientas po tokios operacijos išeina namo savomis kojomis. Anksčiau tokiems ligoniams prognozės būdavo labai liūdnos – tiek fizine, tiek emocine prasme, sunkus neįgalumas, dėl komplikacijų – didelis mirtingumas“.

Galūnių amputacija gresia užsikimšus ar kritiškai susiaurėjus kraujagyslėms, kai kraujas nebepatenka į galūnes. Kaip rašoma gydymo įstaigos pranešime, pritaikius inovatyvias gydymo technologijas, atsirado galimybė išgelbėti ligonių gyvybę ir pagerinti gyvenimo kokybę: atliekamos itin sudėtingos operacijos, kurių metu praplečiamos kojų kraujagyslės (įdedami kraujagyslių sieneles sutvirtinantys stentai) ir iš kraujagyslių pašalinamos aterosklerotinės plokštelės arba suformuojami šuntai. Tokios operacijos vadinamos hibridinėmis (t.y. kombinuotomis), nes vienu metu atliekamos kelios operacijos.

VUL Santaros klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriuje nuo šių metų rugsėjo tokios operacijos jau yra atliekamos. „Europos klinikose toks gydymo metodas taikomas jau kurį laiką – galūnes išsaugantis gydymo standartas priimtas tarptautinėse gairėse. Europos kraujagyslių chirurgijos draugija rekomenduoja pacientams, turintiems abiejų kojų klubinių ir šlaunies arterijų pažeidimą, atlikti hibridinę operaciją, vienu etapu atliekant klubinės arterijos angioplastiką ir šlaunies arterijos endarterektomiją ar šuntavimą, – apie kraujagyslių chirurgijos praktiką pasakoja kraujagyslių chirurgė dr. Ingrida Ašakienė – Labai svarbu, kad ir mūsų pacientams jau galime atlikti šias hibridines operacijas, kurios išsaugo galūnes, leidžia sumažinti operacijos apimtį, pagreitina paciento atsigavimą po intervencijos, sutrumpina gulėjimo stacionare laiką“.

Pirmasis tokios operacijos pacientas – 78 metų vyras, patekęs į VUL Santaros klinikų Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių dėl dusulio ir stiprių kojų skausmų. Hospitalizuotas į Intensyvios kardiologijos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, kur jam diagnozuota kardialinė dekompensacija po neseniai persirgto miokardo infarkto, ritmo sutrikimų. Stabilizavus būklę, perkeltas į Kraujagyslių chirurgijos skyrių dėl nuolatinių kojų skausmų. Pasak kraujagyslių chirurgo Tomo Baltrūno, šio paciento sveikatos būklė dėl didelių kraujagyslių pažeidimų buvo ypač sudėtinga, todėl buvo nuspręsta atlikti hibridinę operaciją, per kurią  dviem nedideliais pjūviais kirkšnyse rekonstruotos šlaunies arterijos ir stentuota klubinė arterija iki aortos. „Taikant šias hibridines operacijas galima padėti išsaugoti galūnes ir tiems itin sunkių būklių pacientams, kuriems iki šiol buvo siūlomos tik amputacijos“, –  naujos operacijos privalumus vardija kraujagyslių chirurgas T. Baltrūnas.

VUL Santaros klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriuje per 2 savaites jau atliktos dvi hibridinės operacijos, abiem pacientams sėkmingai išsaugant galūnes. Abu pacientai jau išrašyti iš ligoninės.

Uostamiesčio ligoninių priėmimo skyriuose suteikus pagalbą, sušalusieji, dažniausiai benamiai, vėl išleidžiami namo arba į gatvę. Rimtesnės medikų pagalbos prireikė vos dviem galūnes nušalusiems žmonėms.

Kaip sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas Vytautas Staniulis, operuoti kol kas prireikė tik vieną šalčio auką. 73 metų moteriai, mėgstančiai asocialų gyvenimo būdą, teko amputuoti pėdas. Jas moteris nušalo prieš mėnesį, dar iki didžiųjų šalčių.

„Vasara ar žiema pas mus dabar neturi reikšmės. Jokių rimtesnių nušalimų ar traumų, susijusių su žiema, neturime“, – pridūrė Traumatologijos skyriaus vedėjas.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kundrotas antrino, kad masiško pacientų, nukentėjusiųjų nuo šalčių, antplūdžio nesulaukė. Pagalbos dažniau prireikia tik asocialiems žmonėms.

Kol kas ligoninėje gydoma vienintelė šalčio auka – socialiniame paribyje gyvenančiam vyrui amputuoti plaštakos pirštai. Šiuos jis nušalo taip pat gerokai anksčiau nei Klaipėdą sukaustė šaltis.

M.Kundrotas prognozavo, kad nušalusieji galūnes pacientai pasipils po savaitės ar dviejų, kai kūno pokyčiai bus akivaizdūs.

„Kol nėra požymių, jie nesikreipia. Bet kai pradeda juoduoti ar gangrenuoti galūnės, užplūsta Priėmimo skyrių. Dažniausiai tai būna asocialūs žmonės. Retas atvejis, kad dėl tokių bėdų kreiptųsi normalus žmogus“, – paaiškino ligoninės atstovas.