Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti anksčiau jiems skirtas laisvės atėmimo bausmes.

Estui Hansui Erikui Ehvertui pernai spalį Apeliacinio teismo verdiktu bausmė buvo sutrumpinta nuo 16 iki 14 metų, jo tautiečiui Arle Grabbiui (Arlei Grabiui) – nuo 16 iki 15 metų, o lietuviui Ričardui Baikai – nuo 13 iki 12 metų laisvės atėmimo.

H.E.Ehvertas (iš kairės), Arle Grabbi (viduryje), Ričardas Baika (dešinėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

„Asmenys veikė organizuota grupe, jų veiksmai buvo koordinuoti, kryptingi, siekiant bendro tikslo ir kiekvienam iš jų savo veiksmais reikšmingai prisidedant prie galutinio tikslo įgyvendinimo – tai yra D. Bugavičiaus nužudymo“, – sakė  nutartį paskelbęs teisėjas Artūras Pažarskis.

Nuteistieji ir jų advokatai teigė, kad vyrai yra nepagrįstai nuteisti, jie su advokatais buvo apskundę anksčiau paskelbtus teismų verdiktus.

Advokatai teigė, kad jų klientai nepagrįstai pripažinti kaltais dėl nužudymo, nuosprendis grindžiamas abejotinais faktais ir aplinkybėmis, įrodymų vertinimas neišsamus, yra pažeista nekaltumo prezumpcija, bylos įrodymai įvertinti tendencingai ir prieštaringai, kaltė grindžiama nepašalintomis abejonėmis, nepatikrintas liudytojų parodymų patikimumas.

Aukščiausiasis Teismas iš Apeliacinio teismo nuosprendžio pašalino aplinkybę, kad R. Baika parūpino H. E. Ehvertui gyvenamąją vietą Kaune.

„Teisėjų kolegija teisės taikymo aspektu patikrinusi bylą, pagal tuos klausimus, kuriuos kėlė kasatoriai savo kasaciniuose skunduose, nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pripažindamas juos leistinais, patikimais, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie būtų suvaržę įstatymu garantuotas teisiamųjų teises ar būtų sukliudę teismui nešališkai ir išsamiai išnagrinėti bylą, priimti teisingus sprendimus, nepadarė, išskyrus vieną įrodymų vertinimo klaidą, kad nuteistasis Baika parūpino gyvenamąją vietą kitam nuteistajam Ehvertui“, – sakė teisėjas A. Pažarskis.

27 metų D. Bugavičius savo vairuojamame automobilyje „Mercedes-Benz“ buvo nušautas 2015-ųjų lapkričio 6-ąją Kaune.

Bylos duomenimis, nuteisti estai laukė jo prie namo Kaune, D. Bugavičiui prieš vidurnaktį atvykus ir sustojus prie namo vartų, A. Grabbis išlipęs iš automobilio „Renault Megane“ ne mažiau 12 kartų šovė į D. Bugavičių iš dviejų pistoletų.

Tuo metu automobilyje buvo D. Bugavičiaus gyvenimo draugė Vita Jakutienė, todėl, kaltintojų teigimu, D. Bugavičius nužudytas sukeliant pavojų tiek jai, tiek galimiems praeiviams. Taip pat sugadintas automobilis ir buto lango stiklas. V. Jakutienė vėliau atpažino mylimojo žudikus.

Iš visų trijų nuteistųjų priteista beveik 200 tūkst. eurų atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą bei nužudytojo mažamečiam vaikui iki jo pilnametystės priteistas išlaikymas lieka galioti.

Šiemet sausį Airijos teisėsauga perdavė Lietuvai dar vieną įtariamąjį D. Bugavičiaus nužudymu – Estijos pilietį Imre Arakas (Imrę Araką).

Vyras buvo perduotas Lietuvos prašymu, jam buvo išduotas Europos arešto orderis dėl 2015 metais lapkričio mėnesį įvykdytos veikos.

Visi nuteistieji jau atlieka bausmes Lietuvos kalėjimuose: H. E. Ehvertas bausmę atlieka Marijampolės kalėjime, o A. Grabbis – Alytaus kalėjime.

Byloje nustatyta, kad R. Baika iki 2015 metų balandžio 10 dienos įgijo sekimo įrenginį – jis rastas pritvirtintas prie nužudytojo automobilio. Teisėsauga taip pat nustatė, kad nusikaltėliai aiškinosi D. Bugavičiaus darbotvarkę, judėjimo maršrutus ir naudojamus automobilius.

Bausmės – pagal vaidmenis

Kaip jau rašyta, ketvirtą dešimtį bebaigiantį estą Arle Grabbį, paleidusį iš dviejų pistoletų į D.Bugavičių mažiausiai dvylika šūvių, bei jau penktą dešimtį pradėjusį jo tautietį Hansą Eriką Ehvertą, sekusį būsimą auką ir parinkusį jo nužudymo vietą, į kurią vėliau atvežė šaulį ir padėjo šiam skubiai iš jos pasišalinti, Kauno apygardos teismas izoliavo nuo visuomenės 16 metų. O estams talkinusį iš Kauno kilusį jaunystėje perspektyvų boksininką – A.Grabbio bendraamžį Ričardą Baiką pasiuntė už grotų 13 metų, grąžinant jo artimiesiems dar 2018-ųjų rudenį sumokėtą 20 tūkst. eurų užstatą už jo paleidimą į laisvę, skiriant švelnesnę kardomąją priemonę už suėmimą.

H.E.Ehvertas (iš kairės), Arle Grabbi (viduryje), Ričardas Baika (dešinėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaltinimą šioje didelį atgarsį sukėlusioje byloje palaikęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Zdislavas Tuliševskis, per baigiamąsias kalbas pripažinęs, kad ši byla – sudėtingiausia jo praktikoje, siūlė A.Grabbiui 20 metų įkalinimą. H.E.Ehvertui – 19 metų. O R.Baikai – 17 metų.

Tačiau bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Arūno Paštuolio ir Jūratės Jakubonienės kolegija konstatavo, kad ne viskas, kas šiai trijulei buvo inkriminuota kaltinamajame akte, teisme įrodyta. Todėl jiems skirtos mažesnės bausmės. Tačiau estams – didesnės už grėsusios vidurkį. O R.Baikai – artima vidurkiui, nes jo indėlis įvykdant D.Bugavičiaus nužudymą itin žiauriai ir visuotinai pavojingu būdu buvo mažesnis.

Priteistos ir palūkanos

Tik iš dalies Kauno apygardos teismas tenkino ir nukentėjusiųjų ieškinius. Nors konstatuota, kad šio nusikaltimo pasekmės – negrįžtamos: viena nukentėjusioji neteko sūnaus, kita – mylimojo, trečia – tėvo.

Buvusiai popgrupės „Naujosios pupytės“ narei Vitai Jakutienei, kurios akyse buvo nušautas D.Bugavičius, iš visų nuteistųjų solidariai priteista 70 tūkst. eurų neturtinė žala ir 5 proc. metinės palūkanos nuo šios sumos priteisimo iki visiško žalos atlyginimo. O V.Jakutienės ir velionio dukrai, gimusiai jau po tėvo žūties, – 50 tūkst. eurų neturtinė žala su tokiomis pačiomis palūkanomis. Ir 175 eurai kas mėnesį – išlaikymui nuo gimimo iki pilnametystės, indeksuojant šią sumą atsižvelgiant į infliaciją. V.Jakutienė jai bei dukrai padarytą turtinę ir neturtinę žalą buvo įvertinusi vienu milijonu 854 tūkst. eurų.

Vita Jakutienė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Tik iš dalies patenkintas ir D.Bugavičiaus mamos, kuri prašė 300 tūkst. eurų moralinio atlygio, ieškinys. Jai priteista 70 tūkst. eurų.

300 tūkst. eurų ieškinį teisiamiesiems buvo pareiškęs ir D.Bugavičiaus brolis, teigęs, kad viską, ką priteis teismas, paskirs neįgaliems bei onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, tačiau vėliau savo ieškinio atsisakęs. O D.Bugavičiaus tėvas, taip pat pripažintas nukentėjusiuoju, jokio ieškinio sūnaus žudikams nepareiškė.

Dingusio hašišo šešėlis

A.Grabbis, H.E.Evertas ir R.Baika kaltinti veikę organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, įkurto 2007-aisiais, nariais, kurių buvo pasitelkti tik organizuojant D.Bugavičiaus nužudymą. A.Grabbis su H.E.Ehvertu sutiko dalyvauti šiame nusikaltime dėl piniginio atlygio. O R.Baika – siekdamas pelnyti susidorojimo su D.Bugavičiumi organizatorių palankumą. Kalbama, be to, tai patvirtino ir teismui parodymus davęs vienas iš įslaptintų liudytojų, kad R.Baika turėjo taip atidirbti už prarastą stambų hašišo krovinį, gabentą iš Ispanijos į Rusiją per Lietuvą, su kurio pagrobimu sietas D.Bugavičius ir jo parankiniai.

Oficialia susidorojimo su D.Bugavičiumi, priklausiusio Kauno gaujoms, priežastimi kaltinamajame akte buvo įvardyta gauta informacija, kad jis galėjo kelti grėsmę šio nusikaltimo organizatorių neteisėtai veikai – prekybai narkotikais stambiu mastu. Dėl to nusprendusieji pašalinti D.Bugavičių kaip konkurentą 2015-ųjų vasarą Ispanijos karalystėje kreipėsi pagalbos į asmenį, turintį ryšių su samdomais žudikais.

Po to D.Bugavičiaus nužudymo scenarijuje atsirado ir A.Grabbis su H.Ehvertu bei R.Baika, turėjęs estams padėti. Netrukus buvo įsigyta slapta sekimo įranga, kuri buvo sumontuota D.Bugavičiaus automobilyje, ir Prancūzijoje pavogtas „Renault Megane“, kuriuo žudikai atvyko į nusikaltimo vietą. O Ispanijos karalystėje buvo apsirūpinta cheminėmis medžiagomis nusikaltimo pėdsakams naikinti. Du 9 mm kalibro pistoletai, panaudoti susidorojant su D.Bugavičiumi, buvo nelegaliai įvežti į Lietuvą maršrutiniu autobusu – apie planuojamą nusikaltimą nežinančio asmens kuprinėje. Ir perduoti šios užduoties vykdytojams vienoje Trakų rajono kavinėje.

Pasala prie užtvaro

27-erių D. Bugavičius buvo nušautas paskutinėmis 2015-ųjų lapkričio 6-osios minutėmis prie išsinuomoto kotedžo Šilainiuose, Šėtos gatvėje, – automobilyje „Mercedes-Benz“, kuris oficialiai priklausė jo mamai. Po to žudikų transporto priemonė, kuria jie pasišalino iš nusikaltimo vietos, remiantis kaltinamuoju aktu, sudeginta viename netoliese esančios Vėtrungės gatvės daugiabučių kieme. Palikti nusikaltimo vietą, o netrukus ir Lietuvą, A.Grabbiui ir H.E.Ehvertui padėjo R.Baika.

Ši trijulė kaltinta ne tik D.Bugavičiaus nužudymu iš savanaudiškų paskatų bei kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, bet ir neteisėtu disponavimu ginklais bei šaudmenimis ir svetimo turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu – buvo ne tik sušaudytas D.Bugavičiaus mamos mersedesas. Viena kulka išdaužė ir vienos Baltų prospekto gyventojos langą. O nuo padegto „Renault Megane“ apdegė ir šalia jo stovėjęs automobilis „Toyota“.

Kartu su D.Bugavičiumi jo žūties valandą buvusi V.Jakutienė teisme pasakojo, kad belaukiant, kol pakils kiemo užtvaras, kurio pultelis buvo pas mylimąjį, atbulomis prie jų privažiavo netoliese stovėjęs automobilis tranzitiniais numeriais. Ir užkirto jiems kelią. O iš šio automobilio keleivio pusės išlipo asmuo su gobtuvu, prisidengęs veido apačią šaliku. Šis asmuo laikė rankoje ginklą. Ir iššovė, stovėdamas už dviejų metrų nuo jų mersedeso. Po to žengė dar porą žingsnių arčiau ir vėl šovė. V.Jakutienė sakė atpažinusi šį asmenį iš pareigūnų pateiktų nuotraukų. Ir teigė, kad jis yra teismo salėje, nurodydama A.Grabbį.

Purtėsi atsakomybės

Nė vienas iš teisiamųjų jiems pareikštų kaltinimų nepripažino.

A.Grabbis, tik teisme davęs parodymus, pareiškė, kad jis šaudyti nemoka. Esą jam, pamačius ginklus, dreba rankos. Nors kai kurie įslaptinti liudytojai teigė, kad jis puikiai šaudo įvairiais ginklais. Be to, A.Grabbis tikino lankęsis tą 2015-ųjų rudenį, kai buvo nušautas D.Bugavičius, Lietuvoje tik vieną kartą – spalį. Asmeniniais tikslais, kuriuos įvardyti atsisakė. O ne lapkritį, kai buvo nušautas D.Bugavičius, apie kurį jis pirmą kartą išgirdo tik tada, kai buvo sulaikytas.

Arle Grabbi/Vilmanto Raupelio nuotr.

H.E.Ehvertas, taip pat davęs parodymus tik teisme, taip pat tikino nebuvęs nusikaltimo, dėl kurio yra teisiamas, vietoje. Jis buvo linkęs įvardyti save, kaip solidų ir patikimą verslininką, kuris kelis kartus darbo reikalais lankėsi Lietuvoje – Vilniuje bei Kaune. Šių jo vizitų tikslai buvo du: apsižiūrėti, ar čia galima plėtoti jo automobilių nuomos verslą, bei paieškoti darbuotojų klientams Suomijoje, nes jis užsiima ir tarpininkavimu įdarbinant. Anot H.E.Ehverto, vieną kartą jis tada atvežė į Lietuvą ir gerą savo draugą A.Grabbį. Tačiau visi šie vizitai buvo tą rudenį, kai buvo nužudytas D.Bugavičius, kurio H.E.Ehvertas taip pat teigė nepažinojęs, kaip ir R.Baikos. Ir nors neneigė, kad tuo metu, kai buvo nušautas D.Bugavičius, viešėjo Kaune, bet tikino, jog tąnakt neišėjo iš išsinuomoto buto, iš kurio ryte išvyko. Tačiau paprašius H.E.Ehverto nurodyti nors vieną įmonę ar asmenį, su kuriais jis buvo susitikęs minėtų vizitų į Lietuvą metu, jis to padaryti negalėjo. Kaip ir atsakyti į klausimą, kodėl tą rudenį, kai buvo nušautas D.Bugavičius, Lietuvoje jo išsinuomotų automobilių stovėjimo vietos bei judėjimo kryptys sutapo su nužudytojo maršrutais.

Hansas Erikas Ehvertas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Pritrūko įrodymų

R.Baikos teismui pateikta versija dėl teisėsaugininkų prieš jį surinktų įkalčių buvo siejama su Renaldu B., pravarde Kaziukas, – jo draugu žaidžiant futbolą. Esą šiam jis buvo pasakojęs, kad GPS sekimo įrangą jau galima nusipirkti ir automobilių turguje. Ir Kaziuką, turėjusį pervežimo paslaugų vilkikais įmonę, tai sudomino. Jis paprašė, kad R.Baika jam ne tik šią įrangą nupirktų, bet ir padėtų ją aktyvuoti. Kaziukui nupirkta GPS sistema buvo sujungta su senu R.Baikos telefonu. Šį jis taip pat atidavė Kaziukui. Ir nuo to momento, R.Baikos, kurį gynė net du advokatai, teigimu, jis apie šio GPS, vėliau rasto sumontuoto D.Bugavičiaus automobilyje, likimą nieko nežinojo. Tačiau tik taip gali paaiškinti, kodėl ant šios slaptos įrangos buvo aptikta jo DNR. Minėtas Kaziukas, anot R.Baikos, jam tarpininkaujant išnuomojo kelioms savaitėms nežinomiems asmenims ir savo butą, kuriame vėliau aptikta mįslingų cheminių medžiagų pėdsakų. Tačiau Kaziukas prieš porą metų mirė. R.Baika taip pat tikino nepažinojęs D.Bugavičiaus.

Ričardas Baika/Redakcijos archyvo nuotr.

Minėta Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija savo nuosprendyje konstatavo, kad neįrodyta, jog R.Baika su bendrininkais, kurių byla išskirta į atskirą, aprūpino estus priemonėmis bei įmontavo sekimo įrangą į D.Bugavičiaus automobilį. O šio nužudymo motyvas liko neįrodytas. Kaip ir tai, kad šio nusikaltimo įvykdymui buvo įsigytas automobilis "Renault". Todėl panaikintas kaltinimas, kad D.Bugavičius buvo nužudytas iš savanaudiškų paskatų, pakeičiant šią aplinkybę į velionio artimuosius atstovavusio advokato siūlymą, kad šis nusikaltimas padarytas itin žiauriai.

Anot Kauno apygardos teismo, neįrodyta ir tai, kad D.Bugavičius buvo nužudytas nusikalstamo susivienijimo užsakymu, manant, jog jis kelia grėsmę prekybai narkotikais.

Atnaujino tyrimą

Pritrūko Kauno apygardos teismui ir įrodymų, kad teisiamieji dalyvavo nusikalstamame susivienijime. O į jiems skirtas bausmes įskaičiuotas ir laikas, kurį jie praleido už grotų iki nuosprendžio paskelbimo. Estai iki 2021-ųjų birželio pabaigos buvo suimti jau beveik pusketvirtų metų. R.Baika – beveik trejus metus.

Kauno apygardos teismo nuosprendyje atsižvelgta ir į sąlygą, kuri kelta išduodant estus Lietuvai pagal Europos arešto orderį, – kad jie atliktų skirtą bausmę Estijos Respublikoje.

Be to, konstatuota, kad teismo išlaidos, samdant vertėjus, siekia 13 307 eurus, tačiau, pagal įstatymus, ši suma negali būti išieškota iš nuteistųjų.

Kauno apygardos teismo nuosprendžio neskundė tik niekas iš turėjusiųjų šioje byloje nukentėjusiųjų statusą. Tačiau jį apskundė ne tik visų nuteistųjų advokatai, bet ir A.Grabbis su H.E.Ehvertu bei prokuroras. Pastarasis prašė griežtesnių bausmių. Nuteistųjų advokatai, kaip ir jų ginamieji, – išteisinimo, nes Kauno apygardos teismo nuosprendis, jų teigimu, rėmėsi tik prielaidų grandine, o ne tiesioginiais įrodymais.

Skundus nagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės ir Virginijos Liudvinavičienės kolegija atnaujino įrodymų tyrimą. Ir šiandien paskelbė naują nuosprendį, kuriuo visiems nuteistiesiems bausmės sumažintos. Tačiau nukentėjusiesiems iš jų priteisti priteisti ieškiniai liko nepakeisti.

Nauji teismo argumentai

Naujuoju nuosprendžiu A.Grabbiui Kauno apygardos teismo skirta bausmė sumažinta vieneriais metais – iki 15-kos metų įkalinimo, įskaičiuojant į ją ir beveik penkerius metus, kuriuos jis jau yra suimtas. Taigi beveik trečdalį bausmės A.Grabbis jau yra atlikęs.

H.E.Ehvertui Kauno apygardos teismo skirta bausmė sumažinta dvejais metais – iki 14-kos metų įkalinimo, taip pat įskaičiuojant į šį beveik penkerius metus, kuriuos jis yra suimtas.

R.Baikai bausmė sumažinta vieneriais metais – iki 12-kos metų įkalinimo. O jis yra suimtas jau daugiau kaip ketverius metus.

Bausmių sumažinimą lėmė Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas panaikinti iš kaltinimo „itin žiaurų“ D.Bugavičiaus nužudymą, paliekant tik tai, kad šis nusikaltimas buvo įvykdytas organizuotoje grupėje ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Be to, iš kaltinimo buvo pašalinta aplinkybė, kad visi trys nuteistieji neteisėtai disponavo ginklais ir šaudmenimis. Nors ir buvo atstatytos kai kurios Kauno apygardos teismo iš kaltinimo pašalintos aplinkybės – kad būtent R.Baika įgijo sekimo įrenginį, kuris buvo pritvirtintas prie D.Bugavičiaus automobilio, bei parūpino gyvenamąją vietą H.E.Ehvertui, o automobilis „Renault“ buvo įsigytas nusikaltimo vykdymui.

„Po priimto sprendimo natūralu, kad atitinkamos Lietuvos institucijos, kompetentingos, pateiks sprendimus vykdyti nuosprendžius. Kaip tai įvyks realiai, sunku pasakyti, bet net neabejoju, kad tie sprendimai bus vykdomi“, – žurnalistams sakė Lietuvos Aukščiausio Teismo teisėjas Artūras Pažarskis.

Daugiau nei 60-čiai nuteistųjų Sausio 13-osios byloje dar 2019 metais, Vilniaus apygardos teismui paskelbus pirmąjį nuosprendį, buvo išduoti Europos arešto orderiai.

Tai žurnalistams ketvirtadienį Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) po nutarties paskelbimo sakė valstybės kaltintojas šioje byloje, Generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Paškevičius.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Kadangi galutinis ir neskundžiamas (sprendimas – BNS), vertinam palankiai. (..) Manau, kad, taip (teisingumas įvykdytas – BNS)“, – kalbėjo jis.

Iš viso šioje byloje laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti 67 asmenys, tik du – Genadijus Ivanovas ir Jurijus Melis – dalyvavo procese Lietuvoje, jie jau atlieka teismo skirtas laisvės atėmimo bausmes. Kitiems nuteistiesiems nuosprendžiai paskelbti už akių.

J. Melis skaičiuoja dienas iki laisvės

Tuo metu nuteistojo J. Melio gynėjas advokatas Ryšardas Burda sako, kad Aukščiausiojo Teismo metais sušvelnintą įkalinimo bausmę jo klientui, vertina kaip laimėjimą.

LAT sumažino J. Meliui skirtą laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki devynerių metų.

Jurijus Melis (J. Kalinsko/BNS nuotr.)

Pasak advokato, Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantis klientas jau skaičiuoja dienas, kada išeis į laisvę. Laisvę jis turėtų atgauti 2023 metų kovą.

„Aš galvoju, kad jis bus nudžiugintas tuo, kad bent vieneriais metais jam teks mažiau sėdėti. Kai paskutinį kartą su juo prieš posėdį bendravom, jis jau tuomet ėmė skaičiuoti, 700 dienų atbulinį skaitiklį įjungė, manau, kad jau bus labai gera žinia“, – sakė R. Burda.

Jis taip pat neatmetė galimybės, kad į teismą bus kreipiamasi dėl lygtinio paleidimo.

„Aš supratau, kad jis nori grįžti į namus, kaip toliau bus, iš esmės jis kitoje valstybėje, man neįdomu, ką jis darys. Mūsų, kaip gynėjų darbas, gali būti baigtas, bet jis nori skųsti Europos Žmogaus Teisių Teismui“, – teigė J. Melio advokatas.

Kitiems nuteistiesiems Sausio 13-osios byloje LAT ketvirtadienį paliko tokias pačias bausmes.

Teisėjai paskelbė, kad Sausio 13-osios byloje atliko išsamią tarptautinės teisės analizę ir padarė išvadą kad straipsniai, pagal kuriuos nuteisti asmenys, pilnai atitinka tarptautinėje teisėje įtvirtintus tarptautinius nusikaltimus – karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

Byloje nagrinėti skundai dėl Olego Morkovskio, Dmitrijaus Filipovo, Viktoro Romančevskio, J. Melio, Vladimiro Demidovo, Konstantino Usovo, Jurijaus Strašnenkos, Alberto Galinaičio, Michailo Golovatovo, Grigorijaus Belouso, Sergejaus Panikarovo, Anatolijaus Fefelovo ir Genadijaus Ivanovo nuteisimo.

Bausmę sumažino dėl ankstesnio suėmimo

J. Melis buvo sulaikytas 2014 metų kovą ir visą laiką buvo laikomas už grotų.

J. Meliui 2019 metais Vilniaus apygardos teismas skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 2019 gegužės 8 dieną jis paprašė teismo leidimo pradėti atlikti skirtą laisvės atėmimo bausmę, tai yra, iki Apeliacinio teismo nuosprendžio paskelbimo 2021 metų kovą.

Prašymą patenkinus, Rusijos pilietis pagal savo paties prašymą pradėjo atlikti jam paskirtą, bet dar neįsiteisėjusią laisvės atėmimo bausmę. Į ją taip pat buvo įskaičiuotas visas suėmime praleistas laikas laukiant nuosprendžio.

Pirmos instancijos skirtą bausmę J. Melis atliko iki Apeliacinio teismo verdikto 2021 metų kovą, tada prokuratūros prašymu jam buvo skirtas suėmimas 20-čiai dienų.

Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad spendimas skirti Rusijos piliečiui suėmimą „prieštarauja sąžiningo ir tinkamo proceso principams“ bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms dėl teisės į teisę ir saugumą, nuostatoms. Tai ir nulėmė bausmės švelninimą šiam nuteistajam.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Kaip pranešė teismas, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl fizinio skausmo savo mažamečiam sūnui sukėlimo ir viešosios tvarkos pažeidimo teisėjų kolegija nusprendė prokuroro skundą, kuriuo prašyta perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, atmesti.

Sprendimas priimtas nenustačius, kad teismai netinkamai įvertino bylos įrodymus ar padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, ketvirtadienį pranešė teismas.

Kasacinės instancijos teismas pritarė teismų išvadoms, kad motinos veiksmai, kai ji viešoje vietoje, matant liudytojams, kelis kartus sudavė savo dvejų metų sūnui delnu per sėdmenis ir rankas, nes šis nepakluso ir bėgo link dviračių tako, nebuvo tinkamas vaiko drausminimo būdas, tačiau jos tyčia pažeisti viešąją tvarką, patikimais bylos duomenimis, nenustatyta. Taip pat, teismo vertinimu, neįrodyti būtinieji inkriminuotų nusikalstamų veikų padariniai – fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Be to, LAT konstatavo, kad E. Kručinskienės veiksmų paskatos buvo išimtinai asmeninės, nulemtos jos atsakomybės už mažametį vaiką, siekiant jį sudrausminti, kad šis ateityje nesielgtų pavojingai, o ne norint sukelti jam fizinį skausmą ir savo veiksmais įžūliai trikdyti visuomenės rimtį ar tvarką.

Žemesnės instancijos teismai, pasak LAT, įvertino visas nagrinėjamo atvejo aplinkybes, situacijos kontekstą, turinčius įtakos sprendžiant dėl moters veiksmų: tai, kad smūgiai vaikui suduoti per drabužius – sauskelnes ir kombinezoną, sužalojimų nesukėlė, tiek per vaiko sėdmenis, tiek per rankas suduota delnu. Smūgiai suduoti nesiekiant fizinio skausmo, o turint tikslą vaiką sudrausminti, paauklėti, kad jis klausytų motinos liepimo nebėgti į pavojingą vietą. Be to, smūgius lydėjo motinos pabarimas ir draudimas nuo jos bėgioti, tai irgi galėjo sukelti vaiko verksmą, o po smūgių sudavimo liudytojui filmuojant E. Kručinskienės šeimą vaikas neverkė, ramiai ėjo vedamas motinos.

Bylos duomenimis, liudytojai jautriai sureagavo į tokį motinos poelgį su vaiku, pranešė Bendrajam pagalbos centrui, tačiau tai neturėtų lemti išvados, kad visi nusikaltimų sudėčių požymiai yra nustatyti.

Pasak LAT, akcentuojant vaiko, ypač mažamečio, teisių apsaugos ir interesų užtikrinimo pagal teisės aktus, jo auklėjimo tik pozityviais būdais svarbą, kai sprendžiamas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas, būtina įvertinti susiklosčiusios situacijos pobūdį –ar tam tikra tėvų fizinė jėga vaikui panaudota siekiant išvengti didesnio pavojaus jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis, ar atitinkama tėvų reakcija buvo sukelta trumpalaikės panikos, bejėgiškumo ir nevilties dėl netinkamo vaiko elgesio.

Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad tokiais atvejais dėl baudžiamosios atsakomybės turi būti sprendžiama individualiai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Praėjusių metų gegužės mėnesį Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad E. Kručinskienė nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo požymių  bei nusprendė bylos medžiagą perduoti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinio nusižengimo teisenos.

Tuomet bylą nagrinėjęs teisėjas sakė, kad nebuvo objektyvių ir patikimų bei abejonių nekeliančių įrodymų, jog mažametis patyrė fizinį skausmą. Taip pat įvertinta, kad moteris savo veiksmais siekė ne sutrikdyti viešąją rimtį, bet paauklėti vaiką.

Šį sprendimą apskundė tiek prokurorė, tiek E. Kručinskienės gynėjas.

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas praėjusių metų spalio pabaigoje prokurorės skundą atmetė, patenkino gynėjo skundą bei pakeitė nuosprendį panaikinant jo dalį, kuria bylos medžiaga perduota administracinio nusižengimo teisenai, taigi, E. Kručinskienė visiškai išteisinta.

Didelio rezonanso visuomenėje sulaukęs ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2018 metų rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui, tarnybos nusprendė vaikus iš šeimos paimti.

Vaikų teisių specialistai teigė, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau pripažino, kad reaguojant į situaciją padaryta klaidų.

Tai, kad vaikams šeimoje buvo kilęs realus pavojus, yra pripažinęs ir teismas.

Vaikai šeimai vėliau buvo grąžinti.

LAT skundą pateikę prokurorai teigė, jog ši byla svarbi kuriant precedentą smurto bylose po vadinamosios Matuko reformos, kai buvo uždraustas bet koks smurtas prieš vaikus.

Prokurorai teigė, kad LAT pozicija svarbi nustatant aiškias ribas, kada panaudotas fizinis smurtas pasiekia tokį pavojingumo laipsnį, nuo kurio jau turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir kaip yra vertinamas fizinio smurto panaudojimas, pagrįstas tėvų valdžios panaudojimu.