Pirmoji gelbėtojų atranka vyko balandį Klaipėdos baseine.

Būsimieji gelbėtojai turėjo pademonstruoti plaukimo įgūdžius, fizinį pasirengimą ir ištvermę.

Tapti gelbėtojais galėjo pretenduoti tiek vyrai, tiek ir moterys.

Atrankų metu kandidatams reikėjo įveikti 50 ir 200 metrų ilgio distancijas, panerti į tolį ir transportuoti pavargusį plaukiką.

Pirmosios atrankos metu dalyvavo 35 norintieji tapti gelbėtojais. Penkiems iš jų užduočių įveikti nepasisekė.

Šį mėnesį paaiškėjo ir antrosios gelbėtojų komandos sudėtis.

Tarp atrinktų gelbėtojų yra ir senbuvių, ir pirmą kartą gelbėtojų duonos ragausiančių naujokų.

Iš viso Klaipėdos paplūdimiuose poilsiautojus šiemet sergės 70 gelbėtojų.

Pasibaigus atrankoms, dalyvių laukia teoriniai ir praktiniai mokymai.

"Surinkome visą grupę, turime ir rezervą. Iš 80 norinčiųjų atrinkome 70 būsimų gelbėtojų. Sezoną pradėsime ne visos sudėties. Pirmiausia dirbs tik pagrindiniai gelbėjimo postai. Vanduo šaltas, oras šaltas. Pagerėjus orams, dirbsime visu pajėgumu", – pasakojo biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Srovė nešė į gilumą

Pasibaigęs savaitgalis pajūryje džiugino šiluma. Šeštadienį oro temperatūra siekė 27, sekmadienį – 29 laipsnius šilumos.

Maudynėms viliojo ir Baltijos jūra. Jos vandens temperatūra buvo apie 24 laipsnius šilumos. Minios poilsiautojų atvyko į pajūrį pasidžiaugti vasaros pramogomis.

Tačiau Baltija nebuvo svetinga paplūdimių lankytojams. Savaitgalį ji buvo audringa. Šeštadienį bangavimas siekė du, sekmadienį – tris balus. Fiksuota ir didelė trauka į jūrą.

Baltija nerimo ir pirmadienį. Bangavimas buvo dar didesnis ir siekė keturis balus.

Nors jūra buvo audringa, paplūdimiuose kabėjo raudona – maudytis draudžianti vėliava, pramogautojams buvo nė motais. Žmonės lindo į vandenį, nepaisydami pavojaus.

Vien Klaipėdos paplūdimiuose šeštadienį buvo išgelbėti septyni, sekmadienį – devyni žmonės.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki teigė, kad dažniausiai į jūrą maudytis nuėję žmonės pakliūdavo į duobę ir patys nebegalėdavo išplaukti, nes srovė nešė į gilumą.

„Šiandien situacija ramesnė. Jūros bangavimas didesnis nei savaitgalį, bet žmonių mažiau. Bangos grėsmingiau atrodo. Patys žmonės pasisaugo. Be to, ir oras, ir vanduo vėsesnis – 24 ir 22 laipsniai šilumos“, – pirmadienį pasakojo pavaduotojas.

Sulaukė siūlymo į galvą

Pasak A.Siakki, savaitgalį skendusiųjų galėjo būti ir daugiau, jei ne gelbėtojų aktyviai vykdytas prevencinis darbas. Gelbėtojai informaciją, kad maudytis pavojinga, skelbė per garsiakalbius, patruliavo paplūdimiuose ir kalbėjo su nedrausmingais lankytojais.

Tačiau už perspėjimus neretai jie sulaukdavo ne padėkos ar supratingumo, o pasiūlymo į galvą, jei neatstos.

Įspėjimais buvo nepatenkinti ir tėvai, kurių vaikai buvo palikti vieni maudytis prie kranto. A.Siakki teigimu, tokių jaunųjų poilsiautojų buvo labai daug.

„Tėvai guli už 10–20 metrų nuo vandens, miega, o 5–10 metų vaikai maudosi vieni. Įspėji, kad maudytis pavojinga, tai jie nepatenkinti pareiškia, jog žino, ką daro, jų vaikas maudosi prie kranto ir nenuskęs“, – pasakojo pavaduotojas.

Anot A.Siakki, susidaro įspūdis, kad poilsiautojai viską žino geriau, nei gelbėtojai, kurie ruošiami šiam darbui ar daug metų tuo užsiima.

Visi mano, kad, jei kažkas skęs, tai tikrai ne jis pats ir ne jo vaikas.

„Visi mano, kad, jei kažkas skęs, tai tikrai ne jis pats ir ne jo vaikas. Tačiau tu gali būti prie kranto, ateis didesnė banga, pagaus ir pradės nešti gilyn į jūrą. Buvo ne vienas atvejis šį savaitgalį, kai jūra akimirksniu nunešė žmogų 100 metrų nuo kranto. Tarp jų – ir vaikus“, – komentavo pavaduotojas.

Užkirto kelią keturračiui

Pasitaikė ir visiškai protu nesuvokiamų situacijų. Sekmadienį po pietų į pagalbą važiuojančiam gelbėtojų keturračiui Pirmosios Melnragės paplūdimyje kelią pastojo būrys rankomis susikabinusių „linksmų“ vyrų.

„Kompanija pasitraukė tik tada, kai pamatė, kad transporto priemonė juda greitai, o aplinkiniai pradėjo šaukti, jog trauktųsi. Skubi į pagalbą, paplūdimiuose sausakimša žmonių, o čia dar tokios situacijos“, – atkreipė dėmesį pavaduotojas.

Gelbėtojams ir krante teko saugoti išgelbėtus skendusiuosius. Ištraukus iš vandens, juos iš karto užpuldavo aplinkiniai ir koneveikdavo dėl neatsakingo elgesio.

„Vadindavo visokiais žodžiais. Emocijų ir kivirčų netrūko. Vos ne iki muštynių. Teko išgelbėtuosius vežtis į postą ir saugoti nuo aplinkinių“, – teigė pavaduotojas.

Tarp skendusiųjų vienas buvo klaipėdietis. Dauguma – atvykėliai: keturi Vokietijos piliečiai, du – Rusijos, trys – kitų Lietuvos miestų gyventojai, likę – ukrainiečiai.

„Dauguma ukrainiečių – ne poilsiautojai, o tie, kur dirba Klaipėdoje. Buvo net kilę minčių kreiptis į darbdavius, kad surengtų kursus apie saugų elgesį prie vandens ir vėliavų reikšmes. Apskritai savaitgalį buvo labai daug atvykėlių“, – akcentavo pavaduotojas.

Dar vienam ukrainiečiui gelbėtojai į pagalbą skubėjo pirmadienį po pietų, apie 15 val. Pirmosios Melnragės paplūdimyje. Nors jūra buvo labai audringa, vyras vis tiek ryžosi maudynėms. Ukrainietis pats nebegalėjo grįžti į krantą. Jis buvo nešamas gilyn į jūrą. Į sausumą vyrą pargabeno gelbėtojai.

Stebino ir tai, kad dalis paplūdimių lankytojų, nors ir matė, kaip ką tik iš vandens buvo ištrauktas skendęs žmogus, vis tiek ėjo maudytis.

„Nekreipia dėmesio. Patruliavome ir su policijos pareigūnais. Kol šie būdavo, žmonės iš vandens išlipdavo. Tik policijos pareigūnai išeidavo, vėl į vandenį“, – atkreipė dėmesį pavaduotojas.

Norinčiųjų – per 80

Prieš mėnesį pirmosios gelbėtojų atrankos metu buvo atrinkta pusė komandos – 35 gelbėtojai. Praėjusį šeštadienį suformuota ir likusioji grupės dalis.

Iš viso pajūryje tvarką prižiūrės ir poilsiautojus sergės 70 gelbėtojų.

Nors iš pradžių nerimauta, kad nepakaks merginų, antrojoje atrankoje jų pasirodė pakankamai. Šią vasarą dirbs 12 gelbėtojų moterų.

Šiemet tapti gelbėtojais panoro 80 žmonių, tačiau dalis jų pasirodė per silpni ir nelabai ištvermingi šiam darbui.

Vienas pagrindinių reikalavimų pretendentams – geri plaukimo įgūdžiai, ištvermė. Taip pat gelbėtojai turi būti stiprūs tiek fiziškai, tiek psichologiškai, atsakingi.

Treniruosis visą vasarą

Kandidatai uždarame baseine turėjo pademonstruoti, kaip toli nuneria, taip pat "į krantą" pargabenti pavargusį plaukiką.

Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandro Siakki pasidžiaugė, kad į abi atrankas atėjo išties stiprių kandidatų.

"Dalyviai plaukė 50 ir 200 metrų laikui, nėrė į tolį, atliko pavargusio plaukiko transportavimą. Buvo tokių, kurie pasirodė silpnai, bet atėjo ir daug profesionalių plaukikų. Bendras gelbėtojų lygis – tikrai geras", – apibendrino pašnekovas.

Kad gelbėtojai per daug neatsipalaiduotų, apmokymai nuolat vyks viso sezono metu, realiomis sąlygomis ir audringoje jūroje.

Pastebima, kad dažniausiai gelbėtojų darbą renkasi studentai. Merginos paprastai į jį žiūri vangiau, nors taip pat yra labai laukiamos, mat aštuonių reikia budėjimui moterų pliažuose. Likusios kartu su vaikinais dirba bendruose paplūdimiuose.

Šįmet apie pusę gelbėtojų komandos sudaro naujokai, kitą pusę – senbuviai.

Vienas vyras šį darbą dirbs jau 10-us metus. Dar keli paplūdimiuose saugumą užtikrins aštuntą sezoną.

Svarbiausia – prevencija

Šią savaitę tiek jau ne vienerius metus dirbantiems gelbėtojo darbą, tiek naujokams prasidės mokymai, kurių metų šie atnaujins žinias ir įgūdžius.

Pirmiausia jiems bus dėstoma teorija. Būsimieji gelbėtojai turės išklausyti ir pirmosios pagalbos kursus. Vyks praktiniai užsiėmimai paplūdimiuose. Gelbėtojai bus supažindinti su paplūdimiais, technika, darbo priemonėmis.

Esą daug dėmesio gelbėtojai skiria prevenciniam darbui.

"Mūsų tikslas – kad būtų kuo mažiau skęstančiųjų. Turime užbėgti įvykiams už akių", – pabrėžė A.Siakki.

Gelbėtojai paplūdimiuose darbą pradėjo startavus vasaros sezonui. Klaipėdoje jis paskelbtas nuo praėjusio penktadienio.

Pirmoji dalis atrinktos komandos iki birželio pradžios budės centriniuose postuose Smiltynės ir Antrosios Melnragės paplūdimiuose.

"Vanduo dar šaltas, apie 11 laipsnių, o prie jūros dažnai pučia šaltas vėjas. Taip buvo ir praėjusį savaitgalį – žmonės sulindo į kopas, o į patį paplūdimį dėl vėsos nėjo, todėl šių pajėgų užtenka", – aiškino pašnekovas.

Vasaros sezono metu gelbėtojai Smiltynės, Melnragės, Girulių paplūdimiuose dirba dviem pamainomis ir budi nuo 9 iki 21 val.

Buvo rastos ir slaugytojos, budinčios pliažuose. Daugumų medicinos darbuotojų čia dirba ne vienerius metus. Paplūdimiuose dirbantis medicinos personalas, aprūpintas visa reikalinga įranga pirmajai pagalbai, suteikti ir defibriliatoriai.

Apmokomi ir vaikai

Mokymai svarbūs ne tik būsimiems gelbėtojams. Apie pavojūs jūroje ir kaip nuo jų apsisaugoti "Klaipėdos paplūdimių" darbuotojai aiškina ir vaikams.

Viena tokių prevencinių paskaitų vyko praėjusį penktadienį Antrojoje Melnragėje, prie gelbėjimo stoties. Saugaus elgesio prie vandens pamokėlėje dalyvavo M.Gorkio pagrindinės mokyklos ketvirtos klasės mokiniai ir neįgaliųjų centro "Klaipėdos Lakštutė" jaunuoliai.

Pastarieji sužinojo, kaip elgtis pradėjus skęsti, kaip padėti pavojuje atsidūrusiam draugui, kur saugiau maudytis, kaip išplaukti iš duobės, taip pat ir apie vėliavų reikšmes.

Į pamoką atvyko per 40 klaipėdiečių.

Anot gelbėtojų, rimtesnės pagalbos šiomis dienomis prireikė penkiems asmenims, o sekmadienį yra tiek žmonių, kad poilsiautojus tenka kontroliuoti ir laiveliais, ir keturračiais.

Palangos gelbėtojų vadovo Jono Pirožniko teigimu, nors žmonės tapę atsakingesni, vis dėlto jie dar nepakankamai rūpinasi vaikais ir nesaugo savo sveikatos.

„Poilsiautojai nesisaugo, neturi galvos apdangalų, nevartoja skysčių, tiesiog ant saulės atsigula. <...> Su vaikais problema yra kiekvienais metais. Ateina mama į paplūdimį su trimis mažamečiais vaikais, žmonių pilna, vaikas apsisuka ir eina į kitą pusę, pasimeta. <...> Dirba labai daug policijos pareigūnų, viešosios tvarkos skyrius“, – sako  Palangos gelbėtojų tarnybos vadas.

Dirbs ne visi postai

Penktadienį gelbėtojai dirbo tik centrinėse uostamiesčio paplūdimių stotyse, esančiose Antrojoje Melnragėje ir Smiltynėje. Į pliažus buvo vežami laikini postai. Jie pastatyti tradicinėse vietose.

Savaitgalį uostamiesčio paplūdimiuose dirbs jau daugiau gelbėtojų. Jie taip pat budės Pirmosios Melnragės, Girulių ir Smiltynės prie Naujosios perkėlos paplūdimiuose. Likę postai bus atidaryti birželį.

„Kiekvieną sezoną pradeda dirbti mažesnėmis pajėgomis. Vėliau jos didinamos. Jūros vanduo dar šaltas. Besimaudančių dar nėra daug. Poilsiautojų yra, bet nedidelė masė. Tad mažesnių pajėgų tikrai užtenka. Dirbantys prižiūrės visus paplūdimius“, – tvirtino biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Iš viso šį sezoną dirbs 70 gelbėtojų – 14 merginų ir 56 vaikinai. Jie paskirstomi į dvi pamainas, visuose uostamiesčio paplūdimiuose. Gelbėtojai uostamiesčio paplūdimiuose bus nuo 9 iki 21 val.

Pagrindiniuose postuose: Pirmojoje ir Antrojoje Melnragėje, Giruliuose, Smiltynės Senosios ir Naujosios perkėlos – dirba ir medicinos darbuotojai, kurių yra atsisakę kai kurie kiti miestai.

Bijojo vandalų išpuolių

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Virginijus Urbonas pasakojo, kad paplūdimiai paruošti poilsiautojų sutikimui. Išdėliotas inventorius: persirengimo kabinos, suolai, šiukšlių dėžės, pastatyti riboženkliai, ženklai draudžiantys rūkyti ir žymintys tam skirtas vietas.

Smiltynės paplūdimiuose įrengti ir dušai, vandens fontanėliai. Melnragės ir Girulių paplūdimiuose jų dar nėra. Įrenginiai bus pastatyti kitą savaitę.

„Smiltynėje dušus ir fontanėlius pastatėme anksčiau, nes ten ramiau. Melnragės-Girulių paplūdimiuose neskubėjome to daryti. Laukėme, kol pradės dirbti gelbėtojai. Bijome, kad nesuniokotų vandalai. Čia dažnai pasitaiko tokių atvejų. Kitą savaitę įrengsime“, – aiškino vadovas.

V.Urbonas atkreipė dėmesį, kad dušai dar nėra labai reikalingi poilsiautojams, nes į šaltą Baltiją nerti ryžtasi retas.

Laukia daugiau atrakcijų

Uostamiesčio paplūdimiuose poilsiautojų šį sezoną laukia naujovės. Smiltynėje įrengta antra vaikų žaidimų aikštelė. Taip pat dar viena tinklinio. Pastatyti ir futbolo vartai.

Pirmojoje Melnragėje pastatytas sporto įrenginys. Poilsiautojų laukia ir naujovė Girulių paplūdimyje. Čia žadama įrengti apžvalgos aikštelę tokią kaip Pirmojoje Melnragėje.

„Pagal specialų planą ji yra numatyta. Dabar ji projektuojama. Manau, kad įrengsime per tris savaites. Viskas priklausys nuo to, kada gausime leidimą. Tai laikinas statinys, tad ilgų derinimų nereikia“, – pasakojo direktorius.

V.Urbonas pabrėžė, kad stengiamasi, jog poilsiautojai rastų, ką veikti uostamiesčio paplūdimiuose.

„Norime atlaikyti konkurenciją, nurungti Palangą ir Nidą“, – šmaikštavo vadovas.

Kaip ir kasmet visą vasarą, du kartus per mėnesį, bus atliekami Neringos savivaldybės maudyklių vandens bei paplūdimių dirvožemio tyrimai, su kuriais kurorto bendruomenė ir lankytojai bus supažindinami viešai. Iki šiol visi parametrai reikalavimus atitikdavo – Neringos paplūdimiai saugūs ir švarūs. Šie rodikliai buvo vieni iš veiksnių, nulėmusių, kad Nidos ir Juodkrantės centriniai paplūdimiai ir šiais metais puošis Mėlynosiomis vėliavomis.

Nidos paplūdimys Mėlynąja vėliava įvertinamas nuo 2002-ųjų ir yra pirmasis Lietuvoje, gavęs tokį apdovanojimą. 2004 metais apdovanotas ir Juodkrantės paplūdimys. Tarptautinę Mėlynosios vėliavos programą Lietuvoje įgyvendina Lietuvos žaliųjų judėjimas.

Antroje atrankoje dalyvavo apie 30 gelbėtojų. Norintys dirbti turėjo parodyti savo plaukimo įgūdžius – laisvu stiliumi nuplaukti 50 ir 200 metrų. Fiksuotas laikas, per kiek jie atliko rungtį.

Taip pat stebėta, kaip kandidatai nardo. Jie turėjo parodyti, kiek toli gali nunerti. Paskutinė rungtis – pavargusio plaukiko transportavimas.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki tvirtino, kad komandą pavyko surinkti. Jei žmonių trūktų, bus kviečiami normatyvūs įvykdę kandidatai pirmos atrankos metu.

Artimiausiomis dienomis bus organizuojami antros grupės būsimų gelbėtojų mokymai.

Iš viso Klaipėdos paplūdimiuose vasaros sezono metu dirba 70 gelbėtojų. Jie budi nuo 9 iki 21 val. Oficialiai vasaros sezonas uostamiestyje startuos gegužės 27-ąją. Būtent nuo šios dienos paplūdimiuose pradės dirbti gelbėtojai.

Prieš daugiau nei dvi savaites vykusios pirmosios atrankos metu buvo atrinkta pusė gelbėtojų, kurie vasaros sezono metu dirbs paplūdimiuose – 23 vaikinai ir septynios merginos.

Gelbėtojais gali dirbti asmenys nuo 18 metų. Kaip ir kasmet, šiemet daugiausia šį darbą nori dirbti 19–20 metų žmonės. Yra ir vyresnių, senbuvių.

Pirmadienį prasidėjo mokymai. Pirmiausia būsimieji gelbėtojai su šiuo darbu buvo supažindinti teoriškai. Išsakyta, ko tikimasi iš gelbėtojų. Gelbėtojai išklausė pirmosios pagalbos kursus.

„Visi galvoja, kad gelbėtojas turi gelbėti skęstantį žmogų ir viskas, tačiau taip nėra. Jis turi suteikti pagalbą ir ant smėlio, vykdyti prevenciją“, – tvirtino biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Antradienį mokymai persikėlė į Antrosios Melnragės paplūdimį. Būsimieji gelbėtojai buvo supažindinti su pliažais, bandė suteikti pirmąją pagalbą realioje aplinkoje, apžiūrėti jiems skirtą inventorių. Būsimieji gelbėtojai susirungė ir sporto varžybose.

Buvo imituojamos situacijos, su kuriomis neretai susiduria paplūdimyje saugumą užtikrinantys gelbėtojai. Tuo pačiu metu buvo į krantą ištrauktas skendęs žmogus ir jam reikėjo suteikti pirmąją pagalbą bei kitas poilsiautojas, kuriam lūžo koja.

„Reikėjo suteikti pirmąją pagalbą, iškviesti medikus. Po situacijų analizavome klaidas. Būsimųjų gelbėtojų fizinis pasirengimas geras. Kol kas jie labai jaudinasi, nori dirbti, mokosi. Žiūrėsime, kaip jiems seksis dirbti vasaros sezono metu“, – pasakojo pavaduotojas.

Antroji gelbėtojų atranka vyks gegužės 16-ąją „Gintaro“ baseine. Kandidatai laukiami nuo 8 iki 12 val. Atrankoje galės sudalyvauti ir nauji, ir pirmosios atrankos metu neatrinkti žmonės.

Jos metu kandidatai turės parodyti savo plaukimo įgūdžius – laisvu stiliumi nuplaukti 50 ir 200 metrų. Bus fiksuojamas laikas, per kiek jie atliks rungtį.

Taip pat bus žiūrima, kaip kandidatai nardo. Jie turės parodyti, kiek toli gali nunerti. Paskutinė rungtis – pavargusio plaukiko transportavimas.

Iš viso Klaipėdos paplūdimiuose budės 70 gelbėtojų.

Pirmoji atranka vyks po savaitės, balandžio 25-ąją.

Tradiciškai pastaroji vyks "Gintaro" baseine. Norintieji dirbti gelbėtojais laukiami nuo 8 iki 12 val. Atrankos metu kandidatai turės parodyti savo plaukimo įgūdžius – laisvu stiliumi nuplaukti 50 ir 200 metrų. Bus fiksuojamas laikas, per kiek jie atliks rungtį.

Taip pat bus žiūrima, kaip kandidatai nardo. Jie turės parodyti, kiek toli gali nunerti. Paskutinė rungtis – pavargusio plaukiko transportavimas.

Informacija, kad renkama gelbėtojų komanda, buvo paskelbta dar kovo pradžioje. Balandį prasidėjo kandidatų registracija.

Pasak biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Siakki, susidomėjimas gelbėtojų darbu yra. Jau užsiregistravo 35 žmonės.

"Dar dalis skambina, domisi, bet dar nežino, ar galės dirbti – liks Lietuvoje ar išvyks į užsienį dirbti. Paprastai iki pirmos atrankos užsiregistruoja 60–70 kandidatų. Kai kurie dar ateina tiesiai į atranką, be registracijos", – pasakojo pavaduotojas.

Pirmos atrankos metu bus atrinkta apie 35 žmonių. Iš viso uostamiesčio paplūdimiuose budi 70 gelbėtojų. Po atrankos bus organizuojami mokymai.

Antroji atranka vyks gegužės 16-ąją. Tada bus atrinkta likusi gelbėtojų dalis.

"Rengiame dvi atrankas, nes organizuoti mokymus visiems iš karto būtų sudėtinga. Tad suskirstėme grupėmis", – tvirtino pavaduotojas.

A.Siakki pasakojo, kad gelbėtojais galima dirbti nuo 18 metų. Pagrindą sudaro 20–22 metų vaikinai. Būna ir vyresnių. Yra senbuvių, kurie paplūdimyje dirba 4–5 sezoną. Gelbėtojams mokamas minimalus darbo užmokestis.

"Dažniausiai dirbti gelbėtojais ateina studentai. Iš anksto jie žino grafiką ir šį darbą derina su kitu. Paprastai dvi dienas dirbama, dvi – laisva", – pasakojo pavaduotojas.

Gelbėtojai uostamiesčio paplūdimiuose budi nuo 9 iki 21 val.

Biudžetinė įstaiga "Klaipėdos paplūdimiai" ieško ir medicinos darbuotojų, kurie galėtų dirbti paplūdimiuose vasaros sezono metu. A.Siakki tvirtino, kad rasti slaugytojų yra sudėtingiau.

"Paprastai darbas paplūdimyje joms būna antras. Tad laiką derinasi prie pirmojo. Sunkiau, bet pavyksta surinkti reikiamą skaičių medicinos darbuotojų", – komentavo pavaduotojas.

Paplūdimiuose – kraustymosi nuotaikos. Iš pliažų jau vežamas inventorius, kitą savaitę bus pradėti gabenti ir gelbėtojų postai. Pasak gelbėtojų, ši vasara buvo sudėtinga, tačiau netrūko ir komiškų, neįtikėtinų dramų, o kai kurios paplūdimiuose nutikusios istorijos virsta legendomis.

Nuskendo trys žmonės

Klaipėdos ir Palangos gelbėtojai jau skaičiuoja paskutines darbo dienas paplūdimiuose. Jų sezonas baigsis antradienį – rugsėjo 15-ąją. Tačiau didysis kraustymasis jau prasidėjo.

Neringoje gelbėtojų postai jau uždaryti. Čia sezonas baigėsi prieš keturias dienas.

Visi kalbinti pajūrio gelbėtojai tvirtino, kad pasibaigusi vasara buvo sudėtinga. Tragedijos pažymėjo šį sezoną.

Klaipėdoje nuskendo du nepilnamečiai, Neringoje – vyras. Skaudžių tragedijų nebuvo tik Palangoje. Klaipėdoje išgelbėta per 20, Neringoje – 21, Palangoje – 18 žmonių.

Incidentų netrūko ir krante.

Varžėsi, kas daugiau "įpūs"

Pajūrio gelbėtojai vieningai sutiko, kad pagrindinės problemos paplūdimiuose kartojasi metų metais: rūpesčių kyla dėl girtavimo, vėliavų ir ženklų nepaisymo, vaikų nepriežiūros.

Šiemet uostamiesčio paplūdimiuose buvo galima pasitikrinti girtumą. Klaipėdos gelbėtojams vasarai alkoholio matuoklį paskolino įmonė "Alkotesteris".

Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki pasakojo, kad norinčių anonimiškai pasitikrinti girtumą buvo daug ir tai tapo savotiška pramoga.

"Ateidavo ir kompanijos. Daugiausia "įpūtusį" draugai sveikino ir vadino čempionu", – pasakojo pavaduotojas.

Iš viso girtumą paplūdimiuose pasitikrino 1 150 žmonių. Pasak A.Siakki, 70 proc. jų buvo vartoję alkoholio. Kai kurie, pamatę rezultatus, sakydavo, kad teks dar pagulėti, nes negali vairuoti.

Rekordininkais tapo du vyrai. Vienam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 4,75 promilės. Kitas Giruliuose pranoko net patį matuoklį. Pastarasis girtumą fiksuoja iki 5 promilių.

"Matyt, vyras įpūtė daugiau. Matuoklis nieko neberodė", – teigė pavaduotojas.

Į pliažą atsinešė virvę

Įkaušusių, vos ant kojų pastovinčių asmenų gelbėtojai paprašydavo išeiti iš paplūdimio. Dalis tą padarydavo geranoriškai, kiti – piktindavosi ir nesutikdavo. Tokiems buvo kviečiama policija.

Pirmosios Melnragės paplūdimyje buvo atvejis, kai pas gelbėtojus atėjo girtas vyras, kuris informavo, kad ruošiasi eiti skandintis. Gelbėtojai jį atkalbėjo ir išlydėjo iš paplūdimio.

Po kiek laiko vyras sugrįžo. Jis vėl grasino, kad eis skandintis. Gelbėtojai vėl jį atkalbėjo. Galiausiai vyras atsinešė virvę, užmezgė kilpą. Pradėjo gelbėtojams pasakoti, kad pasikars. Šie galiausiai iškvietė policiją ir ši išsivežė vyrą.

Griežtai į įkaušusius asmenis žiūrima ir Palangos paplūdimiuose. Kurorto gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas tvirtino, kad vieni patys sutinka išeiti, kitiems reikia kviesti policiją.

"Vienam girtam vyrui pasakiau, kad aš jam išgelbėjau gyvybę. Tas žiūri į mane. Paaiškinau, kad jis girtas būtų ėjęs maudytis ir nuskendęs. Tokia yra tiesa. Girtam maudantis jūroje yra didesnė tikimybė nuskęsti. Tam vyrui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,7 promilės", – pabrėžė vadovas.

Puolė tiesiai į duobę

Pajūrio paplūdimiuose poilsiavusius žmones vėl traukė pavojinga jūra. Maudynių mėgėjai nepaisė raudonos – maudytis draudžiančios – vėliavos ir puolė į audringus vandenis.

Kai kuriuos tekdavo net parvaryti į krantą.

"Kai sudrausmindavome, žmonės pradėdavo aiškinti, kad nežino, ką reiškia plūdurai ar vėliavų reikšmių. Tačiau dažnas tik apsimesdavo", – spėjo A.Siakki.

Poilsiautojai eidavo maudytis ir tose vietose, kur pažymėta, jog yra duobės ar pavojinga vieta. Kai kurie net perlipdavo įspėjamąją juostą, kad išsimaudytų.

"Buvo ir kuriozinis atvejis. Po audros Smiltynės paplūdimyje jūroje išlindo baržos liekanos. Pažymėjome tą vietą "Stop" juosta. Atėjo vyrai. Pasidėjo prie juostos rūbus ir nuėjo ten maudytis. Rezultatas – supjaustytos kojos", – prisiminė A.Siakki.

Siūlo griežtinti baudas

J.Pirožnikas atkreipė dėmesį, kad dabar neleistinose vietose ar kabant raudonai vėliavai besimaudantiems poilsiautojams gresia labai mažos baudos.

"Gražiai prašai išlipti iš vandens, pasiunčia tave "ant trijų raidžių", rodo nepadorias pirštų kombinacijas, iškvieti policiją, ši išsiveža ir skiria tik trijų eurų baudą. Tai visiškas pasityčiojimas", – pabrėžė vadovas.

J.Pirožnikas inicijavo, kad baudos būtų gerokai padidintos – bent nuo 30 eurų.

"Pats svarstyme nedalyvavau, bet girdėjau, kad šis klausimas pajudėjo. Griežtesnės sankcijos, didesnės baudos žmones labiau drausmina. Kodėl užsienio paplūdimiuose yra tvarka? Gelbėtojas parodo pirštu, ir žmonės lipa iš vandens. Viskas dėl griežtų sankcijų", – akcentavo vadovas.

Ieško ne tik vaikų

Gelbėtojai nespėjo ieškoti ir pasiklydusių vaikų. Būdavo dienų, kai Palangoje jų dingdavo 20 per dieną. J.Pirožnikas prisiminė, kad nutikdavo ir taip, kad mamos mažylių pasigesdavo tik po kelių parų.

"Vieną vakarą, apie 20 val., dvi moterys girtavo, o kartu su jomis buvo mažamečiai vaikai paplūdimyje. Vaizdas iš tikro buvo baisus. Šampanas liejosi. Moterys vos galėjo prašnekėti. Apie įvykį pranešėme policijai. Juk nelaimė gali greitai įvykti", – dėstė vadovas.

Neringos gelbėtojų vadovas Gintaras Kuprys prisiminė, kai vienas dingęs vaikas rastas po valandos. Paaiškėjo, kad jis išgirdęs gelbėtojų visureigio motoro garsą pasislėpdavo, nes išsigąsdavo.

"Į mus kreipėsi ne tik dėl dingusių vaikų. Viena moteris labai išsigando, nes prapuolė jos vyras. Poilsiautoja pamanė, kad nuskendo. Dingusįjį suradome. Paaiškėjo, kad jis nusprendė pabėgioti, o žmonai nepranešė", – pasakojo vadovas.

Traukė moterų paplūdimys

Nors Palangoje moterų pliaže kildavo mažiausiai rūpesčių, Klaipėdoje ir Neringoje tai buvo karštas taškas. Pasak A.Siakki, šiame paplūdimyje savos taisyklės. Čia besiilsinčios moterys gelbėtojams aktyviau skųsdavo rūkančias neleistinose vietose, vartojančias alkoholį.

"Dėl to ir tarpusavyje konfliktų kildavo. Paplūdimio lankytojos pykdavo ir ant tų, kurios atsivesdavo vyresnius – 7–8 metų – berniukus. Kreipdavosi pagalbos į mus", – teigė pavaduotojas.

G.Kuprys pasakojo, kad Neringos moterų paplūdimio lankytojos labiausiai skųsdavosi dėl čia vaikščiojančių vyrų. Ypač pykdavo vietinės.

"Daugiausia rūpesčių kildavo dėl užsieniečių. Ar jie ženklų nepastebėdavo, ar šiaip atklysdavo. Vienas atsigulė iš karto už moterų pliažo pabaigos ženklo. Moterys skambina, piktinasi, o pasitraukti jo niekaip nebuvo galima įkalbėti. Aiškino, kad čia jau bendras pliažas ir tiek", – prisiminė vadovas.

Šuoliai tapo tradicija

Palangoje išlieka populiarūs šuoliai nuo tilto į jūrą. Norinti jų išvengti, anot J.Pirožniko, reikia stiprinti apsaugą – įrengti vaizdo stebėjimo kameras statinio gale ir kad vaizdą stebėtų policija.

"Vyrai išgeria ir nori "ekstrymo". Prisimenu, vieną naktį paskambina iš Bendrojo pagalbos centro. Pranešė, kad du žmonės nušoko nuo tilto. Šokau į visureigį ir išskubėjau. Mano gelbėtojai jau buvo išvažiavę. Jūra – labai audringa, bangavimas siekė penkis balus. Stoviu ant tilto ir matau, kaip gelbėtojai traukia tris vyrus. Pasirodo, dar vienas įšoko. Tai buvo baisiausias mano matytas vaizdas. Visi trys nušokusieji išgelbėti. Jie buvo neblaivūs", – prisiminė vadovas.

J.Pirožniko teigimu, Palangos gelbėtojai skiria didelį dėmesį prevenciniam darbui, todėl trejus metus čia nenuskendo nė vienas žmogus.

"Palangos pliažuose atsirado tvarka. Sieksime, kad taip būtų ir toliau. Esu griežtas, atsakingai žiūriu į darbą, be to, kasmet atnaujiname techniką", – pabrėžė vadovas.

Suvaržymų – per daug?

Beveik pusšimtį metų paplūdimiuose dirbęs buvęs Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Vigelis tvirtino, kad dabar paplūdimiuose yra per daug suvaržymų.

"Tik jūra sujuda ir jau iškeliama maudytis draudžianti vėliava. Manau, tvarka turėtų būti liberalesnė. Priešingu atveju bus atgrasyti visi poilsiautojai. Mes per daug nevaikydavome. Iškrapštydavome tuos, kurie labai toli nueidavo", – prisiminė palangiškis.

J.Vigelis tvirtino, kad ir dabar, ir anuomet problemos būdavo panašios.

"Ir vaikų ieškodavome, ir isterijos apimtus tėvus ramindavome, ir girtus asmenis drausmindavome. Būdavo, surandi vaiką ir šis prastovi visą dieną stotyje, nes niekas neateina jo pasiimti. Tik vakare tėvų sulaukia", – tvirtino palangiškis.

Kai kurios seniau paplūdimyje įvykusios poilsiautojų dramos jau yra tapusios legendomis. Jomis ypač apipintas Palangos moterų paplūdimys.

"Tekdavo vyrus gelbėti iš moterų paplūdimio. Tais laikais moterys buvo labai aršios. Į joms skirtą vietą užklydusius vyrus apmėtydavo viskuo, kas po ranka pakliūdavo. Taip pat numaudavo kelnaites ir paleisdavo. Šie lįsdavo į vandenį. Važiuodavome jų parsivežti. Duodavome kuo prisidengti, kad galėtų namo grįžti. Dabar moterų paplūdimiai kur kas laisvesni. Į vyrus nekreipiama dėmesio", – pastebėjo palangiškis.

Kiras nusinešė šunelį

J.Vigelis prisiminė ir istoriją apie jūroje, prie tilto, pasiklydusį rusą. Žmogus buvo toli nuo kranto.

"Priplaukėme, pamatėme, kad jis su stipriais akiniais. Paklausėme, kur plaukia. Šis atsakė, kad pasiklydo. Sakė, kad visada atostogaudavo Kryme, o ten kalnai. Tai matydavau, kur krantas, o čia nežino, į kurią pusę begrįžti. Būtų ir Švediją pasiekęs", – ironizavo palangiškis.

Dažnas palangiškis prisimena ir  vaikiną, kuris niekaip nepaleido alaus "bambalio". Vyras stovėjo ant tilto. Atėjo supykusi jo mergina, pagriebė maišelį su alumi ir numetė nuo tilto. Vyras šoko paskui. Gelbėtojai atskubėjo į pagalbą vaikinui.

Šis buvo pargabentas į krantą. Kartu vyras parsinešė ir "bambalį", nes atsisakė jį paleisti vandenyje. Grįžęs į krantą žmogus patraukė namo, nešdamas savo išsaugotą brangenybę.

Prieš kelerius metus neįtikėtinas įvykis sukrėtė ir Klaipėdą. Kiras į jūrą nusinešė paplūdimyje vedžiojamą mažą šuniuką. Tą savo akimis matė vienas tuo metu dirbęs gelbėtojas. Šiuo įvykiu tada ilgą laiką baisėjosi visa Lietuva.