Šią savaitę Susisiekimo ministerija ir už geležinkelio statybas Lietuvoje atsakinga įmonė „LTG Infra“ su konkurso laimėtojais pasirašė tai numatančias sutartis, pranešė LTG.

„Planuojama, kad šio ruožo specialusis planas Vyriausybėje bus tvirtinamas gegužę, tad lygiagrečiai atliekame darbus – pasirašome sutartis dėl žemės išpirkimo veiklų – tam, kad tik patvirtinus planą sklandžiai ir greitai pereitume į žemės išpirkimo veiklas“, – pranešime sakė „LTG Infra“ „Rail Baltica“ programos vadovas Mantas Jasikonis.

Atkarpoje nuo Kauno iki Kazlų Rūdos rajono darbus už 1,8 mln. eurų atliks „Atamis“, Marijampolės rajone – Žemės ūkio duomenų centras (3,6 mln. eurų), o Kalvarijos bei Lazdijų rajonuose – „Tyrens Lietuva“ (2,1 mln. eurų).

Skaičiuojama, kad naujos geležinkelio linijos tiesimui linijoje Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Kaunas (Jiesia) prireiks išpirkti apie 2,18 tūkst. sklypų bei apie 156 statinius, tarp kurių – 25 gyvenamieji namai.

Parengiamuosius darbus kaip sklypų matavimai bendrovės planuoja pradėti iš karto po sutarčių pasirašymo, o žemės išpirkimo procedūros bus pradėtos Vyriausybei patvirtinus specialųjį planą.

Tiekėjai parengs žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, vertins paimamą turtą, organizuos išpirkimą, atlyginant savininkams ar naudotojams bei atliks kitas susijusias veiklas.

Turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai dviem metodais – atkuriamąja bei rinkos verte. Gyventojams bus išmokama ta vertė, kuri bus didesnė. 

Pagrindinės europinio geležinkelio linijos ilgis su regioninėmis jungtimis siekia apie 100 kilometrų. 

„Pavesti Susisiekimo ministerijai ne vėliau kaip iki 2029 metų rugpjūčio 17 dienos įgyvendinti specialiojo plano sprendinius“, – nurodoma Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte, kuris apima plano  įgyvendinimą bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

„Į Infrastruktūros vystymo plano sprendinius patenka 204 privatūs žemės sklypai, iš kurių numatoma panaudoti apie 39,1 ha žemės plotą“, – rašoma dokumente.

Visuomenės poreikiams taip pat gali būti paimta daugiau nei 320 įvairių pastatų, tarp jų – ir 25 gyvenamieji namai. Visi jie patenka į būsimo mazgo infrastruktūros vystymo teritoriją.

Į Infrastruktūros vystymo planu suplanuotos infrastruktūros teritoriją patenka 323 gyvenamosios bei negyvenamosios paskirties pastatai ir statiniai, kuriuos numatoma paimti visuomenės poreikiams.

 

„Į Infrastruktūros vystymo planu suplanuotos infrastruktūros teritoriją patenka 323 gyvenamosios bei negyvenamosios paskirties pastatai ir statiniai, kuriuos numatoma paimti visuomenės poreikiams. (...) Pastatai ribojasi su planuojamu geležinkelio keliu“, – aiškino projekto rengėjai.

Visuomenės poreikiams planuojama paimti 25 gyvenamuosius namus Kaune, taip pat – ūkinius ir komercinius pastatus, kiemo, sodo ir inžinerinius statinius, kitus objektus, priklausančius Kauno savivaldybei, įmonėms bei „Lietuvos geležinkeliams“.

Už „Rail Baltica“ statybas atsakingos bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ teigimu, įrengiant Kauno mazgą numatoma statyti arba rekonstruoti 120 kilometrų geležinkelio, nutiesiant elektrifikuotą 1435 mm pločio vėžę miesto stotyje, ruožuose Palemonas–Kaunas–Jiesia ir Palemonas–Kauno hidroelektrinė–Rokai–Jiesia.

Taip pat planuojama pastatyti penkis naujus viadukus ir du tiltus per Jiesios upę, atnaujinti jau esamus tiltus, įrengti geležinkelio tunelį Palemono stoties prieigose, septynis automobilių tunelius.

Specialiojo Kauno mazgo plano sprendiniai šiemet kovą pristatyti visuomenei.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 4-ąją atmetė „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ skundą ir galutinai paskelbė, kad Vyriausybė ir jos strateginius sandorius tikrinanti komisija teisėtai pripažino, kad ispanų bendrovė neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

„Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus motyvus, nenustačiusi pagrindų tenkinti, pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą“, – rašoma LVAT nutartyje.

LVAT priėmus sprendimą, Vilniaus apygardos teismas galės atnaujinti kitos bylos nagrinėjimą – šiame teisme Ispanijos bendrovė siekia panaikinti „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) konkurso komisijos sprendimą atmesti jos pasiūlymą bei pripažinti jo laimėtoja Italijos įmonę „Rizzani de Eccher“.

Laukiant LVAT sprendimo, apygardos ir Apeliacinis teismai yra laikinai sustabdę Ispanijos bendrovės ginčą su LTG dėl jos pašalinimo iš tilto per Nerį rangovo konkurso.

Vis dėlto Ispanijos bendrovė gegužę nutarė nebestabdyti projekto – ji atsisakė prašymo neleisti vykdyti jau pasirašytos sutarties su jos konkurente Italijos bendrove „Rizzani de Eccher“. Toks ispanų sprendimas leido iš „mirties taško“ išjudinti konkurso procedūras.

Tačiau Ispanijos įmonė žadėjo toliau bylinėtis tiek su ją iš konkurso eliminavusia Vyriausybe ir jos komisija, tiek su jos pasiūlymą atmetusiais „Lietuvos geležinkeliais“.

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos partnerės Gintarės Žalytės-Štarienės, geležinkelio tilto per Nerį statybą ketinama pradėti artimiausiais mėnesiais.

„Sutartis su italų kompanija pasirašyta, planuojama, kad fiziniai geležinkelio tilto per Neries upę statybos darbai prasidės artimiausiais mėnesiais“, – BNS teigė G. Žalytė-Štarienė.

Už europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“ balandžio pradžioje pasirašė beveik 64 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį su Italijos „Rizzani de Eccher“, kuri įsipareigojo pastatyti ilgiausią geležinkelio tiltą Baltijos šalyse.

Vyriausybė šių metų pradžioje nutarė, kad tilto rangovo konkursą laimėjusi Kinijos korporacijos valdoma „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl „LTG Infra“ su ja sausio pabaigoje nepasirašė 62,5 mln. eurų vertės (be PVM) sutarties.

Kaip teigė LRT, du trečdalius Ispanijos įmonės akcijų 2020 metais įsigijo Kinijos valstybinė įmonė „China Road and Bridge Corporation“, kurią valdo didelė Kinijos valstybinė kompanija „China Communications Construction“ – jai 2020-ųjų rugpjūtį JAV pradėjo taikyti sankcijas, nes sieja ją su Kinijos karinėmis struktūromis.

„Grupo Puentes“ LNK televizijai buvo pareiškusi nesutinkanti, jog ji yra kinų valdoma įmonė – esą koncernas didžiulis, jam vadovauja ispanai, o kinai akcijų turi tik vienoje iš grupės įmonių ir net ne toje, kuri statytų tiltą.

Bendrovė taip pat kreipėsi į Europos Komisiją bei savo reputaciją gina Lietuvos teismuose.  

Už europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“ balandžio pradžioje pasirašė beveik 64 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį su Italijos „Rizzani de Eccher“, kuri įsipareigojo pastatyti ilgiausią geležinkelio tiltą Baltijos šalyse.

Naujas geležinkelio tiltas per 2,5 metų turėtų iškilti šalia Jonavos ir turėtų būti ilgiausiu tokiu tiltu Baltijos šalyse. Jo ilgis sieks 1510 metrų, ilgiausias tarpas tarp atramų, kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.