Ministerija siūlo keisti prioriteto taisykles ir nustatyti, kad pajėgumai būtų skiriami pareiškėjui, kuris mokėtų didesnį užmokestį už minimalųjį prieigos prie infrastruktūros paketą konkrečiame maršrute. Vis dėlto taryba abejoja, ar taip ir toliau nebus sudaromos diskriminacinės sąlygos potencialiems bei naujiems rinkos dalyviams.

„Pavyzdžiui, potencialus ar naujas rinkos dalyvis, tikėtina, turės galimybę užsakyti mažiau pajėgumų dėl turimų mažesnių traukos riedmenų ar mašinistų resursų (ir atitinkamai sumokėti mažesnį užmokestį) nei jau rinkoje įsitvirtinęs ūkio subjektas net ir konkretaus maršruto atžvilgiu“, – pranešime nurodė taryba.

Ji siūlo atsisakyti prioriteto taisyklės dėl mokėtino užmokesčio. Tuo atveju, jei pritaikius visus prioritetus vis dar būtų neįmanoma nustatyti laimėjusio vežėjo, pajėgumus perpildytoje dalyje siūloma skirstyti taikant proporcingumo principą.

„Priklausomai nuo pareiškėjų prašomų pajėgumų, jie būtų skiriami proporcingai, tokiu būdu sudarant galimybę jų gauti ir naujiems bei potencialiems rinkos dalyviams, kurie dar neturi finansinių galimybių pajėgumų užsakymų skaičiumi konkuruoti su rinkoje jau įsitvirtinusiu ūkio subjektu“, – rašoma  tarybos vertinime.

Pernai taryba pradėjo tyrimą dėl ministerijos sprendimų, susijusių su geležinkelių sistemos infrastruktūros naudojimu perpildytose atkarpose, kilus įtarimų, kad yra ribojama konkurencija Lietuvos geležinkelių transporto rinkoje.

Dar 2020 metais taryba atkreipė ministerijos dėmesį, jog turėtų būti užtikrinama, kad prioritetai dirbtinai neribotų galimybės suteikti pajėgumų kuo daugiau rinkoje veikiančių ūkio subjektų.

Anot tarybos, konkurencijos svarba taps dar aktualesnė įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą, kuriuo siekiama sujungti Baltijos šalių geležinkelius su Vakarų Europa.

Europos Komisija pernai gegužę pradėjo pažeidimo procedūrą dėl Lietuvos geležinkelių pajėgumų skirstymo. Ji teigė, kad Lietuvoje galiojanti tvarka, pagal kurią prioritetas teikiamas keleivių vežimo arba daugiau krovinių vežančioms įmonėms, yra diskriminacinė ir ji sudaro palankesnes sąlygas rinkoje įsitvirtinusiai geležinkelio įmonei.

Skirstant pervežimų geležinkeliais pajėgumus perpildytuose ruožuose, pagal prioriteto taisyklę jie suteikiami „Lietuvos geležinkelių“ antrinėms įmonėms „LG Cargo“ ir „LG keleiviams“, o geležinkelių infrastruktūros valdytoja yra „LTG Infra“.

2020 metų kovą skundą dėl geležinkelio pajėgumų skirstymo tvarkos EK pateikė verslininko Igorio Udovickio valdoma bendrovė „Gargždų geležinkelis“. Bendrovė, teikianti manevravimo paslaugas Klaipėdos uoste, kelerius metus negauna leidimo vežti krovinius nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos.

Vis dėlto pernai lapkritį „LTG Infra“ pirmą kartą perpildytuose ruožuose skyrė pajėgumų tiek „Gargždų geležinkeliui“, tiek kitai privačiai krovinių vežimo bendrovei „LGC Cargo“. Kaip ir anksčiau, visus pajėgumus gavo „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „LTG Link“, „LTG Cargo“. Vis dėlto abiejų įmonių vadovai BNS sakė negavę visų prašytų pajėgumų.

Lvivo srities gubernatorius Maksymas Kozyckis sakė, kad ankstų pirmadienį rusų raketa smogė vienam objektui Krasnėje, apie 40 km į rytus nutolusioje nuo Lvivo. Ten kilo gaisras.

Ukrainos geležinkelių bendrovės vadovas Oleksandras Kamyšinas nurodė, kad iš viso rusai smogė penkiems geležinkelio infrastruktūros objektams Centrinėje ir Vakarų Ukrainoje.

Dėl šių atakų vėluoja mažiausiai 16 keleivinių traukinių, sakė jis.

Informacijos apie smūgių padarytą žalą kol kas negauta.

Žuvo penki žmonės, 18 sužeista

Mažiausiai penki žmonės žuvo ir dar aštuoniolika buvo sužeisti pirmadienį per Rusijos smūgius geležinkelio infrastruktūrai Ukrainos centrinėje Vinycios srityje, pranešė Kyjivas.

„Preliminari informacija rodo, kad žuvo penki žmonės ir aštuoniolika buvo sužeista. Vyksta gelbėjimo operacijos, prokurorai ir kitos tarnybos dirba įvykio vietoje“, – sakoma Ukrainos generalinės prokuratūros pranešime, paskelbtame per socialinius tinklus.

Taip jis komentavo Vyriausybės sprendimą pritarti skolinimosi galimybei, jeigu būtų uždraustas „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą.

„Skolintis galima tik tokiu atveju, jei užtikrinama, kad valdžios sektoriaus deficitas nedidės ir bus ne blogesnis negu 3,3 proc. BVP. Todėl galimybė skolintis atsiveria tik esant viršplaninėms pajamoms arba perskirstant esamas išlaidas“, – BNS pirmadienį sakė konservatorius Mykolas Majauskas.

Jis pripažino, kad sparčiai auganti infliacija ir žmonių pajamos didina gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių pajamas – jie sudaro apie 57 proc. visų valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų.

„Tai reiškia, kad biudžetas ateinančiais metais gali gauti laikinų viršplaninių pajamų, kurios ir galėtų būti skirtos nenumatytoms išlaidoms“, – pridūrė M. Majauskas.

Tačiau, pasak jo, valstybė nėra įsipareigojusi dengti jos valdomų įmonių patiriamus nuostolius.

„Lygiai kaip ir valstybės valdomos bendrovės nėra įsipareigojusios kiekvienais metais biudžetą papildyti fiksuota dividendų suma“, – tikino Seimo narys.

Svarstydama 2022 metų valstybės biudžetą Vyriausybė pirmadienį pritarė, kad Finansų ministerija valstybės vardu skolintųsi geležinkelių infrastruktūros išlaikymui, jei šios išlaidos atsirastų dėl sankcijų Baltarusijai.

Tokį siūlymą buvo pateikęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius. Jis tvirtino konkrečios kompensacijų sumos nesiūlęs.

„Mano pataisa numato, kad Vyriausybei būtų leista skolintis. Skolintųsi pagal poreikį“, – BNS teigė K. Starkevičius.

Vis dėlto jis svarstė, jog tai galėtų būti daugiau negu 100 mln. eurų.

„Tiek tai tikrai bus. Gali būti ir daugiau. Reikia matyti sutartis, kurias turi sudarę „Lietuvos geležinkeliai“, – tvirtino parlamentaras.

Pasak K. Starkevičiaus, kol kas kompensacijos siūlomos tik „Lietuvos geležinkeliams“. Be jų, pajamų netrūkus tranzitui netektų ir valstybės valdoma Klaipėdos jūrų uosto direkcija.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška yra sakęs, jog netekus JAV sankcionuotos įmonės „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus. Iš šių trąšų pervežimo įmonė kasmet gauna apie 60-70 mln. eurų pajamų.

Jo teigimu, be jokių finansinių pasekmių nutraukti sutartį su „Belaruskalij“ įmonė galėtų tik esant force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybėms, o tam reikėtų priimti sprendimus valstybės lygiu.

Baltarusijos kroviniai sudaro apie 20 proc. visų „Lietuvos geležinkelių“ pervežimų.

Geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą koordinuojančios įmonės „RB Rail“ vadovo pareigas nuo kovo 11 d. pradėjęs eiti suomis Timas Riihimakis Eltai sakė, kad vystant „Rail Balticos“ projektą norėtųsi matyti daugiau pažangos.

„Šiose pareigose esu tik tris savaites, tai yra gana trumpas laikotarpis, kad galėčiau įsigilinti į projektą, bet mums reikia parodyti pažangą vystant šį projektą. Geras praktinis pavyzdys - neseniai pasirašytas pirmasis dizaino projektas. Vis dėlto mes turime paskubėti ir rodyti pažangą“, - Eltai sakė T. Riihimakis.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad reikia pradėti judėti projekto užbaigimo link.

„Mes ir taip statome šią liniją labai ilgai, mums reikia pereiti į užbaigimo (projekto - ELTA) režimą“, - žurnalistams „Rail Balticos“ globalaus forumo metu sakė R. Masiulis.

Į Eltos klausimą, ar kitos Baltijos šalys tiki, jog Lenkija spės baigti savo „Rail Balticos“ geležinkelio darbus laiku, eurokomisaras Henrikas Hololeijus bei Baltijos šalių atstovai vienareikšmiškai atsakė „taip“.

Latvijos transporto ministras Talis Linkaits taip pat pabrėžė, kad Latvijai „Rail Baltica“ šiuo metu yra svarbiausias susisiekimo projektas.

„Latvijos vyriausybė turi pilną įsipareigojimą „Rail Balticos“ projektui. Privalome užtikrinti, kad visi veiksmai ir praktiniai aspektai būtų nukreipti užtikrinant šio projekto užbaigimą“, - sakė Latvijos transporto ministras.

ELTA primena, kad „Rail Baltica“ - svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projektų investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sieks apie 5,7 mlrd. eurų, vien Lietuvoje investicijos, planuojama, viršys 2,4 mlrd. eurų.

Lietuva ir Estija pernai vasario pradžioje Stebėtojų taryboje išreiškė nepasitikėjimą tuomete „RB Rail“ vadove Baiba Rubesa dėl nesutampančių požiūrių į projekto įgyvendinimą. Rugsėjį B. Rubesa pati pranešė apie savo pasitraukimą. Po B. Rubesos pasitraukimo laikinuoju „RB Rail“ vadovu ir valdybos pirmininku buvo paskirtas Ignas Degutis.

Vasario pradžioje buvo paskelbta, kad prie „Rail Balticos“ projekto oficialiai prisijungs Suomija. Iki šiol jame šalis dalyvauja netiesiogiai.

Nuo kovo 11 d. „Rail Balticos“ įgyvendinimą koordinuojančios įmonės „RB Rail“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigas pradėjo eiti suomis T. Riihimakis.

Pasirašyta ruožo Kaunas-Ramygala projektavimo sutartis

Trečiadienį vykstančiame „Rail Baltica Global Forum“ pasirašyta ruožo Kaunas-Ramygala projektavimo sutartis. Susisiekimo ministerijos teigimu, sutartis tęsia „Rail Balticos“ projekto įgyvendinimą nuo Kauno link Latvijos.

Planuojama, kad projektuojamame 78 km ruože Kaunas-Ramygala bus įrengti 7 viadukai, 11 geležinkelio viadukų, 4 geležinkelio tiltai ir 3 ekotuneliai. Taip pat šiame ruože planuojama sukonstruoti vieną iš įspūdingiausių inžinerinių objektų visoje Baltijos šalis jungsiančioje vėžėje - net 1,7 km ilgio geležinkelio tiltą per Neries upę.

Pasak susisiekimo ministro Roko Masiulio, Kauno - Lietuvos-Latvijos sienos ruožo specialusis planas yra patvirtintas, žemės paėmimo procedūros eina į pabaigą, todėl laiku atliktas geležinkelio projektavimas suteiktų galimybę 2021 metais pradėti geležinkelio statybos darbus. Gavusi pakankamą europinį finansavimą, Lietuva kitame etape siekia pratęsti „Rail Balticą“ iki Panevėžio miesto.

Anot ministerijos, „Rail Balticos“ įgyvendinimas sparčiai juda į priekį - šių metų pabaigoje geležinkelio vėžė nuo Lenkijos-Lietuvos sienos bus sujungta su Kauno intermodaliniu terminalu Palemone per Kauno centrinę stotį. Tai užtikrins papildomus pajėgumus krovinių gabenimui į Lenkiją, padidins Lietuvos transporto sektoriaus patrauklumą Azijos-Europos krovinių koridoriuje.

„Projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimui skiriame išskirtinį dėmesį. Tai ne tik gyvybiškai svarbu regiono verslo plėtrai bei gyventojų patogumui, tačiau tai yra vienas iš prioritetinių objektų užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą bei kariuomenės mobilumą regione. Tolesni plėtros darbai Latvijos link tik dar kartą patvirtina mūsų ryžtą projektą įgyvendinti laiku, skirtas lėšas panaudoti skaidriai ir efektyviai“, - sako R. Masiulis.

Pasak ministro, Lietuva laikosi ambicingo tikslo projektą užbaigti iki 2026 metų.

Kaip ELTA jau rašė, trečiadienį Vilniuje atidarytas „Rail Balticos“ dviejų dienų globalus forumas. Kasmetis dviejų dienų forumas surinko daugiau nei 700 vadovų, sprendimų priėmėjų, geležinkelių, logistikos ir ekonomikos ekspertų bei potencialių tiekėjų iš visos Europos. Jie aptaria „Rail Balticos“ potencialą regionui ir bendros infrastruktūros plėtrą Europoje.