-
Buldozeriu nuniokoto architektūros perlo atstatymas: kas užkliuvo ekspertams? 23
Įpareigojo atstatyti
Beveik 100 metų skaičiuojantis architekto inžinieriaus Aleksandro Gordevičiaus suprojektuotas pastatas iki drastiškųjų įvykių buvo išlikęs be žymesnių išorinių ir vidaus architektūros pakeitimų.
Šis architektūros grynuolis, statytas Nepriklausomybės kovų dalyviui, knygnešiui, Steigiamojo Seimo atstovui Petrui Ruseckui, naujojo savininko pavedimu prieš porą metų virto nuolaužų krūva. Tiesa, dalis namo išliko, bet atidengtos sienos, kambariai vis dar nesulaukia apsaugos nuo aplinkos poveikio.
Vila, tiksliau, tai, kas iš jos liko, dabar jau įrašyta į kultūros vertybių registrą. Vilos savininką Artūrą Dankovskį teismas įpareigojo pastatą atstatyti, derinamas atstatymo projektas, bet visos išlikusios vertybės ir šią savaitę yra merkiamos rudeninio lietaus.
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba dar pernai pritarė architektų biuro „G.Natkevičius ir partneriai“ parengtiems priešprojektiniams pasiūlymams, tačiau Kauno miesto savivaldybė leidimų išduoti neskuba – laukia KAUET išvadų.
KAUET ekspertams, kurių dienotvarkėje atsirado tokia užduotis, ir trečiadienį viešai svarsčiusiems projektinius pasiūlymus, buvo sunku atsiriboti nuo to, kad savininkas taip brutualiai siekė savo tikslų.
KAUET ekspertams buvo pristatytas vilos atstatymo ir naujojo priestato projektas. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
Susidūręs su teisiniais ribojimais vietoj vilos statyti šiuolaikinį pastatą pagal jo šeimos poreikius ir skonį, vis tiek nusamdė sunkiąją techniką – ėmėsi savavališkai griauti.
Kas bus išsaugota?
Po buldozerio vizitų išliko tik dalis pastato. Kaip ir koks jis bus atstatomas?
Architektas G.Natkevičius patikslino, kad Perkūno alėjos vilą planuojama išardyti ir tada atstatyti iš naujo. Istorinis namas, vadinamas art deco architektūros grynuoliu, yra medinis, bet nutinkuotas.
Perkūno alėjos vilą planuojama išardyti ir tada atstatyti iš naujo.
„Su savininku ir paveldo vertinimo taryba radome tam tikrą kompromisą. Balandžio 15 d. akte aprašytos vilos vertingosios savybės, mes jas visas inkorporavome į projektą“, – pasakojo G.Natkevičius.
Projektu numatyta atkurti pastato istorinį pastato tūrį, fasadus ir kitus jo išorės esminius architektūrinius elementus, tarp kurių – ir pagrindinės durys, išskirtiniai langų apvadai, įvairios tinko detalės.
Vis dėlto KAUET ekspertai džiaugtis neskubėjo. Paveldo specialistų sudarytame pastato vertingųjų savybių sąraše pasigedo daugybės dalykų, pavyzdžiui, iš kokių medžiagų jis turėtų būti atstatytas ir kt. Nutarta, kad tai – ne šios tarybos ekspertų kompetencija, todėl ši potemė nebuvo toliau plėtojama, nors ir buvo siūlymų reikalauti, kad sąrašas būtų papildytas, o pastebėtos dviprasmybės panaikintos.
Modernus priestatas
Atstačius vilą pagal siūlomą projektą, bendras vaizdas būtų kitoks. Šalia medinuko atsirastų ir modernus medinis tamsiai rudos spalvos priestatas su vitrininiais langais iš šonų. Jame būtų tekstilės dirbtuvėlės, vaikų kambariai, garažas.
Griuvėsiai: art deco architektūros grynuolis dabar atrodo štai taip. (G. Natkevičiaus vizualizacija)
Priestatas nukeltas gilyn į sklypą, žadama, kad jis minimaliai būtų matomas nuo gatvės, tačiau kai kurie ekspertai tokiais patikinimais abejojo ir garsiai pastebėjo, kad naujadaras užgoš atstatytą vilą, ir kad apskritai negali būti jokio priestato. Kitų nuomone, dėl priestato viskas gerai, treti nurodė, kad priestatas gali būti, tik kiek mažesnis.
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas nesutiko su architekto Lino Tuleikio išsakytais priekaištais, kad viską siūloma „padaryti taip, kaip negali būti“, kad, pritariant pristatomam projektui, bus leista laimėti užsakovui.
„Nesutinku. Užsakovui neleidome įvykdyti pirminio plano – viską nugriauti iki pievos ir pastatyti ten dėžutę. Tą projektinį pasiūlymą mačiau. Iš karto jį atmečiau. Pasiūlymas buvo parodytas ir susirinktas, nes parodėme aiškią poziciją. Bet kuris kompromisas, kurį pasieksime, gal per daug optimistiškai kalbu, bet tai vis tiek bus mūsų pergalė. Užsakovas pakeitė savo kryptį 180° kampu. Iš pradžių buvo užsiciklinta eiti per teismus, vilkinti, siekti, kad pastatas toliau griūtų. Dabar kryptis pakeista. Jis jau ieško kompromisų“, – kalbėjo S.Rimas.
Smūgis Kaunui
Posėdyje dalyvavo ir vilą bandęs išsaugoti architektas Audrys Karalius. Įsisiūbavus emocijoms, visuomenininkas tuomet buldozerio mašinistui nutraukė veido kaukę, o bandydamas sulaikyti, kad nepasišalintų ir liktų atsakyti į klausimus, jį stumtelėjo. Už tai dvejus metus buvo tampomas po teismus, kol galų gale buvo išteisintas.
Vilos atstatymo ir jos priestato vizualizacijoje parodytas proporcijas A.Karalius pavadino karikatūra ir gudravimu bandant visiems įteigti, kad priestatas bus beveik nepastebimas. „Nėra net maketo, kurį būtų galima apsukti ir apžiūrėti realiai iš visų pusių“, – pasigedo architektas.
„Suprantu, kad čia vyksta diplomatinis karas“, – sakė A.Karalius ir palinkėjo, kad paveldosauga nebūtų iškamša. Tačiau jis įžvelgė kompromiso galimybę.
Visuomenės dėmesį prikausčiusi drama dėl Perkūno al. 11-ojo pastato prasidėjo 2020-ųjų spalio viduryje. Darbininkai, be institucijų leidimo pradėję griauti vilą, buvo sustabdyti paveldosaugininkų, tačiau kitą dieną savo veiklą tęsė.
Medinuko naikinimas vėl buvo sustabdytas, tačiau šeštadienį, kai didžioji dalis inspektorių nedirba, buvo padaryta didžiausia žala pastatui.
Vis daugiau aktyvistų stojo ginti vilos. Įsitraukė ir aplinkosaugininkai, nes griaunant namą buvo sutrupinta šiferio danga, ir į aplinką pasklido pavojingų asbesto dulkių.
Lietuvos architektų rūmų taryba yra pareiškusi, kad „Kaunui, galinčiam gauti UNESCO modernizmo architektūros paveldo vietovės statusą, toks paveldo praradimas yra itin skaudus smūgis“.
