Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) sausio 5 dieną atmetė „Klasco“ skundą kaip nepagrįstą. Bendrovė siekė, kad agentūra panaikintų savo sprendimą atsisakyti derinti planą ir jį patvirtintų.

Pasak teismo, agentūros sprendimas yra tarpinis dokumentas, kuriuo remiamasi priimant galutinį sprendimą.

„Atsižvelgiant į sprendimo turinį, agentūros pastabos dėl pateikto tvirtinti plano yra tarpinis dokumentas, o dėl tarpinių dokumentų skundas negali būti teikiamas“, – nutarė VAAT.

VAAT „Klasco“ skundą nagrinėjo antrą kartą – pernai birželį jis bylą nutraukė remiantis tais pačiais argumentais. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2022 metų spalį VAAT nutartį panaikino ir nurodė skundą nagrinėti iš naujo.

Parengti planą 2021-ųjų spalio 13 dienos privalomuoju nurodymu „Klasco“ įpareigojo Aplinkos apsaugos departamentas.

Tuo pačiu nurodymu buvo sustabdyta geležies rūdos krova „Klasco“ teritorijoje nustačius, kad rūdos dulkės patenka už įmonės ribų ir nusėda ant šalia esančių pastatų, tarp jų – ir gyvenamųjų – paviršių.

Įmonė rūdos poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo priemonių planą AAA pateikė 2021 metų spalį, o gruodį agentūra jam pateikė pastabas, nurodė trūkumus ir rekomendacijas, kaip jis turi būti parengtas. Būtent šį sprendimą bendrovė palaikė trukdymu atnaujinti geležies rūdos krovą ir apskundė teismui.

„Klasco“ taip pat siekia panaikinti ir privalomąjį nurodymą nutraukti rūdos krovą, tačiau jos prašymą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai pernai spalį atmetė kaip nepagrįstą, apeliacinis šios nutarties skundas šiuo metu nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Tiesa, pernai įmonė BNS patvirtino, jog geležies rūdos daugiau neketina krauti, Klaipėdos uosto teritorijoje sukauptas jos likutis išgabentas su aplinkosaugininkų leidimu ir jiems prižiūrint.

Rūda į Klaipėdos uostą buvo vežama iš Rusijos metalurgijos gamyklos „Metalloinvest“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas birželio 23 dieną nutarė, kad bendrovės skundžiamas Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas jai nesukelia teisinių pasekmių, dėl to bylą nutraukė.

„Teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiamas raštas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas plano derinimo procese, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl administracinę bylą nutraukė“, – BNS pranešė teismas.

Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) pernai spalį nustačius, kad „Klasco“ kraunamos geležies rūdos dulkės patenka už įmonės teritorijos ribų Klaipėdoje ir nusėda ant šalia esančių statinių paviršių, krova privalomuoju nurodymu sustabdyta, o bendrovė turėjo parengti geležies rūdos poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo priemonių planą.

Šį planą „Klasco“ turėjo suderinti su agentūra, kuri pernai gruodžio 9-ąją pateikė pastabas planui, nurodė trūkumus ir aiškias rekomendacijas, kaip jis turi būti parengtas. Būtent šį sprendimą bendrovė palaikė trukdymu atnaujinti geležies rūdos krovą ir apskundė teismui.

„Sprendimu agentūra nederino pateikto plano, be jokio pagrindo nustatydama tariamus pateikto plano trūkumus ir taip užkirsdama jai kelią atnaujinti privalomuoju nurodymu sustabdytą geležies rūdos krovą“, – skunde nurodė „Klasco“.

Tačiau, teisėjų nuomone, šiuo sprendimu agentūra nei patvirtino, nei nepatvirtino pareiškėjos plano.

„Klasco“ nesutinka su tokiu teismo vertinimu, teigia bendrovės atstovė. Įmonė gali šią teismo nutartį skųsti, tačiau ar šia galimybe pasinaudos, neatsakė.

„Teismo nutartyje agentūros sprendimas traktuojamas kaip tarpinis aktas, nesukeliantis teisinių pasekmių, tačiau su tokiu traktavimu sutikti negalime, nes tada agentūrai, prieštaraujant viešojo administravimo principams, suteikiamos galimybės neribotą laiką vilkinti sprendimų priėmimą nesant įstatyminių pagrindų“, – BNS sakė „Achemos“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė.

Anksčiau „Klasco“ nesėkmingai bandė teisme naikinti AAD privalomąjį nurodymą, kuriuo stabdoma geležies rūdos krova. Bendrovė argumentavo, kad jai bus padaryta nepataisoma žala – ji turės prisiimti atsakomybę už sutarties su Rusijos metalurgijos gamyklos „Metalloinvest“, iš kurios keliavo krovinys, nevykdymą, atleisti dalį darbuotojų.

Šių metų pradžioje „Klasco“ prižiūrint aplinkosaugininkams leista išgabenti anksčiau sukauptą geležies rūdos likutį, įmonė BNS patvirtino, jog neketina daugiau krauti šio aplinką teršiančio krovinio.

„Šiuo metu nenumatoma krauti“, – BNS perduotame komentare sakė „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.

Jis patvirtino, kad bendrovė teismui apskundė Aplinkos apsaugos departamento (AAD) privalomąjį nurodymą, pagal kurį pernai spalį jai uždrausta krauti rūdą.

„Dėl to, kad „Klasco“ nepažeidė normatyvų, kurie nustatyti taršos leidime ir kietųjų dalelių normatyvai aplinkos ore bendrovės teritorijoje nebuvo viršyti nė vieną parą Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto tyrimo atlikimo laikotarpiu“, – aiškino įmonės vadovas.

Šie tyrimai atlikti praėjusių metų gegužės-liepos mėnesiais.

Klasco“ sausakrūvio uosto teritorijoje visa palaidos geležies rūda pakrauta ir išgabenta.

„Tai patvirtino ir geležies rūdos likučio išvežimas, kuris vyko naudojant tas pačias technologijas, o procesą prižiūrėję aplinkosaugos specialistai patvirtino jo atitikimą aplinkosaugos normatyvams“, – komentare sakė V. Štumbergas.

AAD ketvirtadienį pranešė, kad prižiūrint aplinkosaugininkams „Klasco“ iš savo teritorijos išgabeno anksčiau sukauptą 4 tūkst. tonų palaidą geležies rūdą.

„Klasco“ sausakrūvio uosto teritorijoje visa palaidos geležies rūda pakrauta ir išgabenta“, – pranešime sakė AAD direktorius Raimondas Sakalauskas.

Rūdos krova praėjusį rudenį sustabdyta nustačius, kad kraunamų birių krovinių dulkės patenka už įmonės teritorijos ribų ir nusėda ant šalia esančių statinių paviršių, o kai kur net apie pusę tokios taršos sudarė būtent „Klasco“ krovinių dulkės. 

Aplinkosaugininkai sako, kad geležies rūdos krova gali būti atnaujinta, tačiau tik tada, kai „Klasco“ įvykdys AAD privalomajame nurodyme nustatytas sąlygas.

„Kol vyksta teisminiai ginčai, konkrečių sąlygų, nurodytų privalomajame nurodyme, įvardinti negalime“, – BNS sakė AAD Komunikacijos skyrius.

Pasak jo, „Klasco“ geležies rūdos krovos darbus galės atnaujinti, tik kai užtikrins, jog ji nepateks už terminalo teritorijos ribų.

Tarša iš bendrovės anksčiau skundėsi Klaipėdos gyventojai, įsikūrę netoli bendrovės teritorijos.

Geležies rūda, kaip skelbė LRT, į Klaipėdą keliavo iš Rusijos metalurgijos gamyklos „Metalloinvest“.

Be geležies rūdos, „Klasco“ krauna ro-ro krovinius, birias ir skystas trąšas, grūdus, metalo produkciją.

Departamentas spalio 13 dieną bendrovei nurodė nuo spalio 20 dienos nutraukti operacijas sausakrūvio uosto terminale.

„Jie informavo apie tai, kad sustabdė krovą, o mes dabar laukiame tolesnių jų veiksmų“, – BNS sakė AAD Komunikacijos skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis.

Jie informavo apie tai, kad sustabdė krovą, o mes dabar laukiame tolesnių jų veiksmų.

Anot jo, kol kas bus atliekami neplaniniai įmonės patikrinimai, o veiklą ji galės atnaujinti įrodžiusi, jog dulkėtumo normos neviršijamos ir neišplis už jos teritorijoje.

„Kol negausime kažkokio pranešimo apie tai, kad yra pažeidimai, mes atliksime neplaninius patikrinimus, bet tikime įmone, kad ji ėmėsi priemonių. Jie turi užtikrinti savo veiklą laikantis visų teisės aktų, jei jie užtikrins, kad nebus taršos, jie galės toliau vykdyti savo veiklą“, – sakė AAD atstovas.

Pasak jo, įmonė pati turi nuspręsti, kokių veiksmų imtis, kad tarša būtų sumažinta.

„Mes nenurodome, ką jie turi daryti, pats verslas turi nuspręsti, kokių priemonių imsis, kad galėtų toliau vykdyti veiklą“, – teigė A. Malinovskis.

Bendrovės atstovė ryšiams su visuomene Andžija Butvydienė BNS ketvirtadienį patvirtino, jog šiuo metu geležies rūdos krova nevyksta.

„Papildomų aplinkosauginių priemonių planas pateiktas, vyksta derinimo procesas. Tikimės konstruktyvaus dialogo su aplinkosaugininkais ir optimalaus sprendimo abiem pusėm“, – komentare sakė A. Butvydienė.

„Klasco“ krovą nurodyta stabdyti gavus Aplinkos apsaugos agentūros už uosto įmonių ribų nusėdančių kietųjų dalelių kiekio ir sudėties tyrimų ataskaitą. Pasak jos, „Klasco“ kraunamų birių krovinių dulkės patenka už jos ribų ir nusėda ant šalia esančių statinių paviršių, o kai kur net apie pusę tokios taršos sudaro būtent „Klasco“ krovinių dulkės.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas praėjusią savaitę sakė, kad įmonė seniai žadėjo nebekrauti dulkančių krovinių atviru būdu, deja, šio pažado nevykdė.

„Klasco“ dulkės buvo matomos plika akimi, o dabar ir įrodytos“, – teigė jis. 

Nuo gegužės 1-osios įsigaliojus ES reglamentu sugriežtintai birių krovinių krovai, S. Gentvilas tuomet perspėjo, kad „Klasco“ bei kitos uosto krovos įmonė bus uždarytos, jei nesumažins dulkėtumo.

„Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas gegužę teigė, jog įmonė mažina dulkėtumą, o  tai liudija oro kokybės matavimo stotelių duomenys. Anot jo, įmonė naudoja vandens patrankas, laisto kelius, įrengė mobilius dulkių sulaikymo ekranus, dengia birius krovinius ir imasi kitų priemonių.

Vienu metu „Klasco“ savo sandėliuose gali sukaupti 220 tūkst. tonų biriųjų trąšų, 87 tūkst. skystųjų trąšų ir 5 tūkst. chemijos produktų, iki 110 tūkst. tonų grūdų, 31 tūkst. tonų šaldytų produktų. Atvirose ir uždarose saugyklose vienu metu gali būti sukaupta iki 1 mln. tonų įvairių krovinių.

Registrų centro duomenimis, 2020 metais „Klasco“ iš viso perkrovė 12,95 mln. tonų krovinių – 4 proc. daugiau nei 2019 metais. Panašių krovos apimčių tikimasi ir šiemet.

Be geležies rūdos, „Klasco“ krauna ro-ro krovinius, birias ir skystas trąšas, grūdus, metalo produkciją.

„Įmonė seniai žadėjo nebekrauti dulkančių krovinių atviru būdu, deja, šio pažado klaipėdiečiams nevykdė. „Klasco“ dulkės buvo matomos plika akimi, o dabar ir įrodytos. Įmonė savo krovą turės atnaujinti tik įtikinusi Aplinkos apsaugos agentūrą, kad suvaldė neigiamą poveikį aplinkai“, – Aplinkos ministerijos pranešime cituojamas S. Gentvilas.

Aplinkos apsaugos departamentas, įteikdamas privalomąjį nurodymą „Klasco“, įpareigojo įmonę Sausakrūvio uosto terminale nutraukti palaidos geležies rūdos krovos operacijas. Sprendimas priimtas gavus Aplinkos apsaugos agentūros ataskaitą apie už uosto ribų nusėdančių kietųjų dalelių kieko ir sudėties tyrimus.

Departamentas konstatuoja, kad „Klasco“ kraunami birūs kroviniai patenka už veiklos teritorijos ribų ir nusėda ant šalia esančių statinių, kitų paviršių. Kai kuriose stebėtose teritorijose daugiau nei pusę visų dulkių ėminių sudaro būtent šios įmonės krovinio – geležies rūdos – dalelės.

Kaip krovinių dulkės sklinda už Klaipėdos jūrų uosto teritorijos, agentūros tyrėjai matavo iškėlę 8 taršos matavimo stoteles aplink tris uosto įmones ir dar po vieną įrenginį pačių įmonių teritorijose. Šią taršos matavimo technologiją kartu su aplinkosaugininkais parengė Klaipėdos universiteto mokslininkai.

Aplinkos ministro įsakymu sugriežtintas birių krovinių reglamentas įsigaliojo šių metų gegužės 1-ąją.

Kinijos ekonomikos lėtėjimas gąsdina geležies rūdos kasybos pramonės atstovus iš Australijos. Dešimtmetį žaliajame žemyne klestėjusi pramonės šaka patiria daug sunkumų, o tūkstančiams australų kyla grėsmė prarasti darbą.

Eros pabaiga?

Iš Australijos į Kiniją geležies rūda laivais keliavo kone dešimtmetį. Kasybos pramonė išgyveno aukso amžių – paklausa buvo didelė, o kaina už parduodamą rūdą leido išmaitinti šeimas tūkstančiams australų, dirbančių kasyklose.

Bet Kinijos ekonomika ėmė strigti. Tai ne tik atsiliepė pasaulinėms naftos kainoms, kurios gerokai nusmuko. Nuo 2013 m. geležies rūdos kaina pasaulinėje rinkoje sumažėjo net 70 proc. – taigi gerokai daugiau nei juodojo aukso.

Kiekvienas kasybos pramonės šakos darbuotojas puikiai žino, ką reiškia, kai kaina taip drastiškai nusmunka. Kasdien kasyklas valdantys verslininkai patiria milijoninių nuostolių. Vadinasi, geriausiu atveju, gali tekti atsisakyti kai kurių darbuotojų paslaugų. Blogiausiu – kai kurios, o gal net ir daugelis kasyklų gali užverti vartus.

Tuomet darbo neteks ne keli ir net ne šimtai, o tūkstančiai australų, kuriems tai – vienintelis pragyvenimo šaltinis.

Sumenko paklausa

Kinijos ekonomikos sąstingis lėmė, jog geležies rūdos importas į šią šalį labai sumenko, o geležies rūda – pagrindinis komponentas gaminant plieną. Jeigu sustoja statybos, plieno reikia vis mažiau. Iki šiol Kinija šios rūdos importavo daugiausia iš visų pasaulio šalių. Didžiausioje pagal gyventojų skaičių pasaulio šalyje kilo vienas už kitą įspūdingesni dangoraižiai, tiltai, geležinkeliai ir net ištisi miestai. Tačiau kinams teko apriboti apetitą.

Kadangi paklausa sumenko, o pasiūla išliko nepakitusi, rūdos kainos staigiai šovė žemyn.

Tai lėmė, kad trijų didžiausių Australijos rūdos kasybos įmonių – "Rio Tinto", BHP "Billiton" ir "Fortescue Metals" – akcijų vertė taip pat nusmuko žemyn. Smarkiai sumažėjo gaunamos už rūdos pardavimą pajamos, tad bendrovėms nebeliko nieko kito, kaip problemas spręsti darbuotojų sąskaita.

Pirmiausia, teko sutrumpinti darbuotojų darbo laiką. "Fortescue Metals" nutarė, kad visą darbą atliks su mažiau darbuotojų nei anksčiau.

Pasak šios bendrovės vadovų, tai leis įmonei išsilaikyti ant vandens, nors niekas nežino, kas bus toliau. "Tai, kas šiuo metu vyksta, visai kitoks reikalas, nei buvo anksčiau. Verslo aplinka radikaliai pasikeitė, – tvirtino įmonės vyriausioji vadybininkė Maryanne Kelly. – Akivaizdu, kad turime galvoti kitaip ir turime sugalvoti, kaip elgtis, kad išgyventume šį sunkmetį."

Moteris, stebėdama, kaip į laivą, kuris netrukus plauks į Kiniją, uoste kraunama geležies rūda pridūrė: "Nėra abejonių – rūdos kainos kritimas padarė didžiulę žalą tiek Australijai, tiek mūsų regionui, kur daugelis žmonių finansiškai priklauso nuo rūdos kasybos pramonės. Vis dėlto, nors patiriame nemažai nuostolių, turime savo darbuotojams įrodyti, kad verslas tebesisuka ir jie neliks be nieko."

Skeptiškos nuotaikos

Nepaisant visko, nemažai geležies rūdos versle besisukančių australų mano, jog situacija tik blogėja, o ateitis – labai miglota.

Niūrias nuotaikas patvirtina ir vakarinėje Australijos dalyje stūksantys miestai, kurie, regis, pamažu ima merdėti. Štai Karatos miestas, įsikūręs ties nuostabia Indijos vandenyno pakrante, ką tik klestėjo.

Tiesa, tai buvo prieš kelerius metus, kai geležies rūdos pardavimas buvo pasiekęs aukštumas.

Miestas net vadintas Australijos ekonominio augimo pažiba – jis sparčiai plėtėsi, nes čia atvyko gyventi daug žmonių iš visos šalies, norinčių praturtėti iš kasybos verslo.Visa tai priminė  žymiosios aukso karštligės laikus Kalifornijoje.

Tačiau geras gyvenimas greitai baigėsi. Dabar nemažai miesto gyventojų priversti registruotis vietinėje darbo biržoje.

"Daugelis žmonių tikėjosi, kad užsidirbs nemažai pinigų čia, taigi, galės atiduoti dideles paskolas bankams, įsigyti nekilnojamojo turto ir t.t. Deja, situacija radikaliai pakeitė", – pasakojo vietos gyventojas Peteris Lynchas.

Pasak statistikos, iki krizės geležies rūdos verslas Australijoje kasmet sugeneruodavo apie 74,8 mlrd. JAV dolerių įplaukų. Iš viso šiame ekonomikos sektoriuje darbuojasi apie 30 tūkst. šalies gyventojų.

Vien šiais metais, pasak prognozių, dėl kainų kritimo kasybos pramonė gali patirti apie 20 mlrd. dolerių nuostolių.

Socialinės problemos

P.Lynchas geležies rūdos versle sukosi 27 savo gyvenimo metus. Tačiau buvo atleistas. Dabar jis negali susirasti naujo darbo. Toks pat likimas ištiko ir kitus kasėjus. "Staiga kažkas ėmė ir užgesino visus prožektorius. Tai – lyg smūgis peiliu tiesiai į paširdžius", – guodėsi vyras.

"Daug šeimų skiriasi, nemažai darbininkų, kurie buvo atleisti ir net tie, kurie tebedirba, turi psichologinių problemų. Niekas nežino, kas toliau bus. Naują darbą susirasti labai sunku. Kas laukia Australijos? Man šis klausimas kyla kasdien", – pridūrė P.Lynchas.

Karatos mieste nebedygsta nauji namai. Statybų bumas baigėsi netrukus po to, kai žmonės ėmė masiškai palikti miestą ir ieškoti naujų gyvenimo vietų.

Ryanas Crawfordas, nekilnojamojo turto agentas, parodė vienus tuščius apartamentus. Jų jis niekaip negali parduoti, nes neranda pirkėjų. Namas ne tik naujas, bet ir labai patogus – jame įrengti keturi miegamieji, du vonios kambariai, o pats pastatas dailiai suręstas iš raudonų plytų. "Prieš kokius dvejus metus pirkėjai būtų pakloję už šį namą apie 1,2 mln. Australijos dolerių. Dabar mes parduodame šį nekilnojamąjį turtą maždaug už 750 tūkst. dolerių", – sakė vadybininkas.

Pasak jo, Karatoje apie 40–50 proc. smuko viso nekilnojamojo turto kainos.

Tuo metu Nanette Williams, vietos gyventojams teikianti finansinio konsultavimo paslaugas, pažymėjo, kad nemažai jos klientų prarado savo namus. Jiems paprasčiausiai teko bankui atiduoti raktus ir išsikraustyti.

"Net jeigu turite mažamečių vaikų, bet turite pasiėmę milijono dolerių vertės paskolą ir negalite jos grąžinti net po trijų mėnesių atidėjimo, bankas jūsų turtą priverstas atimti. Pridėkite dar tai, kad nėra darbo. Tai yra siaubinga situacija ir su ja susidūrė nemažai žmonių. Ypač tie, kurie dirbo geležies rūdos pramonėje. Ir dirbo ten daug metų", – pasakojo konsultantė.

Deborah Napier, jau 20 metų turinti verslą mieste, sakė, jog seniai nematė tokio rinkos nuosmukio.

"Mūsų pajamos sumažėjo kone perpus. Neliko nieko kito, kaip tik mažinti personalo skaičių. Antra vertus, kuo mažiau žmonių gyvena mieste, tuo mažiau pajamų. Kadangi žmonės nebetiki ateitimi, jie išvažiuoja. Likusieji yra priversti taupyti, vadinasi, mažiau išleidžia. Šitokia padėtis man vėl kelia galvos skausmą", – sakė verslininkė.

"Mermaid" viešbutį Karatoje valdantis Keithas Bondas pažymėjo, jog pakilimo laikais viešbučio bare galėjai pamatyti 400 žmonių. Dabar čia – tik keli vietiniai siurbčioja alų.

"Susidaro įspūdis, kad per vieną savaitę mes čia prarandame  maždaug po tūkstantį žmonių. Žinote, man nebe taip baisu, aš  galima sakyti, jau nugyvenau  savo  amžių, tačiau jaunimui dabar – labai sunku", – filosofiškai užbaigė vyras.

Skaičiai:

74,8 mlrd. JAV dolerių – tiek pajamų kasmet gaudavo Australijos geležies rūdos pramonė.

30 tūkst. – tiek australų dirba geležies rūdos kasybos sektoriuje.

20 mlrd. JAV dolerių – nuostoliai, kuriuos patyrė geležies rūdos bendrovės 2015 m.

Padidėjus atsargoms ir smukus paklausai Kinijoje, Didžiosios Britanijos ir Australijos kasybos milžinės „Rio Tinto“ grynasis pelnas pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau, smuko 82 procentais.

Pelnas smuko nuo 4,4 mlrd. JAV dolerių iki 806 mln. JAV dolerių.

Pelnas iš pagrindinės veiklos sumažėjo 43 proc. iki 2,9 mlrd. JAV dolerių.

„Rio Tinto“ pranešė, jog šių metų dividendai sieks 107,5 JAV cento akcijai, arba 12 proc. daugiau nei pernai.

Grupė per šešis mėnesius sumažino išlaidas 641 mln. JAV dolerių.

Pastaraisiais mėnesiais kasybos įmonės nukentėjo dėl mažesnių geležies rūdos kainų, kurios liepos pradžioje buvo smukusios iki 44,59 JAV dolerio, mažiausiai nuo 2009 metų.