Pasak ministro, dabartiniame geopolitiniame kontekste būtina įvertinti visas galimybes, kaip iš esmės paspartinti „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą Lietuvoje.

„Turime sutelkti visas pastangas, kad būtų laikomasi sutarto darbų grafiko ir galėtume kuo greičiau atidaryti pirmąsias atkarpas – iki 2024 metų pabaigos matytume artėjančią sankasos statybų pabaigą tarp Kauno ir Panevėžio ir būtume pasiruošę statyboms atkarpose nuo Kauno iki Vilniaus, taip pat iki Lenkijos sienos“, – pranešime sakė M. Skuodis.

Penktadienį tai jis aptarė su „Rail Baltica“ projekto vystytojais – „Lietuvos geležinkelių“, „LTG Infra“ vadovais, bendrosios Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ valdybos ir Stebėtojų tarybos atstovais.

Pasak ministro, siekiant didinti projekto parengtumo lygį, pasiruošti statyboms ir laiku atlikti visus darbus, projektą Lietuvoje vykdančios ir koordinuojančios bendrovės turėtų tam skirti būtinus resursus, sustiprinti bendradarbiavimą.

„Atkarpos Lietuvoje turi pradėti veikti kuo anksčiau, nelaukiant viso projekto pabaigos“, – susitikime kalbėjo ministras.

Šiemet numatoma tęsti tiek pagrindinės „Rail Baltica“ geležinkelio linijos teritorijų planavimą ruožuose Kaunas–Vilnius, Kauno geležinkelio mazgas bei Jiesia (Kaunas)–Lietuvos ir Lenkijos siena, tiek regioninės reikšmės objektuose.

Taip pat planuojama pasirašyti sutartis dėl pagrindinės linijos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir projektavimo paslaugų. Ketinama pasirašyti projektavimo sutartis ir Kauno ir Panevėžio infrastruktūros priežiūros depams, Kauno keleivinės stoties teritorijos infrastruktūrai, Vilniaus geležinkelio mazgui bei regioninėms stotims ir jų jungtims atkarpoje Kaunas–Vilnius.

Be to, augs geležinkelio statybos apimtys ruože Kaunas– Lietuvos ir Latvijos siena: Jonavos rajone bus statoma geležinkelio sankasa, inžineriniai statiniai, privažiuojamieji keliai automobiliams, geležinkelio tiltas per Neries upę.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino.

Bendras geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Atitinkami pranešimai registruotais laiškais jau išsiųsti didžiajai daliai Kauno, Jonavos, Kėdainių, Pasvalio ir Panevėžio rajonų sklypų savininkų bei naudotojų.

Privačių žemės sklypų savininkų ir naudotojų patogumui numatytos dvi arba trys datos, kuomet jie galės pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus. Šiai procedūrai atlikti savininkai bus kviečiami atvykti į nurodytą vietą. Savininkai ir naudotojai taip pat raštu turės pranešti projektą įgyvendinančiai institucijai banko sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, rekvizitus.

Jeigu per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos žemės savininkas ar naudotojas akto nepasirašys, bus kreipiamasi į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, o akte nurodyta suma bus pervesta į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

Apie tai bus pranešta žemės savininkui ar naudotojui. Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjami teisme, įstatymo numatyta tvarka.

Visas minėtas procedūras reglamentuoja Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas.

Už valstybės poreikiams paimamą turtą atlyginama vieninteliu įstatymais numatytu būdu – išperkant žemę, teisingai atlyginant pinigais visiems žemės sklypų savininkams ir kitiems naudotojams.

Išperkamos visuomenės poreikiams žemės vertė buvo apskaičiuota vadovaujantis teisės aktais ir atlikus kiekvienos paimamos sklypo dalies individualų turto vertinimą pagal rinkos vertę.

Išperkant žemę atlyginami ir kiti nuostoliai - vertinami žemėje esantys sodiniai, medynų tūris, negautas derlius, įdėtos lėšos žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti, visi kiti savininko ar kito naudotojo nuostoliai, patiriami dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, kiti nuostoliai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 metų pradžioje patvirtino europinės vėžės „Rail Baltica“ specialųjį planą, kuriame nurodyta tiksli geležinkelio linijos nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos vieta.

Patvirtinus specialųjį planą buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Registruotais laiškais apie tai buvo pranešta žemės sklypų savininkams bei naudotojams. Informacija apie žemės išpirkimą buvo paskelbta žiniasklaidoje bei oficialioje projektą įgyvendinančios Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje.

Iš viso specialiojo plano sprendiniuose geležinkelio linijos statybai 1244 ha teritorijoje yra suprojektuotas 71 žemės sklypas. Didžiąją dalį geležinkelio linijai tiesti reikalingo ploto – 945 ha – sudaro nuosavybės teise valdoma privati žemė. Suplanuota geležinkelio vėžė kerta beveik 1 200 privačių žemės sklypų. Maždaug ketvirtadalį geležinkeliui tiesti reikalingo ploto sudaro miško žemė, o 187 ha užima valstybinės žemės sklypai. Rengiant žemės paėmimo projektą skaičiai yra tikslinami.

Geležinkelio linijai tiesti reikalingus žemės sklypus planuojama baigti išpirkti 2019 metų pradžioje. Išpirkti žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre bus įregistruoti valstybės vardu.

Bendra apskaičiuota „Rail Baltica“ projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,8 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma – apie 2,5 mlrd. eurų, iš kurių 85%, tikimasi, finansuos ES. Keleiviniai traukiniai šia linija galės važiuoti iki 249 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 km. Baigti tiesti europinę geležinkelio vėžę iki Talino planuojama 2025 metais, o naująją vėžę pradėti eksploatuoti 2026-aisiais.

„Rail Baltica“ kol kas pradėta statyti tik Lietuvoje. 2015 metų pabaigoje buvo pastatyta 120 km ilgio trasa nuo Lenkijos iki Kauno.