Dekoratyvus akcentas

"Šios gėlės – pavasario pranašai. Dažnai, dar sniegui nenutirpus, jos pirmosios išleidžia daigelius, o saulės atokaitoje greitai sukrauna pumpurus ir pražysta. Hiacintai, tulpės, narcizai, krokai – įprastai darželiuose auginamos svogūninės gėlės, tačiau pastaruoju metu tapo populiaru jas sodinti į vazonus, dekoratyvias dėžutes ir puošti namų interjerą. Namuose jos pražysta anksčiau, nei atšyla orai, be to, šias gėles galima pražydinti konkrečiai progai, pavyzdžiui, kovo 8-ajai", – sako gėlininkas Vladas Karpavičius.

Visų šių gėlių žiedai nepaprasto grožio: narcizai stebina įvairiais saulėtais atspalviais, taureles primenantys krokai – balti, violetiniai, sodriai geltoni, iš daugybės mažyčių žiedelių sudarytos hiacintų burbuolės – baltos, kreminės, violetinės, mėlynos, rausvos spalvos, tačiau nė viena šių gėlių savo spalvų gausa negali varžytis su tulpėmis – jų žiedai spalvingiausi, beje, ir žydi ilgiau nei kiti.

Namų interjerą pagyvina ir vienas pavasarinės gėlės vazonas, tačiau labai gražiai atrodo kompozicija iš kelių vazonėlių su skirtingų spalvų ar rūšių gėlėmis. Visus juos galima sudėti į vieną plačiadugnį indą, apkaišyti samanomis, artėjant Velykoms papuošti margučiais.

"Hiacintus, narcizus, tulpes, krokus galima sodinti kartu į vieną vazoną, tačiau tai reikėjo padaryti rudenį. Šiuo metu jau turėtų būti prasikalę svogūnėlių daigai, o persodinant iš dirvos į vazoną rizikuojate pažeisti augalo šaknis", – perspėja specialistas.

Šias gėles galima derinti ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais žydinčiais šio sezono augalais: narcizų grakštumą paryškins žemaūgės našlaitės, prie hiacintų, tulpių derės vazonėliai snieguolių, raktažolių, žydrių, o krokai puikiai jausis tarp saulučių.

Kad žydėtų ilgiau

Per kiek laiko namuose laikoma vazonėlyje pasodinta gėlė pražydės, kiek ilgai jos žiedai džiugins, priklauso tiek nuo augalo savybių, tiek nuo aplinkos sąlygų.

"Šviesa, šiluma, drėgmė – trys svarbiausi veiksniai, kurie daro įtaką augalo vystymuisi ir gyvavimui, – pastebi V.Karpavičius. – Visoms svogūninėms gėlėms mielesnė žemesnė, idealu – iki +15 °C kambario temperatūra, todėl laikykite jas toliau nuo radiatoriaus ar kito šilumos šaltinio. Kuo temperatūra bus žemesnė, tuo ilgiau gėlės žydės. Svarbi šviesa: augalai augs, kraus pumpurus, džiugins žiedais. Jei toje vietoje, kur stovės svogūninės gėlės, gana vėsu, daug šviesos, hiacintai, narcizai žydės dvi tris savaites, krokai – kiek trumpiau. Jei bus šilta, bet stigs šviesos, gėlių stiebai tįs, gali ir nulinkti, žiedai bus smulkūs ir neatsiskleis visu grožiu, be to, greičiau nunyks."

Visi pavasario pranašais vadinami augalai maisto medžiagas kaupia svogūnėliuose. Kartą kitą juos patręšti galima, bet nėra būtina. Gėlės pakančios sausesnei dirvai, tad ir nuolat laistyti, sekti, kad žemė būtų nuolat šlapia, nereikia, aišku, drastiškai elgtis – džiovinti augalo nederėtų. Pasak gėlininko, šių augalų nereikia valandą ar ilgiau laikyti įmerktų į vandens vonelę – substratas lengvai sugeria drėgmę, todėl pakanka palieti kambario temperatūros vandeniu, o subėgusį į po vazonu esančią lėkštelę išpilti – nepūdyti šaknų.

Kad gėlė augtų maždaug tolygiai, kartkartėmis vazonėlį apsukite – žaluma stiebsis tiesiai, o ne kryps į šviesos pusę. Į žemę pravartu įsmeigti ploną pagaliuką ir prie jo pririšti hiacinto, tulpės žiedų kotelius bei svyrančius lapus. Jei žiedų itin daug, kelis nupjaukite ir pamerkite. Beje, hiacintų nemerkite su kitomis gėlėmis – greitai nuvys.

Džiugins ir kitais metais

Šių augalų vegetacijos laikotarpis – apie du mėnesius, po žydėjimo antžeminė jų dalis pamažu nudžiūsta. Dažniausiai niekas nelaukia, kol taip nutiks, – nuvytus žiedams vazonėlis keliauja į šiukšlių kibirą.

"Šios gėlės ne vienmetės – augalo gyvavimas nesibaigia, tad jo nereikia išmesti. Laistykite, kol lapai bus žali. Jokiu būdu jų nepašalinkite – per lapus vyksta fotosintezė: kuo ilgiau lapija išliks žalia, tuo didesne tikimybė, kad augalas užaugins stipresnius vaikus, t.y. dukterinius svogūnėlius, – perspėja V.Karpavičius. – Kai tik dirva sušils, nelaukdami, kol lapai visiškai nuvys, gėles persodinkite į gėlyną."

Norėdami kitą žiemą vėl džiaugtis ankstyvais pavasario pranašais, liepos mėnesį, kai lapija bus visai nudžiūvusi, atsargiai iškaskite ir atrinkite tik tvirtus, stambius svogūnėlius. Smulkūs – dukteriniai svogūnėliai nebus subrendę, kad sužydėtų, todėl pasodinę juos džiaugsitės tik vešlia lapija, bet ne žiedais arba jie bus maži, neišvaizdūs. Atrinktus svogūnėlius laikykite sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje, į vazonėlius ar dėžutes sodinkite rugsėjo–spalio mėnesiais. Prieš sodinant patartina juos 30–60 min. pamirkyti kalio permanganato tirpale arba naudoti specialią augalų svogūnėliams bei šakniagumbiams dezinfekuoti skirtą priemonę – jos galite įsigyti sodo prekių parduotuvėse.

Svogūninėms gėlėms geriausiai tinka nerūgščios durpės arba rupaus smėlio substratas. Svogūnėlius žeme užpilkite iki pačios viršūnės ar kiek žemiau, apačioje po jais turi būti apie 5–7 cm storio žemių sluoksnis. Tarp svogūnėlių palikite maždaug 2 cm tarpus, paliekite ir išneškite į patalpą, kurios temperatūra apie +10 °C. Maždaug per 30–40 dienų svogūnėliai įsišaknys, tuomet juos perneškite į vėsų rūsį, kuriame temperatūra apie +2–3 °C – žema temperatūra neleidžia stiebams išstypti ir sudaro sąlygas suformuoti kokybišką žiedyną. Nepamirškite gėlių reguliariai palieti.

"Pasodintas gėles galite laikyti ir lauke: sustatykite ant pralaidžios vandeniui medžiagos ir pridenkite mulčiu. Skirtingų svogūninių gėlių kompoziciją galite iš karto pasodinti dekoratyviame moliniame inde, tik svarbu, kad jo dugne būtų drenažo sluoksnis, užmulčiuokite. Temperatūra reikalinga minusinė – svogūniniams augalams, kurie ir natūraliai žiemoja Lietuvoje, tai būtina", – sako augalų žinovas.

Norėdami augalus pražydinti konkrečiai datai, į kambarį įneškite trimis keturiomis savaitėmis ankščiau. Iš pradžių laikykite +12–15 °C temperatūroje, po kelių dienų perneškite, kur šilčiau, o pasirodžius žiedams temperatūrą vėl sumažinkite iki +14 °C – gėlės stiebas bus tvirtesnis, žydėjimo trukmė ilgesnė.