„Profesorius Mati Paasuke daugelį metų bendradarbiauja su LSU. Jo dėka užsimezgė ryšiai ir iki šiol glaudžiai bendradarbiauja mūsų ir Tartu universiteto mokslininkai. Profesorius aktyviai dalyvavo kuriant ir tebedalyvauja vykdant jungtines Tartu universiteto ir LSU biologijos doktorantūros studijas. M. Paasuke nuolat skatina Baltijos šalių mokslininkų bendradarbiavimą. Nuo 2010 m. profesorius yra Lietuvos sporto universiteto Tarybos narys. Taigi profesoriaus M. Paasuke veikla yra itin reikšminga LSU raidai“, – teigė Senato pirmininko pavaduotojas, studijų prorektorius dr. Gediminas Mamkus.

  „Džiaugiuosi, kad kartu su jūsų mokslininkais nuveikėmė ir, tikiuosi, dar nuveiksime prasmingų darbų. Dėkoju už mano veiklos įvertinimą ir suteiktą garbės daktaro vardą“, – per inauguracijos ceremoniją sakė prof. M. Paasuke.

  M. Paasuke 1976 m. baigė Tartu universitetą, čia apgynė ir daktaro disertaciją. Pagrindinė tyrimų sritis — žmogaus skeleto raumenų susitraukimo savybės. M. Paasuke dėsto kineziologiją, žmogaus psichologiją, motorinės sistemos valdymą, pratimų fiziologiją, funkcinę anatomiją. Profesorius — beveik 100 tarptautinių mokslinių straipsnių ir 5 knygų autorius, daugiau nei 10 mokslo daktarų disertacinio darbo vadovas.

  M. Paasuke yra Estijos fiziologijos organizacijos, Tarptautinės biomechanikos organizacijos, Tarptautinės sporto biomechanikos organizacijos narys, priklauso Tarptautinei fizinio aktyvumo ir sveikatinimo tyrėjų tarybai, Baltijos sporto mokslo asociacijos viceprezidentas, Estijos olimpinės akademijos narys.

  Kaip kviestinis dėstytojas prof. M. Paasuke paskaitas yra skaitęs Ispanijos, Lietuvos, Rusijos, Suomijos  ir Turkijos universitetuose.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba pradėjo tyrimą dėl galimo akademinės etikos pažeidimo Seimo pirmininko pavaduotojo Vydo Gedvilo disertacijoje.

Domėtis šia istorija tarnyba pradėjo gegužės pabaigoje, praėjusią savaitę tarnyba nutarė pradėti tyrimą, rašo portalas 15min.lt.

Anksčiau skelbta, kad daktaro disertaciją V.Gedvilas apsigynė eksternu 1999 m. Jos tema – „Amžiaus ir sportinio rengimo poveikis krepšininkų raumenų nuovargiui ir šoklumui“, panašia tema metais anksčiau tame pačiame universitete disertaciją „Amžiaus ir treniruotės poveikis kojų raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo savybėms“ apsigynė Gediminas Mamkus.

V.Gedvilas tvirtino pats kreipęsis į Akademinės etikos ir procedūrų komisiją, kad istorija būtų ištirta.

Tyrimas gali užtrukti apie pusmetį.

Siekis tarp moksleivių populiarinti daugeliui dar mažai pažįstamą sporto šaką – golfą netrukus gali tapti realybe. Uostamiesčio pedagogai dalyvavo mokymuose, įgavo praktinių ir teorinių žinių, kurias vėliau perduos moksleiviams, skatindami susidomėti golfu.

Lietuvos golfo federacija drauge su remiančia bendrove šiuo metu vykdo socialinį projektą „BMW GolfSport“, siekiantį, kad moksleiviai pradėtų žaisti golfą.

Akcijos metu įvairiose Lietuvos mokyklose bus išdalyta 500 salės golfo įrangos komplektų, kuriuos galima naudoti uždarose patalpose.

Pirmąjį kūno kultūros pamokų metu naudoti skirtą inventorių jau gavo Druskininkų, Lazdijų, Alytaus rajono mokyklos. Golfo įrangos komplektų dar laukia apie 100 mokymosi įstaigų, kurios užpildė paraiškas.

Projekte dalyvaujančių mokyklų fizinio lavinimo mokytojai, prieš įteikiant golfo treniruočių įrangą, yra apmokomi profesionalių trenerių.

Pirmuosiuose Lietuvos golfo federacijos organizuotuose mokymuose, kuriuos „Versmės“ progimnazijoje vedė treneris Gediminas Mamkus, kūno kultūros mokytojai buvo supažindinti su golfu, jiems pristatytas golfo inventorius, skirtas mokykloms, ir pademonstruotas jo panaudojimas, vedant kūno kultūros pamokas. Kiek vėliau mokytojų laukia ir antrasis seminaras.

Lietuvos golfo federacijos prezidentas Rolandas Dovidaitis pasakojo, kad šiuo metu norima moksleivius išmokyti pradmenų, paskleisti žinią apie golfą ir įrodyti, jog šis sportas įdomus bei azartiškas.

„Planuojame įrengti specialias aikšteles prie mokyklų. O dar vėliau – organizuoti išvykas į aikštynus žaisti golfo. Norime auginti būsimus golfo profesionalus“, – kalbėjo R.Dovidaitis.

Pasak jo, Lietuvos golfo federacija pagal tarptautinių golfo organizacijų rekomendacijas golfo plėtrą pradėjo nuo pačių mažiausiųjų – mokyklinio amžiaus vaikų mokymo.

Golfo mokymo bendrojo lavinimo mokyklose projektas pradėtas vykdyti dar 2009 m., surengus pirmuosius pristatymus Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų vadovams.

Pradžioje golfą į kūno kultūros programą įtraukė keturios Kauno miesto mokyklos, kuriose su golfu per metus buvo supažindinta daugiau kaip 1 200 moksleivių.

Lietuvos golfo federacija kartu su Švietimo ministerija ir Ugdymo plėtotės centru paruošė veiksmų planą, kuris padės įgyvendinti pagrindinį federacijos tikslą – įtraukti golfą į pagrindinio ir vidurinio ugdymo kūno kultūros programą.