Jas jungia trys dalykai: išskirtinė aplinka, aukšta maisto kokybė ir tai, kad naujosiose kavinėse triūsia patys savininkai.

Išprovokavo dviratininkai

Kačerginiečius Gintarę ir Gytį Ramanauskus įkurti „Piliakalnio kiemelį“ išprovokavo dviratininkai. „Kai šiltuoju metų laiku lauke kepdavome šašlykus, ne kartą stabtelėję dviratininkai klausdavo, gal galėtų jų nusipirkti“, – šypsojosi G.Ramanauskas.

„Piliakalnio kiemelio“ savininkai, miestelio senbuviai, priminė: kol nebuvo dviračių tako, Kačerginė merdėjo. Jį įrengus, pasipylė mėgstančių minti pedalus srautai, atgijo vietos verslas „Pasinaudoti proga nusprendėme ir mes“, – šypsojosi verslininkas.

Įgyvendinti idėją užtruko beveik septynerius metus, tačiau rezultatu džiaugiasi ne tik savininkai, bet ir lankytojai. Šeima kratosi užeigos ar baro vardo. „Nesame ir desertinė. Šiuo metu jų pas mus išties nemažai, nes norime atsirinkti, kas labiausiai patinka klientams. Jau žinome, kad tikrai gaminsime braunius, sūrio ir „Bounty“ pyragus, o „Piliakalnio kiemelį“ reprezentuos desertas „Širdelė“ ir itališki ledai“, – pasakojo Gintarė. Moteris neatmeta galimybės, kad ateityje meniu papildys ir veganiški desertai.

Vėliau, kai jau atsirinks desertus, Ramanauskai pereis prie patiekalų atrankos. Jų taip pat nebus daug ir spėjama – grilio. „Mes akcentuojame atsiveriantį vaizdą, o ne maistą“, – pabrėžė Gytis. Išties, žvelgiant į ramų Nemuno srovenimą, Raudondvario bažnyčios bokštus tolumoje ar artėliau besidriekiančią medžių žalumos juostą, užtenka puodelio geros kavos su šviežutėliu desertu ar ledais.

Vaidmuo: restorano savininkė A.Venskutonienė su malonumu pati aptarnauja klientus. / Vyčio Šulinsko nuotr.

Atrodo, kad Ramanauskų paroje gerokai daugiau nei 24 valan­dos. Gintarė ir Gytis, auginantys tris vaikučius, viską daro patys. Nors turi ir daugiau verslo objektų, jaunas vyras pats pastatė ir įrengė kavinės patalpas, o Gintarė gamina desertus ir aptarnauja užsukusius klientus.

Suviliojo paprastumu

„Kita mūsų turima įstaiga yra visiškai kitokio pobūdžio, labiau orientuota į maisto gamybą. Nors joje yra mini salė degustacijai, tačiau ten ir aplinka, ir galimybės – ribotos. Norėjosi dar vieno segmento, kaimiško varianto ir naujų galimybių“, – pasakojo Tomas Romikaitis, neseniai Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje atidaręs Obelynės kluono kavinę.

Pasak verslininko, Obelynė jį papirko natūralumu, paprastumu ir gera aura. „Čia viskas tikra, nėra butaforijos, – pasirinkimu džiaugėsi T.Romikaitis. – Kadangi tai šeimos verslas, dirbame ir patys tiek virtuvėje, tiek aptarnaudami klientus. Mūsų lūkesčiai pasiteisino su kaupu, tokio lankytojų srauto net nesitikėjome, todėl teko didinti personalo skaičių, be samdytų darbuotojų neapsieiname“, – tvirtino pašnekovas.

Troškinti jaučio žandai ir lėtai troškinta ėriuko koja – išskirtiniai patiekalai, reprezentuojantys „Skanių akimirkų namus“, parinkti atsižvelgiant į aplinką. Būtent dėl šių patiekalų klientai atvažiuoja ne tik iš Kauno, bet ir tolesnių vietovių.

Be minėtų, kertinių, kas savaitę Obelynėje bus pasiūloma vis naujų patiekalų. „Tai nebus labai platus asortimentas, vieni patiekalai iškeliaus į archyvą, atsiras kitų, patiekalai keisis pagal sezoną ir netgi nuotaiką“, – sakė T.Romikaitis.

Kaip žuvis vandenyje

Aistei Venskutonienei restoranas „Scena“ Zapyškyje – pirmas viešojo maitinimo srities projektas. Moteris prisipažino, kad šiek tiek patirties įgijo seniau dirbdama padavėja ir slapta kliente, kai teko vertinti aptarnavimą restoranuose. Nors maisto gamyba tokiu mastu buvo svetimas dalykas, verslininkė, pradėjusi naują veiklą, jaučiasi kaip žuvis vandenyje. „Gyvename netoliese, Ežerėlyje, ir visuomet leidžiantis nuo kalno ta vieta matyti kaip ant delno. Joje stovėjęs pastatas buvo toks liūdnas, apleistas, todėl su vyru vis pakalbėdavome, kad čia reikia ką nors daryti. 2018 m. įsigijome tą sklypą. Aš pati mėgėjiškai dainuoju, mėgstu vesti renginius, pagalvojau, kad ir restorano veikla man būtų prie širdies: muzika ir geras maistas – kas gali būti geriau“, – pasakojo „Scenos“ savininkė.

Laikas: įgyvendinti idėją G. ir G.Ramanauskams užtruko beveik septynerius metus. / Vyčio Šulinsko nuotr.

Ne vien Aistės pomėgiai nulėmė restorano pavadinimą. „Pirmiausia pati jo vieta yra kaip scena, matoma iš visų pusių. Mūsų šefas su griliumi irgi beveik visuomet yra kaip scenoje, o restorano lankytojai – tarsi žiūrovai. Šefo šou – pats maloniausias alkanam žiūrovui. Be to, kelios vietos – viduje ir kieme – tarnauja kaip tikra scena, nes jau organizuojame muzikinius renginius“, – pavadinimą pagrindė pašnekovė.

Šou elementų „Scenos“ savininkė stengiasi pridėti ir kitur: jų galima aptikti net meniu: patiekalai vadinasi „Įžanga“, „Veiksmas“, „Pertrauka“, „Kulminacija“, „Epilogas“. „Kartais net patiekdami sriubą pridedame šou elementų, ir ateityje vis ką nors naujo sugalvosime, kad mūsų lankytojams nebūtų nuobodu, – šypsojosi A.Venskutonienė. – Mes neturime atskiro meniu vaikams, bet vaikai pas mus mielai valgo tai, ko namuose nė neragauja. Gal juos suvilioja patiekalų vaizdas?“

Restorano vizitinę kortelę sudaro du tarpusavyje nekonkuruojantys patiekalai: paelija ir anties ir baravykų sriuba su miško kvapu. Kad šie patiekalai restorane geriausi, išsiaiškinta degustacijų metu.

Būdama restorano savininkė, moteris su malonumu pati aptarnauja klientus. Aistė taip pat džiaugėsi, kad jai padeda šeimos nariai. „Jie šioje veikloje dalyvauja mažiau nei aš, bet rūpesčiais dalijamės ir visuomet sulaukiu pagalbos, ypač iš vyro. Sesuo padėjo sukurti vidaus dizainą. Apskritai, prie mano svajonės įgyvendinimo patarimais ir konkrečiais darbais prisidėjo ne tik šeimos nariai, bet ir nemažai draugų, šiaip gerų žmonių. Visiems esu labai dėkinga“, – pasakojo A.Venskutonienė.

Komentaras

Raminta Popovienė. / KRS nuotr.

Raminta Popovienė, Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė

Kauno rajono kurortinė teritorija kasmet tampa vis patrauklesnė keliautojams. Tvarkomos viešos erdvės, gerinama infrastruktūra, atsiranda naujų traukos objektų, kuriasi verslai. Mažasis pakaunės turizmo žiedas – judrus dviračių takas, vingiuojantis palei Nemuną, – įkvėpė „Velo baro“, sėkmingo šeimos verslo, atsiradimą. Šiais metais kairėje Nemuno pusėje – net trys puikios naujienos gastroturistams. Tai labai džiugina, nes, didėjant lankytojų srautams, auga kokybiško maisto paklausa. Gamtininko Tado Ivanausko sodyboje, nuostabaus dendrologinio parko apsuptyje, įsikūrė „Servantas Country“ kluono kavinė „Skanių akimirkų namai“. Tai gamtos, garsų ir skonio harmonija, kur apsilankyti vertėtų kiekvienam. Tam nereikia ieškoti ypatingos progos – po mus visus nuvarginusios pandemijos tiesiog gera pabūti su artimaisiais. Buvimas gamtoje ir skanaus maisto ragavimas puikiai suvienija. Ant Nemuno kranto įsikūręs „Piliakalnio kiemelis“ – dar vienas gražus šeimos verslo pavyzdys. Nors dar tik pradeda savo veiklą, bet žavi entuziazmu sukurti jaukią kavinę, kurioje būtų galima pasimėgauti kava, išskirtiniais desertais ir pasigrožėti vaizdinga panorama.

Pats naujausias restoranas „Scena“, atsidaręs gegužės pabaigoje Zapyškyje, ypatingą dėmesį skiria maisto kokybei ir lankytojų įspūdžiams. Tai grilio patiekalų restoranas, kur susijungia muzika, menas ir skanus maistas.