Lietuvos įmonei, pasak jos vadovo Vytauto Mieliausko, projektas turėjo tapti didžiausios vertės užsakymu, įmonė jam specialiai ruošėsi, papildomai investavo, tačiau teko nusivilti - dėl neaiškių priežasčių iki šios dienos „Garsų pasaulis“ centrinės Afrikos valstybei pagamino vos kelis šimtus tūkstančių iš planuotų beveik 2,5 mln. vienetų modernių asmens dokumentų.

Tuo tarpų pagrindinė Lietuvos įmonės akcininkė Belgijos „Semlex Group“ įtariama dalyvavusi schemoje, pagal kurią KDR gaudavo vos trečdalį visų už gyventojams parduotus asmens dokumentus gautų lėšų.

Milijonai už pasus nusėdo ofšoruose

Naujienų agentūros „Reuters“ turimi duomenys rodo, kad iš 185 JAV dolerius (174 eurus) kainuojančio KDR piliečio paso pačiai valstybei tekdavo tik trečdalis sumos, o likusius pinigus pasidalino Belgijos „Semlex“ ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruota LRPS, kurią, „Reuters“ duomenimis, valdo artimas KDR prezidento giminaitis.

„Reuters“ duomenimis, „Semlex“ generalinis direktorius Albertas Karaziwanas (Karazivanas) informavo KDR valdžios atstovus, jog gali pagaminti pasus už 20-40 eurų už vienetą ir tai darytų Lietuvoje esančioje spaustuvėje. 2015 metų birželį buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią „Semlex“ įsipareigojo į projektą investuoti 222 mln. JAV dolerių (209 mln. eurų), o KDR vyriausybė gyventojams naujus pasus išduos po 185 JAV dolerius.

Šiame konkurse pasiūlymą buvo pateikusi ir kita Belgijos įmonė „Zetes“, kuri pasus Afrikos valstybei siūlėsi pagaminti už 28,5 JAV dolerio (26,8 euro) už vienetą.

Lietuvius projektas nuvylė

„Garsų pasaulio“ vadovas Vytautas Mieliauskas BNS patvirtino, kad įmonė dalyvauja projekte, tačiau iš pradžių daug žadėjęs užsakymas nuvylė.

„Kongo demokratinės respublikos projektas „ant popieriaus“ yra didžiausias mūsų pasų gamybos kontraktas. Jį pasirašėme 2015 metais, vertės pasakyti negaliu, bet tikrai didelė apimtis. (...) Turėjome didelių planų, daug investavome, nes pats pasas yra šiuolaikiškas, modernus. Tam ruošėmės kaip didžiausiam savo darbui apskritai, preliminariais skaičiavimais, orientavomės į gamybą nuo 2 mln. iki 2,5 mln. vienetų per metus, o realiai tas projektas kol kas buksuoja - per tuos pusantrų metų mes pagaminome kelis šimtus tūkstančių pasų, kas prilygsta nedidelei šaliai, pagal apimtis net nusileidžia Lietuvai“, - BNS sakė V.Mieliauskas.

Jo žiniomis, KDR gyventojams išdalino vos pusę visų Lietuvoje pagamintų asmens dokumentų.

„Tas projektas yra mums didelis nusivylimas. Kur užstrigo, kieno kaltė, mums sunku vertinti, nes mūsų rolė - tik gamintojo. Turime vis dar nedidelių vilčių, kad kažkada iššoksime su savo sistemomis kaip buvo planuota“, - vylėsi „Garsų pasaulio“ vadovas.

V.Mieliausko teigimu, „Garsų pasaulio“ akcininkai susidariusią situaciją aiškina nesutarimais su vietos partneriais.

„Su akcininkais paskutinį kartą kalbėjome rudenį, jie minėjo, kad projektas startuoja žymiai lėčiau nei tikėtasi. Galbūt kažkokie nesutarimai su vietiniais partneriais, bet detalių aš nežinau. (...) Man atrodo, kad viena iš priežasčių, dėl ko stringa, yra ta, kad ten yra pakankamai dideli kiekiai senų pasų, kurie yra išduodami“, - svarstė „Garsų pasaulio“ vadovas.

Anot jo, KDR projektui skirtos investicijos ir pasiruošimas nenueis veltui  - įmonė neseniai gavo didelį užsakymą Afganistane, taip pat artimiausiu metu ketinama pasirašyti sutartį Moldovoje.

„Garsų pasaulis“ pernai uždirbo 8,077 mln. eurų audituoto grynojo pelno - 10,5 proc. daugiau nei 2015 metais, kai jis buvo 7,31 mln. eurų. Bendrovės apyvarta per metus sumažėjo 1,2 proc. iki 41,703 mln. eurų.

60 proc. „Garsų pasaulio“ akcijų priklauso Belgijos įmonei „Semlex Group“, dar 40 proc. - „Semlex Group“ generaliniam direktoriui Albertui Karaziwanui (Karazivanui).

Komercinės spaudos ir tapatybes dokumentų gamybos bendrovė "Garsų pasaulis" pasus kuria Ruandai, Mozambikui ir Salvadorui. Anot įmonės vadovo, šios rinkos yra patrauklios, tačiau viešųjų konkursų po pirmojo bandymo laimėti nepavyksta.

"Naivu turėti iliuzijų, kad Prancūzija, Vokietija ar Jungtinė Karalystė kada nors savo pasus spausdins Lietuvoje. Taip nebus, jos per daug vertina galimybę tai pasidaryti pačios. Todėl besivystančios rinkos įdomios. Tik dažnai tai nėra pačios turtingiausios valstybės, todėl paprastai susiduriama su problemomis dėl finansavimo ar nestabilios padėties", - sako bendrovės generalinis direktorius Vytautas Mieliauskas.

Praėjusių metų pabaigoje "Garsų pasaulį" įsigijo Belgijos biometrinių duomenų ir tapatybės dokumentų sprendimų kompanija "Semlex Group". V.Mieliauskas sako, kad dabar su užsienio rinkomis dirbti paprasčiau, nes galima dirbti savininko vardu ir pasinaudoti Belgijos ambasados pagalba, mat Lietuvos diplomatų reikiamose šalyse dažnai nėra.

Saugios spaudos įmonė „Garsų pasaulis“ vėl praplėtė eksporto geografiją – šįkart jai patikėta gaminti bendras Ruandos, Ugandos ir Kenijos vizas. Tokią bendrą vizą šios šalys pradėjo išduoti pirmą kartą.

Saugi spauda – tai vertingų, specialios apsaugos reikalaujančių dokumentų gamyba. Tokiais dokumentais laikomi pasai ir asmens identifikavimo kortelės, vizos, pašto ženklai, vairuotojų bei transporto priemonių registracijos pažymėjimai, banderolės ir pan. Spaudos įmonė gerai žinoma šioje srityje tarptautiniu mastu – jau dabar ji eksportuoja į tokias šalis, kaip Azerbaidžaną, Mozambiką, Komorus, Gvinėją-Bisau, Madagaskarą, Salvadorą, Singapūrą, Libiją, Nepalą ir daugelį kitų.

„Daugiausiai eksportuojame į Aziją, Afriką ir Centrinę Ameriką. Europoje įsitvirtinti sunkiau, nes čia jau yra keli dideli rinkos žaidėjai“, − pasakoja bendrovės saugaus spausdinimo padalinio vadovas Andrius Lukoševičius.

Tiesa, įmonė gamina ir Airijos Šengeno tipo vizas, Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos oficialių institucijų asmens identifikavimo dokumentus, vaistų receptus Ispanijai.

Itin skubus užsakymas

Bendrą vizą, kuria siekiama pritraukti daugiau turistų, paskatinti į vieną šalį atvykstančius svečius aplankyti ir kitas, Ruandos, Ugandos ir Kenijos vyriausybės nusprendė įsivesti rugpjūti. Kadangi oficialios ir trejose valstybėse galiosiančios vizos — ypatingas dokumentas, gamintojui kelti itin aukšti reikalavimai. Reikalauta, kad jis turėtų ilgametės tarptautinės patirties, būtų nepriekaištingos reputacijos bei gerai žinomas saugios spaudos srityje. Taip pat norėta, jog vizos turėtų įvairias naujausias apsaugos priemones, saugančias nuo padirbinėjimo.

Užsakymas buvo sudėtingas ir todėl, kad laiko buvo duota itin nedaug: pasirašius sutartį, 300 tūkstančių vizų reikėjo pristatyti ir pilnai integruoti visą išdavimo procesą – pateikti visą aparatūrinę bei programinę įrangą – vos per pusantro mėnesio. Tai neįprasta tokio tipo projektams, kurie dažniausiai yra įgyvendinami per šešis mėnesius ar netgi vienerius metus.

150 tūkstančių eurų vertės užsakymą įmonė įgyvendino be partnerių pagalbos. „Turime pakankamai patirties ir technologijų, kad galėtume tokius, net ir skubius užsakymus įgyvendinti vieni“, - džiaugiasi A. Lukoševičius. Pasak jo, šiuo metu įmonė dalyvauja panašiuose konkursuose Dominikos Respublikoje, Tanzanijoje ir Jemene.