„Su kuo sutinka visi, kad jeigu pensijų kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis, turėtų būti leista atsiimti. Tai yra sunki negalia arba terminalinė liga. Mūsų akimis, tokiu atveju atsiėmimas turėtų būti visos sumos, nes jeigu žmogus numiršta, tai visą sumą paveldėtų palikuonis arba paveldėtojai“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

„Tačiau jeigu būtų atveriamos atsiėmimo galimybės plačiau, negu įvardinta (...) ir būtų kažkuri dalis skirta vartojimui, tai mūsų galva atsiranda sudėtingoji dalis. Valstybės parama skirta senatvės pensijai ir tikslingumas yra svarbu. Žmogus tos sumos neturėtų galėti atsiimti ir suvartoti“, – pažymėjo jis.

Anot G. Šimkaus, kalbėti apie galimas kitas sąlygas išsiimti lėšas iš pensijų fondų, sprendžiant savarankiškai, būtų netinkama.

„Apie kitas sąlygas, kad gali būti paliktas atviros kitos sąlygos, dėl kurių sprendžiama savarankiškai. Mūsų akimis vis tik tai būtų netinkamas dalykas, nes kalbame apie senatvės pensijų sistemą, kur iš principo sutikčiau su Konstitucinio Teismo sprendimu, kad jeigu valstybė pasirinko kelią iš dviejų dalių, (...) tai ir turėtų būti nukreipta į senatvės pensijos suakumuliavimą“, – tikino LB valdybos pirmininkas.

Gyvenime nutinka įvairūs dalykai, bet tam yra kiti instrumentai, kurie padeda tas problemas spręsti. Jeigu kalbame apie gaisrą, yra draudimas nuo gaisro.

 

„Gyvenime nutinka įvairūs dalykai, bet tam yra kiti instrumentai, kurie padeda tas problemas spręsti. Jeigu kalbame apie gaisrą, yra draudimas nuo gaisro“, – aiškino jis.

ELTA jau skelbė, kad Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.

KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.

„Formuojasi pakankamai aiškios prielaidos, kad užtikrinti infliacijos grįžimą į 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu pakanka mažiau ribojančios pinigų politikos. O tai reiškia ne ką kita, kaip palūkanų normų sumažinimą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Gediminas Šimkus.

„Mano akimis, ne“, – teigė LB vadovas, paklaustas, ar nesikeičia ankstesni jo vertinimai dėl palūkanų mažinimo birželį.

Jo teigimu, palūkanų normos birželį turėtų būti mažinamos 25 baziniais punktais, o tokių mažinimų šiemet ECB galėtų atlikti daugiau nei tris – taip pat ir liepą.

„Aš sakyčiau, kad palūkanų normos mažės ir šiais metais, ir kitais“, – teigė G. Šimkus.

LB vadovas teigė nemanantis, kad iki birželio „ekonominėje trajektorijoje galėtų paaiškėti labai svarbaus ir netikėto“.

„Mano akimis, yra visos prielaidos galvoti, manyti ir net sakyti, kad to reikia – palūkanų normų sumažinimo birželio mėnesį ir dar bent kelių metų eigoje“, – teigė G. Šimkus.

Precedento neturinčią palūkanų kėlimo kampaniją ECB pradėjo 2022-ųjų liepą, kai siekiant mažinti infliaciją 10 kartų iš eilės didino palūkanų normas.

Taip jis komentavo valdžios siekį didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir Finansų ministerijai pristačius keturias galimas alternatyvas.

„Kalbant apie PVM (pridėtinės vertės mokesčio tarifo – BNS) padidinimą, tai yra vienas iš sprendimų. Mūsų vertinimu, (...) vis tik prioriteto tvarka dėliotųsi tokiu būdu, kad pirmiausia mokestinės lengvatos (peržiūra – BNS), paskui galbūt spręsti tam tikrus mokesčių sistemos skirtumus arba (...), kur atsiliekame nuo kitų valstybių, konkrečiai – nuosavybės ir turto mokesčių prasme, tos srities uždengimą“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus.

„PVM padidinimas būtų greitas ir paprastas būdas surinkti tas pajamas. Bet, viena vertus, mes turime PVM lengvatas – padidinimą mes turime įvertinti šitame kontekste, nes atotrūkis tarp apmokestinimo ir lengvatų turėjimo padidėja“, – teigė LB pirmininkas.   

Prieš kalbėdami apie kažkokių kitų visuomenės grupių papildomą apmokestinimą, turime suprasti, kad yra visuomenės arba verslo grupės, kurios mokesčių požiūriu turi privilegijas.

 

Be to, jo teigimu, PVM didinimas labiau paveiktų namų ūkius: „Didesnę dalį savo pajamų suvartoja skurdesnieji asmenys ir čia, mano akimis, yra vienas iš pagrindinių PVM didinimo minusų“.

„Prieš kalbėdami apie kažkokių kitų visuomenės grupių papildomą apmokestinimą, turime suprasti, kad yra visuomenės arba verslo grupės, kurios mokesčių požiūriu turi privilegijas“, – teigė G. Šimkus.

Anot LB valdybos pirmininko, didesnis PVM tarifas turėtų neigiamą kelias dešimtąsias procento siekiantį poveikį ekonomikai. Vis dėlto jis siūlė įvertinti LB prognozę, jog šiemet gali būti nepasiektas šio mokesčio surinkimo į valstybės biudžetą planas.  

G. Šimkus pabrėžė, kad turto mokesčiai daro mažiausią poveikį ekonomikai. Tuo metu tarp pirmadienį Finansų ministerijos pristatytų keturių galimų alternatyvų didinti krašto apsaugos finansavimą šių mokesčių nebuvo pasiūlyta.

„Jeigu mes palyginame Lietuvos mokesčių sistemą ir mokestines pajamas su tam tikru standartu Europos Sąjungoje, matome, kad būtent nuosavybės ir turto mokesčių srityje mes labiausiai ir atsiliekame nuo vidutinio apmokestinimo Europos Sąjungoje“, – teigė LB valdybos pirmininkas.

Politikams ieškant sprendimų, iš kokių šaltinių papildomai finansuoti gynybą, LB praėjusią savaitę pasiūlė skolintis bei didinti mokesčius, taip pat atsisakyti dalies lengvatų arba jas sumažinti. Pasak LB vadovo, tokiu būdu būtų galima papildomai surinkti apie 300 mln. eurų, o tai sudaro 0,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

„Į jokias recesijas nebuvo įžengta, nepaisant nuolatinių nuogąstavimų ir baimių. Matome, kad infliaciniai procesai, panašu,  yra suvaldyti ir yra visos prielaidos galvoti apie pinigų politikos aplinką, kuri bus mažiau ribojanti“, – žurnalistams penktadienį sakė Gediminas Šimkus.

„Matant darbo užmokesčio lėtėjimą, infliacijos vidutiniu laikotarpiu grįžimą į tikslinį lygį, pinigų politikos poveikį visuminei paklausai ir kainų spaudimams, mano vertinimu, birželis yra tas mėnuo, kai palūkanų normų sumažėjimas yra labai tikėtinas“, – pridūrė LB valdybos pirmininkas.

Anot G. Šimkaus, palūkanų normos galėtų būti mažinamos 25 baziniais punktais, „tai galėtų būti ne vienas (palūkanų normų – BNS) sumažinimas šiais metais“.

„Mes nesame skubėjime. Todėl aš tikrai manyčiau, kad dabar nėra jokių priežasčių galvoti, kad tai turėtų būti didesni mažinimai nei po 25 bazinius punktus“, – teigė ECB valdybos narys.

Per artimiausią ECB pinigų politikos svarstymo posėdį balandį, G. Šimkaus vertinimu, normos dar neturėtų būti keičiamos. 

Precedento neturinčią palūkanų kėlimo kampaniją ECB pradėjo 2022-ųjų liepą, kai siekiant mažinti infliaciją 10 kartų iš eilės didino palūkanų normas.

„Jie galbūt makromastu kažkam pasirodys nereikšmingi, bet jie yra principiniai, nes tai jau yra ne investavimo veiklos nuostoliai. (...) Tai reiškia, kad jie kilo ne iš investavimo veiklos rezultatų, bet iš to, kad ta įmonė susidūrė su finansinėmis problemomis dėl galimai neteisėtų veiksmų pačioje įmonėje“, – žurnalistams penktadienį sakė Gediminas Šimkus. 

LB atstovų teigimu, numanoma nuostolių, kuriuos galėjo patirti Lietuvos pensijų fondai, suma yra žinoma, tačiau vykstant tyrimui jos neatskleidė. 

Naujienų portalas „15min“ skelbė, kad į „BaltCap" infrastruktūros fondą yra investavę ir Lietuvoje veikiantys pensijų fondai. Pasak „BaltCap“ vadovo Simono Gustainio, tai „Swedbank“ ir SEB valdomi pensijų fondai.

„SEB investicijų valdymo“ vyresnysis fondų valdytojas Paulius Kabelis „15min“ patvirtino, kad į „BaltCap“ infrastruktūros fondą buvo investuota nuo 2017 metų, tačiau konkrečių skaičių bei galimų praradimų neįvardijo.

SEB bankas BNS pranešė, kad nuo 2017 metų jo pensijų fondai į „BaltCap“ infrastruktūros fondą yra investavę 4,3 mln. eurų, o šiuo metu investicijų vertė siekia 5,4 mln. eurų – tai sudaro apie 0,3 proc. „SEB investicijų valdymo“ valdomo antros pakopos pensijų fondų turto ir 0,1–0,6 proc. – atskiruose pensijų fonduose.

„Swedbank investicijų valdymo“ atstovai taip pat nurodė į fondą investuoja nuo 2017 metų, o 2023 metų pabaigoje ši investicija sudarė tik 0,1–0,5 proc. viso pensijų fondų turto.

Estijos žiniasklaida šią savaitę skelbė, kad Estijos „Swedbank“, SEB  ir LHV pensijų fondai neteko kelių milijonų eurų dėl „BaltCap“ lėšų iššvaistymo Lietuvoje.

„Prie kiekvieno finansų rinkos dalyvio policininko nepastatysi. Ir už finansų rinkos dalyvio veiklą yra atsakingi jo vadovai ir akcininkai.

 

G. Šimkus pažymėjo, kad už kiekvieno finansų rinkos dalyvio veiklą yra atsakingi jo vadovai ir akcininkai. Jis teigė nenorintis detaliau komentuoti situacijos, nes vyksta teismo procesas. 

„Prie kiekvieno finansų rinkos dalyvio policininko nepastatysi. Ir už finansų rinkos dalyvio veiklą yra atsakingi jo vadovai ir akcininkai. Mes prižiūrime veiklą, bet ją vykdo finansų rinkos dalyviai. Mūsų priežiūra yra principinga, griežta ir teisinga“, – teigė G. Šimkus.

„Kai situacija bus aiški, mes su ja ir deal'insime, dabar viskas yra procese“, – kalbėjo LB vadovas.

LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas sako, jog šiuo metu laukiama Estijos priežiūros institucijų išvadų, bei užtikrino, kad pensijų fondų dalyviai nenukentės.

„Situaciją su „BaltCap“ žinome, ją analizuojame, palaikome ryšį su visomis šalimis tiek Lietuvoje, tiek Estijoje – tiek su pensijų fondais, tiek su pačiu „BaltCap“, tiek su kolegomis Estijoje“, – LRT radijui penktadienį teigė V. Cibas.

„Apsauga veikia taip, kad net ir atsitikus tokiems atvejams pensijų fondų dalyviai būtų visiškai apsaugoti, nuostoliai būtų labai maži arba jų visai nebūtų“, – pridūrė LB atstovas.

„Jeigu nevyktų kažkokių siurprizų, man yra aišku viena – kuo giliau mes einame į 2024 metus, tuo palūkanų normų pokytis yra labiau tikėtinas“, – žurnalistams penktadienį sakė Gediminas Šimkus.

LB valdybos pirmininkas pabrėžė, kad ECB sprendimai grįsti duomenimis, be to, išlieka ekonominę situaciją galinčių pakeisti globalių rizikų. 

„Jeigu to neįvyktų, manau, kad tikimybė pakeliui į 2024 metų gilumą didėja“, – teigė G. Šimkus.

Jis neįvardijo, kiek palūkanų normos galėtų būti sumažintos bei teigė, kad kovą ECB jų dar neturėtų mažinti. 

„Nors skolinimosi išlaidų mažėjimo tikimybė metams bėgant didėja, tai gali įvykti tik kažkur vasarą“, – interviu „Bloomberg“ sakė G. Šimkus.

„Jei nematysime jokių netikėtumų, kurie pakeistų duomenis ir mąstymą, aš palankiai vertinu palūkanų mažinimą šiais metais. Tačiau esu daug mažiau optimistiškas nei rinkos dėl palūkanų mažinimo kovo ar balandžio mėnesiais“, – teigė jis.

Pernai gruodį ECB antrą kartą iš eilės nepakeitė pagrindinių palūkanų normų.

Precedento neturinčią palūkanų kėlimo kampaniją ECB pradėjo 2022-ųjų liepą, kai siekiant mažinti infliaciją 10 kartų iš eilės didino palūkanų normas.

„Revolut“ yra tas inovatyvus žaidėjas, kuris teiktų, kaip suprantu, labiau technologija pagrįstą būsto paskolų sprendimą. Ar vienas „Revolut“ padarytų didžiulį proveržį? Nemanyčiau. Nemanyčiau, kad tai vyktų labai greitu metu“, – interviu portalui 15 min“ sakė Gediminas Šimkus.

Jo teigimu, šis tarptautinis žaidėjas Lietuvą mato kaip tam tikrą šios paslaugos plėtros pradžią visoje euro zonoje: „Turint omenyje, kad „Revolut“ veikia per visą Europą, matytume, kas ta sėkmė čia, Lietuvoje, galbūt turėtų įtakos jo planams platesnei plėtrai kitose šalyse“.

Vis dėlto, nepriklausomai nuo „Revolut“ paskolų apimčių Lietuvoje, G. Šimkus teigė matantis tam tikrą pozityvų žingsnį teisinga kryptimi didinant konkurenciją Lietuvos bankų sektoriuje.

„Revolut“ pernai gruodį pranešė netrukus teiksianti būsto paskolas, o Lietuva turėtų būti tarp pirmųjų šalių. Visoje Europoje veikiančio ir Lietuvoje banko licenciją turinčio „Revolut Bank“ Kreditų skyriaus vadovas Darius Klimas tuomet sakė, kad būsima paslauga turėtų būti skaitmeninė.

Anot bendrovės, dar ne aišku, nuo kada ir kur bus teikiamos būsto paskolos. „Revolut Bank“ Lietuvoje jau teikia vartojimo paskolų ir kredito kortelių paslaugas.

„Aš nenoriu komentuoti atskirų įstaigų sprendimų, bet kartais godumas yra didelis“, – interviu portalui „15min“ sakė G. Šimkus.

„Žvelgiant iš verslo perspektyvos turbūt bankai skaičiuoja vienos arba kitos paslaugos atsiperkamumą ir tada atitinkamai koreguoja įkainius. Tą verslo logiką gali suprasti, bet iš kitos pusės, jeigu žiūri į šitą rinką kaip į vietos rinką, kur svarbu ne tik maksimaliai iš jos paimti, bet kad vartotojas būtų su tavimi ir galėtų mokėti už paslaugas, tai turbūt truputį kitokia filosofija turėtų būti“, – kalbėjo LB vadovas. 

Lapkritį skelbta, kad „Revolut“ 1–2 eurais didina mokamų paslaugų planų kainas, o „Luminor“ nuo vasario didins kelių rečiau naudojamų paslaugų kainas, be to, jis naujai apmokestins kai kurias paslaugas. Be to, nuo šių metų Šiaulių bankas taip pat padidino kai kurių paslaugų kainas.

„Luminor“ grynasis pelnas Baltijos šalyse per devynis 2023 metų mėnesius siekė 178,3 mln. eurų – 2,1 karto daugiau nei užpernai tuo pačiu metu.

„Revolut Bank“, teikiantis paslaugas Europos ekonominėje erdvėje, bei jį valdanti įmonė „Revolut Holdings Europe“ per tą patį laiką uždirbo 43,218 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 14 proc. mažiau. Tuo metu jų grynosios palūkanų pajamos siekė 235,7 mln. eurų, kai prieš metus jos buvo neigiamos – 3,2 mln. eurų,

Šiaulių banko grupė per šį laiką uždirbo 65,7 mln. eurų – 32 proc. daugiau nei prieš metus.

Bendras Lietuvos bankų pelnas per devynis 2023 metų mėnesius siekė 757,5 mln. eurų pelno – 2,2 karto daugiau.

„Gruodžio antroje pusėje buvo atvažiavusi į Lietuvą „Pekao“ banko vadovybė ir tai, manau, yra labai rimtas signalas apie jų ketinimus“, – interviu portalui „15min“ sakė G. Šimkus.

„Kaip Baltijos regionas, aš manau, esame pakankamai patraukli zona, kur galėtų ateiti naujas paslaugų dalyvis. Aš esu optimistas, kad mes matysime ateinantį naują rinkos dalyvį į Lietuvą. Ir yra labai aiškių signalų, kad taip nutiks. Bet vėlgi – kada tiksliai, tai taip pat labai priklauso ir nuo tos institucijos, kuri strateguoja savo atėjimą“, – kalbėjo LB vadovas.

„Kartais matydamas, kaip tie sprendimai, kurie turėjo būti, nusikelia, sakyčiau, kad esu optimistas ir matysime šiais metais“, – pridūrė G. Šimkus, paklaustas, ar bankas galėtų įsisteigti Lietuvoje jau šiais metais.

Anot jo, Lietuvai nereikia dar vieno banko, šalis jų turi pakankamai, tačiau reikia rinkos dalyvių, kurie galėtų sukurti lygiavertę konkurenciją jau veikiantiems bankams.

BNS, remdamasis keturiais šaltiniais, pernai lapkritį rašė, kad „Pekao“ svarsto įsteigti filialą Lietuvoje ir dirbti tik su verslo klientais. Pats bankas savo planų dėl padalinio Lietuvoje steigimo neviešino, tačiau patvirtino ketinantis aktyviau bendradarbiauti su Lietuvos įmonėmis.

Norėdamas įsteigti filialą Lietuvoje bankas turės kreiptis leidimo į Lietuvos centrinį banką. „Pekao“, kurio akcijos kotiruojamos Varšuvos vertybinių popierių biržoje, pernai rudenį gavo Lenkijos finansų priežiūros komisijos leidimą teikti paslaugas Europos ekonominėje erdvėje (EEE) neatidarant filialo.

„Pekao“ BNS teigė, kad vadinamasis bendrasis Europos pasas leidžia bankui aktyviai ieškoti naujų klientų kitose EEE valstybėse, įskaitant Lietuvą, ir teikti jiems paslaugas jų šalyse.

Didžiausia „Pekao“ akcininkė (20 proc.) yra iš dalies valstybės valdoma draudimo kompanija PZU, kuri Lietuvoje turi didžiausią ne gyvybės draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“ ir įmonę „PZU Lietuva gyvybės draudimas“. Valstybės valdomas Lenkijos plėtros fondas valdo beveik 13 proc., kiti akcininkai – mažiau nei po 10 proc. „Pekao“ akcijų.