Valstybinė kalbos inspekcija, teismai ir Vilniaus rajono savivaldybė ne vienus metus grūmėsi ir sprendė, kokie turėtų būti vieši užrašai šiame Vilniaus rajone. Po dvejų metų priimtas sprendimas – jų turėtų nebelikti. Apie tai LNK pokalbis su Maišiagalos bendruomenės nariu Ernestu Fedorovičiumi.

– Vakar jus pasitiko kitoks vaizdas.

– Man buvo netikėta, nes buvau pratęs. Pamačiau internete straipsnį apie lenkiškas lentelės. Pagalvojau, kad pažiūrėsiu prie savo namų, nes visada būdavo lentelė dviem kalbomis. Ryte – nauja lentelė lietuvių kalba. Nežinau, kokiomis aplinkybėmis pakeitė. Neseniai dar buvo dvikalbė.

Juk pats žmogus savo privačioje teritorijoje gali nuspręsti, kokia kalba nori lentelės – ukrainiečių, lietuvių, lenkų, o gal žydų.  Nematau problemos.

– Kiek svarbi lentelė kaimynams, jums, rajono žmonėms?

– Manau, tai tautinio identiteto, lenkų kultūros dalis. Čia gyvena per 50 proc. lenkų tautybės žmonių.

– Neretai atvažiuoja Lenkijos aukšto rango politikų, jie susitinka su visuomene, tačiau neįleidžiama žiniasklaida. Apie ką kalbama? Ar kalbama, kad taip gadinami dviejų šalių santykiai?

– Nežinau, ar gadinami santykiai, tačiau Lenkijos valdžia suinteresuota turėti stiprias Lenkijos bendruomenes užsienyje. Vilniaus krašte yra tikrai gausi Lenkijos tautinė mažuma, lenkų politikams svarbu, kad liktų dalis lenkų identiteto – lentelės, užrašai. Vilniuje yra dvikalbių lentelių. Niekam netrukdo, o kodėl čia trukdo? Keista, savotiškas kišimasis. Juk pats žmogus savo privačioje teritorijoje gali nuspręsti, kokia kalba nori lentelės – ukrainiečių, lietuvių, lenkų, o gal žydų.  Nematau problemos.

Visas pasakojimas – LNK reportaže: 

Didžioji dauguma kalbintų žmonių pritarė sprendimui, kad lentelės turi būti lietuvių kalba: „gyvename Lietuvoje, turėtų būti tik lietuviški užrašai. Kam čia papildomas rašymas, papildomi nuostoliai“, „nežinau, kadangi tai Vilniaus rajonas, galėtų būti ir taip, ir taip“, „man nėra skirtumo“.

Sprendimas dar gali būti skundžiamas per 30  dienų.

„Mes prieš trejus metus pradėjome įgyvendinti šią priemonę. Matydami, kad gatvių pavadinimų lentelės yra senos ir nusidėvėjusios, treti metai jas keičiame“, – patikino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

Kiekvienais metais savivaldybė šiems darbams numato trijų tūkstančių eurų sumą.

„Šiais metais lenteles pakeisime senamiestyje ir naujamiestyje. Atnaujinsime gatvių pavadinimų lenteles labiausiai matomose vietose“, – teigė I. Kubilienė.

Kovo 1-ąją buvo pagaminta dvidešimt naujų lentelių.

Lentelės keičiamos S. Daukanto, Herkaus Manto, Galinio Pylimo, Vytauto, Naujojo Sodo gatvėse, M. Mažvydo alėjoje.

„Kol kas tai tik dalinis pirkimas, kiek vėliau lentelės toliau bus atnaujinamos“, – patikino I. Kubilienė.

„Teismas nusprendžia pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą“, – teisėjų kolegijos sprendimą trečiadienį teisme paskelbė jos pirmininkė Violeta Petkevičienė.

Teismui skundą pateikusi Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė teigė, kad nuo 2015-ųjų vidurio Vilniuje mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva pakabintos devynios nelietuviškos lentelės prieštarauja įstatymui ir gali kurstyti nesantaiką.

„Atviras ir draugiškas įvairių tautybių žmonėms miestas laimėjo!“ – „Facebook“ paskyroje sprendimą įvertino Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Anot jo, sprendimas yra logiškas ir svarbus visiems vilniečiams.

Komentuodama sprendimą žurnalistams V.Petkevičienė teigė, kad teismas nustatė, jog tai nėra oficialios lentelės, nes jos nedubliuoja gatvių pavadinimų lietuvių kalba. Visos jos yra vienetinės, skirtingos ir negali būti prilygintinos masiniams užrašams kitos tautos kalba. Anot jos, vienas iš pagrindinių argumentų buvo, kad lentelėmis nesiekiama skleisti informacijos kita nei valstybine kalba, iniciatyva neparemta siekiu iškelti kitas kalbas greta valstybinės kalbos.

Teismas argumentavo, kad tai yra unikalios lentelės, atidengtos per oficialias ceremonijas, dalyvaujant tautinių bendruomenių atstovams, jos prilygintinos puošybos elementams, „simbolizuojantiems Lietuvos valstybės bei Vilniaus miesto ryšį su atitinkama tauta ir bendruomene“.

„Teismas iš šių visų aplinkybių nustatė, kad tai nėra viešieji užrašai, kaip tai numatyta Valstybinės kalbos įstatyme. Tuo pačiu teismas konstatavo, kad šios ginčo lentelės nėra suteikti nauji gatvių pavadinimai“, – paaiškino V.Petkevičienė.

Teisėja sakė, kad teismas nevertino pareiškėjo teiginių, jog lentelės gali kurstyti tautinę nesantaiką, nes šios aplinkybės nebuvo nurodytos reikalavime.

Ji taip pat pabrėžė, kad ankstesnėse bylose dėl gatvių pavadinimų Vilniaus apskrityje buvo nustatytos kitos aplinkybės, nes jose „buvo siekis kitoms tautinėms mažumoms vartoti savo gimtąją kalbą“.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad lentelės yra įrengtos ne visose ar daugelyje Vilniaus miesto gatvių, o tik tose, kurios pavadintos pagal etninę kilmę arba religiją.

Devynios lentelės užsienio kalbomis pakabintos Žydų, Totorių, Rusų, Lenkų, Vokiečių, Islandų, Latvių, Karaimų gatvėse bei Vašingtono aikštėje.

Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje V.Vaičiūnienė trečiadienį BNS sakė dar nesusipažinusi su teismo sprendimu, bet greičiausiai sprendimas bus skundžiamas.

„Tikėtina, kad skųsime“, – teigė ji.

Vyriausybės atstovė tvirtino įžvelgianti, kad teismo sprendimu formuojamas precedentas, kuriuo pasinaudos ir kitos savivaldybės.

„Tai yra veiksmas, vadinamųjų stilizuotų dekoratyvinių lentelių iškabinimo, įrodantis, kad ateityje galima nesilaikyti Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo ir pavadinimų gatvėms suteikimo tvarkos. Ateityje šiuo precedentu gali pradėti vadovautis ir kitos savivaldybės, kuriose anksčiau buvo bylos, kuriose teismai nusprendė priešingai“, – sakė ji.

Pasak V.Vaičiūnienės, tai, kad lentelės kursto tautinę nesantaiką, nustatyta iš viešų komentarų žiniasklaidoje. Teismui, anto jos, tai nurodyta kaip papildoma aplinkybė.