Vis dar nežinomos priežastys

Skelbiama, kad daugiau nei 3 mln. Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių serga opiniu kolitu ir Krono liga. Ir nors šiandien iki galo nėra žinoma, kas sukelia šias lėtines žarnyno ligas, gydytojai įsitikinę, kad būtina apie tai kalbėti garsiai bei naikinti su tuo susijusius mitus.

„Iki šiol nėra aišku, kodėl susergama Krono liga ar opiniu kolitu. LSMUL Kauno klinikų Gastroenterologijos klinika daugiau nei 10 metų dalyvauja Europos uždegiminių žarnyno ligų registre. Šio registro duomenys yra nuolat atnaujinami ir skelbiami prestižiniuose mokslo žurnaluose.

Daugiau nei 10 m. stebėjimo duomenys rodo, kad Kauno regione, kur registruojame visus naujus opinio kolito ir Krono ligos atvejus, segamumas auga, nors lyginant su Vakarų šalimis, išlieka mažesnis. Tiesa, šių ligų atvejų pastaruoju metu daugėja visose šalyse. Lėtinių žarnyno ligų išsivystymui įtaką greičiausiai daro daugybė veiksnių kartu: genetika, aplinka, mityba. Nors, tiesa, tiksli kombinacija iki šiol nėra nustatyta“, – kalbėjo profesorius.

Patyrusio gydytojo teigimu, genetika neabejotinai vaidina svarbų vaidmenį. Gastroenterologijos klinikai dalyvaujant Tarptautiniame uždegiminių žarnyno ligų genetikos mokslininkų konsorciume buvo atliekami tyrimai, į kuriuos įtraukti ir Lietuvos pacientai. Įrodyta, kad tam tikras genetinis polinkis sirgti lėtinėmis žarnyno ligomis vis dėlto egzistuoja, tačiau tai galėtų paaiškinti tik 10–20 proc. visų ligos atvejų.

Taip pat mokslininkai jau išaiškino, kad sergant opiniu kolitu ar Krono liga pakinta žarnyno mikrobiotos sudėtis, tačiau šių pakitimų ryšys su ligų išsivystimų išlieka neaiškus. Prof. J. Kupčinskas yra Europos mikrobiotos transplatacijos gairių rengimo darbo grupės narys ir jo teigimu mikrobiotos pakitimai ir modifikavimas, sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis, išlieka aktyvių mokslinių tyrinėjimų objektu.

Prof. Juozas Kupčinskas / Asmeninio archyvo nuotr.

„Daugybė faktorių lieka neaiškūs, tačiau kalbant apie rūkymą, kuris yra Krono ligos rizikos veiksnys, nustačius ligą visuomet rekomenduojame žmonėms atsisakyti šio žalingo įpročio“, – paaiškino Gastroenterologijos klinikos vadovas.

Kada skubėti pas gydytoją?

Prof. J. Kupčinskas pastebi, kad sergančiųjų Krono liga ir opiniu kolitu amžius taip pat jaunėja. Visame pasaulyje lėtiniai žarnyno susirgimai yra laikomi darbingo amžiaus žmonių ligomis, nors pasitaiko atvejų, kai jie nustatomi vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms.

„Krono liga dažniausiai susergama sulaukus 18–40 m. Dažnai tai būna jauni, studijuojantys, darbingi asmenys. Opinis kolitas turi du ligos pikus: dažniausiai liga suserga 20-35 m. amžiaus, tačiau nemažai naujų ligos atvejų nustatoma ir 50-60 m. amžiuje“ - paaiškino gydytojas.

Pirmasis simptomas, sergant opiniu kolitu, yra kraujas, kuris pastebimas tuštinantis, kurį kartu dažnai lygi ir padažnėjęs noras tuštinis arba viduriavimas. Pastebėjus kraują, kuris susimaišo su išmatomis ir viduriuojant rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Krono ligai būdingas pilvo skausmas, viduriavimas, neaiškios kilmės karščiavimo epizodai. Gydytojas pastebi, kad viduriavimas sergant Krono liga neretai yra labai atkaklus, gali varginti pacientus net ir naktį, ir tokiais atvejais taip pat reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą.

Gydymą palengvins programėlė

Nustačius Krono ligą ar opinį kolitą labai svarbu skirti tinkamą gydymą vaistais ir sudėlioti paciento rutiną, į kurią įeina reguliarūs vizitai pas gydytoją, gydymo planas, mitybos režimas ir kt.

Norint palengvinti sergančiųjų lėtinėmis žarnyno ligomis gydymą buvo sukurta programėlė

„For You, With You“. Šis skaitmeninis kompanionas padeda priprasti prie pasikeitusios gyvensenos ir atlikti tam tikrus praktinius veiksmus, gauti visą reikalingą informaciją tiek keliaujant, tiek ieškant atsakymų apie jaučiamus simptomus.

Skrandžio endoskopijos metu, pacientas turi praryti „žarną“


Gydytoja gastroenterologė Elžbieta Rambynienė:

Dažnai populiarioje visuomenėje tarp pacientų vartojamas terminas „ryti žarną“ yra ne tik nekorektiškas tačiau ir klaidinantis. Medikų bendruomenei tai nepriimtinas gastroskopijos apibrėžimas, kurį reikėtų „išrauti“ iš pasąmonės. Tyrimo metu, lankstus endoskopas į skrandį yra įvedamas, jo ryti nereikia. Paciento prašoma giliai kvėpuoti ir klausyti gydytojo nurodymų. Kuo giliau ir ramiau kvėpuojama, tuo lengviau ir greičiau endoskopas patenka į skrandį. Noriu pažymėti, jog tyrimas trunka trumpiau, negu dažnas pacientas tikisi. Jeigu nereikia atlikti papildomų diagnostinių manipuliacijų (pvz. paimti mėginį dėl Helicobacteri pylori bakterijos), gastroskopija paprastai užtrunka 3-5 minutes. Siekiant išvengti diskomforto šio tyrimo metu, jį galima atlikti intraveninėje nejautroje. „Biofirst“ klinikoje kolonoskopija nejautroje atliekama dauguma atvejų, tačiau daugėja pacientų, besirenkančių anesteziologo pagalbą ir gastroskopijos metu.

Tyrimai su anestezija trumpina gyvenimo trukmę


Gydytoja anesteziologė Viktoriya Voytova:

Gastroskopijos ar kolonoskopijos metu yra taikoma ne bendrinė nejautra, o intraveninė sedacija, kuomet pacientas primigdomas trumpam ir kvėpuoja pats. Bendrinės nejautros atvejais (pvz.: atliekant sudėtingesnes operacijas), pacientas yra intubuojamas. Intraveninė sedacija atliekant gastroskopiją paprastai trunka apie 20 minučių, kolonoskopijos metu – apie 40 minučių. Medikamentų pagalba, pacientui sukeliama gilaus miego būsena; paprastai jokių išbudinimo niuansų nebūna.

Daugybės mokslinių tyrimų dėka, galime teigti, kad intraveninė nejautra nesusijusi su gyvenimo trukmės trumpėjimu. Dar vienas dažnai girdimas mitas – intraveninė nejautra pablogina žmogaus atmintį. Suprantu, kad liaudyje toks įsitikinimas gimė dėl to, kaip jaučiasi žmogus po narkozės. Kuriam laikui trumpalaikė atmintis, dėmesio koncentracija ir koordinacija iš tiesų būna sutrikusi. Tačiau po maždaug 24 valandų, jau galima vairuoti automobilį, grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Ilgalaikei atminčiai intraveninė nejautra įtakos neturi; tai irgi patvirtina moksliniai tyrimai.

Refliuksas – nemaloni, tačiau nepavojinga liga


Gydytoja gastroenterologė Rasa Makarevičienė:

Gastroezofaginis refliuksas – skrandžio turinio patekimas į stemplę – natūralus mūsų organizmo procesas. Problemos prasideda tuomet, kai atsiranda skrandžio rūgšties perteklius. Jis žaloja gleivinę; pacientus kamuoja deginantis, iš skrandžio kylantis skausmas ir kiti nemalonūs simptomai. Laikoma, kad žmogus serga gastroezofaginio refliukso liga (GERL) tuo atveju, jeigu jį bent 2 kartus per savaitę vargina rėmuo. Negydant ligos ji taip pat gali pasireikšti kosuliu, balso užkimimu ar net bronchine astma bei stemplės vėžiu. Viena didžiausių klinikinių problemų yra ta, kad GERL simptomus turintys pacientai iki kreipdamiesi pas gydytoją vidutiniškai kenčia daugiau kaip 1,5 metų, o tai gali sukelti rimtas šios ligos komplikacijas. Kuo anksčiau refliuksas bus pradedamas gydyti – tuo didesnė tikimybė, kad pavyks problemą pašalinti medikamentais, be operacijos. GERL kartais pasireiškia netipiniais simptomais, panašiais į gerklės problemas ar net krūtinės anginą, todėl visais atvejais derėtų kreiptis į gydytoją ir nesivadovauti internete perskaitytais arba bičiulių dalijamais patarimais. Tik gydytojas gali objektyviai įvertinti paciento būklę ir paskirti tikslingą gydymą.

Skrandžio rūgštį veiksmingai “užgesina” pienas ar soda


Gydytoja gastroenterologė Dalia Kasperavičiūtė:

Graužiantis rėmuo yra itin nemalonus simptomas, galintis net prikelti žmogų iš miego. Tokiais atvejais dažnas pacientas stengiasi kuo greičiau numalšinti skausmą ir imasi liaudiškų metodų. Manoma, kad piene esantys riebalai padengs skrandžio sieneles ir todėl rėmuo išnyks. Deja, pamiršama, kad kalcis šiame produkte rūgštingumą provokuoja, todėl greitai savijauta tik pablogėja. Malšindami rūgštingumą soda, palengvėjimo tikrai sulauksime, tačiau tik todėl, kad visa rūgštis iš skrandžio greitai nuteka į žarnyną. Taip pat patekusį į skrandį, soda išskiria anglies dvideginį, kuris dirgina skrandžio gleivinėje esančias liaukutes, o šios liaukutės pagamina dar didesnį druskos rūgšties kiekį. Tiems, kam padidėjusio rūgštingumo problemos pasireiškia itin retai, namų vaistinėlėje verčiau turėti lapelį vaistų, veikiančių ligos priežastį. Priemonės, neutralizuojančios jau susidariusią rūgštį, gali būti naudojamos, kai tikrai nėra kitos išeities. Problemai pasikartojus, rekomenduojama gydytojo gastroenterologo konsultacija.

„BIOFIRST“ kliniką rasite Studentų g. 37, Kaune.

Tel. registracijai: +370 686 40 115, 8 37 75 08 66.