GSE stebėseną vykdo visos Europos Sąjungos (ES) valstybės ir kai kurios ne ES šalys. Siekiant šalies, kurioje GSE rizika yra maža, statuso, VMVT privalėjo įrodyti, kad Lietuvoje 7 metus nebuvo užregistruota šios ligos atvejų, be to, nuolat vykdoma stebėsena ir taikomos papildomos kontrolės priemonės (pvz., draudžiama šerti galvijus gyvūniniais baltymais, tinkamai tvarkomi nugaišę galvijai ir pan.). Kasmet dėl šios ligos Lietuvoje ištiriama apie 3 tūkst. mėginių. GSE, dar vadinamos kempinlige, diagnozė iki šiol nepasitvirtino nė vienu atveju.
„Lietuvai yra svarbu išlaikyti šalies, laisvos nuo GSE, statusą. Ypač todėl, kad siekiame ne tik plėtoti galvijų, jautienos ir jos produktų eksportą, bet ir skatinti šių produktų vartojimą. Tad šio statuso išlaikymas yra papildomas kokybės garantas ir paskata mūsų vartotojams rinktis lietuvišką jautieną. Galime garantuoti visišką šios jautienos atsekamumą nuo ką tik atsivesto veršelio. Džiaugiamės, kad mūsų ūkininkai augina vis daugiau grynaveislių mėsinių galvijų, kuriuos puikiai prižiūri, šeria kokybiškais, vietoje paruoštais pašarais. Užauginti galvijai skerdžiami taip pat dažniausiai Lietuvoje, todėl nei gyvūnai, nei jų mėsa nėra transportuojama šimtus ar tūkstančius kilometrų. Visi šie aspektai svarbūs mėsos kokybei, be to, padeda kurti didesnę pridėtinę vertę, o saugumo garantijas suteikia nuolatinė VMVT specialistų vykdoma kontrolė“, – teigia VMVT direktorius Darius Remeika.
Dėl vykdomų aktyvių prevencinių veiksmų ir stebėsenos programų, pastaruosius penkerius metus GSE susirgimų skaičius nuolat mažėja visoje ES. Naujausią pranešimą apie netipinį ligos atvejį pateikė Lenkijos atsakingos institucijos atstovai. Šių metų sausio mėnesį GSE buvo nustatyta vienai karvei pietvakarių Lenkijoje, netoli sienos su Čekija ir Vokietija. Atvejį tyrę specialistai pripažino jį netipiniu, nesusijusiu su užkrėsto pašaro vartojimu ir nekeliančiu pavojaus žmonių sveikatai, todėl apribojimai prekybai galvijais ir mėsa nebus taikomi. Pagal OIE metodiką, netipinės formos GSE, kokia buvo patvirtinta Lenkijoje, neturi įtakos šalies, kurioje GSE rizika menka, statusui.
Jei valstybė turi šalies, kurioje rizika yra maža, statusą, ji gali priimti sprendimą netirti sveikų paskerstų galvijų dėl GSE. Šiuo metu dėl GSE Lietuvoje tiriami:
• visi įtariami GSE užsikrėtę nugaišę ar nužudyti galvijai,
• visi vyresni kaip 48 mėnesių amžiaus galvijai, priverstinai paskersti laikymo vietoje,
• visi vyresni kaip 48 mėnesių amžiaus galvijai, kuriems prieš skerdimą pasireiškė fiziologiniai ar funkciniai sutrikimai ar klinikiniai ligų, galinčių kelti pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai, požymiai,
• visi vyresni kaip 48 mėnesių amžiaus laikymo vietoje ar transportuojant nugaišę ar nužudyti galvijai. Šiai grupei nepriskiriami galvijai, paskersti maistui ir nužudyti likviduojant kitas gyvūnų užkrečiamąsias ligas.
GSE – lėtinė galvijų liga, kuriai būdingi degeneraciniai pakitimai nerviniame audinyje. Manoma, kad susirgimą sukelia pakitęs baltymas – prionas. Pirmą kartą šis susirgimas buvo nustatytas Jungtinėje Karalystėje 1986 m., kurioje liga pasiekė epidemijos lygį dėl to, kad galvijų pašarui buvo naudojami gyvūniniai baltymai, pagaminti iš perdirbtų atrajotojų kaulų. Tyrimo eigoje paaiškėjo, kad kai kurie jų buvo užsikrėtę šia liga.
