„Ne. Nepriimta kol kas nieko“, – BNS šią savaitę atsakė Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius, paklaustas, ar savivaldybė priėmė sprendimą dėl garbės pilietės vardo atėmimo.

Paklaustas, kokiame etape yra šis procesas, meras atsakė, kad „jokiame“.

„Lūkuriuojame ir tiek“, – teigė A. Pocius.

Pasiteiravus, ko savivaldybė laukia, meras sakė, kad galutinio teismo sprendimo.

„Labai paprasta – tai nėra tokio būtinumo šiandien dieną reikalas, kad pultume ir atimtume. Pasibaigs procesai, ramiai tarybos nariai sprendimą priims“, – kalbėjo A. Pocius.

Moteris ir jos sutuoktinis Vidmantas Grigaliūnas ilgą laiką laikyti pavyzdiniais globėjais.

Panevėžio rajono savivaldybė rajono garbės pilietės vardą G. Grigaliūnienei suteikė 2014-aisiais, tačiau vasario pabaigoje apeliacinis teismas priėmė verdiktą su Grigaliūnais susijusioje byloje dėl septynerius metus prieš globojamas nepilnametes ir mažametes vykdytos seksualinės prievartos bei kitų nusikaltimų.

V. Grigaliūnas teismo sprendimu liko pripažintas kaltu dėl mažamečio bei nepilnamečio asmens išžaginimo, seksualinio mažamečio asmens prievartavimo. Jam skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Tuo metu G. Grigaliūnienę išteisinus dėl piktnaudžiavimo globėjos teisėmis ir pareigomis, jai skirta galutinė laisvės apribojimo bausmė pusei metų, ji taip pat turės sumokėti 3 tūkst. eurų neturtinę žalą ir atsiprašyti nukentėjusiųjų.

Šis sprendimas įsigaliojo iškart po vasarį priimto Apeliacinio teismo verdikto.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) BNS nurodė atsisakęs nagrinėti V. Grigaliūno skundą. Anot teismo, dar sprendžiama, ar priimti nagrinėti jo sutuoktinės G. Grigaliūnienės skundą. Tuo metu nukentėjusiųjų skundą LAT teigė priėmęs nagrinėti.

Byloje nukentėjusiomis pripažintos šešios merginos ir moterys, trys iš jų – dar nepilnametės. Manoma, kad vaikų globėja taip pat žinojo apie vyro daromus nusikaltimus, tačiau dėl nepranešimo apie nusikaltimą ji negalėjo būti teisiama, nes yra jo sutuoktinė.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad nusikalstamos veikos prieš mažametes bei nepilnametes globotines šeimynoje galėjo būti vykdomos 2009–2016 metais. Apie jas pranešė nukentėjusiosios, kai jau nebegyveno šioje šeimynoje.

Kaltinimų sulaukę sutuoktiniai kaltę neigė ir tikino, kad buvusios globotinės nori juos apšmeižti, neva norėjo gauti pinigų.

Prezidentas Gitanas Nausėda balandį įpareigojo G. Grigaliūnienę grąžinti valstybinį apdovanojimą.

A. Pocius, paklaustas, ar šis šalies vadovo sprendimas neturi įtakos savivaldybei svarstyti dėl garbės pilietės vardo atėmimo, jis atsakė: „Tikrai ne“.

Alytaus rajono garbės piliete tapo Alma Adamkienė už labdaros ir paramos fondo veiklą ir paramą Alytaus rajono švietimo įstaigoms. Dauguose jai įteiktos garbės piliečio regalijos.

Alytaus rajono garbės piliečio vardą 15 metų vadovavusiai labdaros ir paramos fondui A. Adamkienei suteikti pasiūlė Butrimonių gimnazija ir Simno specialioji mokykla. Gimnazijos bibliotekai fondas nupirko daugiau nei 8 tūkstančius knygų, skyrė pinigų sporto salės renovacijai, o Simno specialioji mokykla įsigijo modulinės įrangos.

„Daug įstaigų, pramonininkų, pavienių žmonių padėjo mums. [...] Ir vaikams padėjome, ir tarp žmonių atsirado supratimas, kad reikia bendrauti, padėti“, – sakė A. Adamkienė.

„Aš vertinu labai gerai, kad Alma per 15 metų savo sumanumu, energija galėjo pasiekti tai, ką pasiekė“, – džiaugėsi Valdas Adamkus.

„Vaikai buvo išvežti, dalyvavo konkursuose, pamatė Lietuvą ir pasaulį. A. Adamkienės atvažiavimas į Butrimonių gimnaziją, tiesiog tai nepasveriama, neįkainojama“, – tikino Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.

Rajono garbės piliečio regalijos įteiktos Dauguose, kur švenčiant Valstybės dieną, atvykusiųjų laukė seniūnijų kaimeliai, tautodailininkai,muzikantai, etnografiniai ansambliai.

Alytaus rajono garbės pilietė A. Adamkienė yra kilusi iš Žemaitijos, Telšių, labai domėjosi dzūkiškais amatais ir regiono kulinariniu paveldu.