Bendrabučio klausimą įstaigos dalininkai ir politikai aptarė šią savaitę savivaldybėje vykusiame Kauno tarybos opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje.

Kaip BNS pateiktame komentare nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas, tarybos nariams buvo pristatyta galiojanti kadetų mokyklų steigimo ir finansavimo sąlygų teisės aktų sistema.

„Kalbėta apie bendrabutį – kiek vietų reikia, kaip atrodys, ir panašiai. Konkrečių sprendimų nėra priimta. Kartu ieškosime sprendimo dėl bendrabučio. Į finansavimo sistemą Kauno savivaldybės nariai žiūri palankiai“, – tvirtino I. Gaižiūnas.

Pasak jo, P. Plechavičiaus kadetų licėjus galės gauti valstybės finansavimą ir mokymo, ir ūkio išlaidoms, jeigu mokykla pakeis nuostatus ir jos savininko teises bei pareigas perims Kauno miesto savivaldybės taryba.

„Šiuo metu licėjus yra valstybinė mokykla, nes vienas iš dalininkų yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o Švietimo įstatymas tokiu atveju papildomų ūkio lėšų nenumato“, – teigė I. Gaižiūnas.

„Ministerija inicijavo teisės aktų pakeitimus, kad šis licėjus galėtų turėti vieną savininką ir nuo 2025 metų sausio mėnesio gautų ne tik mokymo, bet papildomai ir ūkio lėšų iš valstybės biudžeto. Mokykla už mokinius, gyvenančius bendrabutyje, taip pat gautų ir didesnes ūkio lėšas. Kauno savivaldybės mokykla tokiu atveju būtų išlaikoma iš valstybės lėšų“, – nurodė ministro patarėjas.

Savivaldybė: dėl mokyklos ateities turi būti priimtas bendras susitarimas

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė komentare BNS teigė, kad P. Plechavičiaus kadetų licėjaus finansavimo klausimas susitikime svarstomas nebuvo.

Paklausta, ar savivaldybė pasirengusi išpildyti ministerijos įvardytą sąlygą ir perimti licėjaus valdymą, ji nurodė, kad „šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Kauno miesto savivaldybė yra lygiateisiai dalininkai, todėl turi būti priimtas bendras susitarimas dėl mokyklos teisinio statuso ir veiklos ateityje“.

Konkrečių sprendimų nėra priimta. Kartu ieškosime sprendimo dėl bendrabučio. Į finansavimo sistemą Kauno savivaldybės nariai žiūri palankiai.

„Ministerija įsipareigojo per dvi savaites pateikti siūlymus dėl 100 vietų bendrabučio patalpų, kurios būtų tinkamos apgyvendinti esamiems ir būsimiems licėjaus auklėtiniams iš kitų savivaldybių“, – sakė E. Andriuškienė.

Ji pridūrė, kad licėjui užtikrinamas nenutrūkstamas finansavimas – šiemet valstybė ir savivaldybė kartu skyrė beveik 1,7 mln. eurų, kurių 778 tūkst. skirta iš Kauno savivaldybės biudžeto. Praėjusiais mokslo metais finansavimas siekė beveik 1,6 mln. eurų, miesto dalis – beveik 693 tūkst. eurų.

„Taigi, Kaunas išties užtikrina reikiamą finansavimą ir šis santykinai yra net kelis kartus didesnis nei kitoms, kur kas daugiau auklėtinių turinčioms miesto gimnazijoms“, – pabrėžė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Mokykla: daugėja motyvuotų vaikų, bet netenkina gyvenimo sąlygos

P. Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis BNS nurodė, kad papildomu įstaigos finansavimu, kurį skiria savivaldybė, dengiamos bendrabučio, užsiėmimus vedančių instruktorių, ūkio dalies, patalpų priežiūros, vaikų pavežėjimo iš kitų miestų išlaidos.

„Ateina daugiau motyvuotų vaikų, bet kai jie pamato gyvenamąsias sąlygas, jie ima ir sako „ne, mes negyvensime“. Praeitais metais praradome taip 30 vaikų, tai grubiai yra viena klasė“, – sakė R. Žilaitis.

Jis pažymėjo, kad karybos krypties bendrojo ugdymo mokyklų Lietuvoje dvi – Kauno kadetų licėjus ir Klaipėdos jūrų kadetų mokykla, šalia „bando atitikti reikalavimus Plungės rajone esanti mokykla (Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija – BNS)“.

„Daugelis iš tų mokyklų negali patenkinti poreikio norinčių mokytis čia. Vieni vaikai ateina tie, kurie tikrai nori mokytis, kitų tėvai nori, kad čia mokytųsi. Turime vykdyti atranką, kad tiems vaikams, kurie nenori pas mus mokytis, bet juos verčia, turime kalbėti su tėvais, kad galbūt yra kitas būdas pasirinkime“, – kalbėjo mokyklos direktorius.

Pasak jo, mokyklos tikslas yra priimti vaikus, kurie baigę kadetų licėjų galėtų rinktis mokytis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, jaunesniųjų karininkų vadų mokymus arba eitų dirbti į Vidaus reikalų ministerijos struktūras.

Kaip nurodė R. Žilaitis, šiuo metu licėjuje mokosi 280 vaikų, 170 – iš Kauno miesto, likusieji – iš Kauno rajono ir 29-ių Lietuvos miestų.

Mokyklą 2005 metais įsteigė Kauno savivaldybės taryba ir Vidaus reikalų ministerija, iš pradžių ji vadinosi Jaunojo kario mokykla „Lūšiukai“.

Šiuo metu kadetų licėjaus dalininkai yra Kauno miesto savivaldybė su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ši gimnazijos tipo įstaiga organizuoja ugdymą pagal ministerijos bendrąsias programas, taip pat vykdo teisės, karybos pagrindų, kitas formalųjį švietimą papildančias programas.

Žeimenos gatvėje esanti sporto erdvė, kuria naudojasi ir bendruomenė, pasak vyro, užteršta „kažkokio plastiko gabalais“. Kaunietis perspėja, kad dabar ten nesaugu sportuoti, kad gamtosauga turėtų pasidomėti, kas ten atsitiko.

Portalo kauno.diena.lt fotokorespondentė stadione, tiksliau, jo teritorijoje buvusioje sniego krūvoje rado plastiko granulių.

Licėjaus direktoriaus pavaduotojas ūkiui Alvidas Bakutis portalui kauno.diena.lt sakė, kad minėtos granulės yra modernios stadiono dangos dalis. Klojant dirbtinę dangą iš pradžių paklojamas ilgo „plauko“ kilimas, į jį įterpiamas smėlis ir gumos granulės. Valant nuo dangos sniegą, granulių pakliuvo ir į jo krūvą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Čia ne užterštumas, čia toks naujoviškas stadionas“, – aiškino pavaduotojas ūkiui.

Jis patvirtino, kad stadionu gali naudotis ir bendruomenė. Beje, šaltuoju metų sezonu aplinkiniai gyventojai dažnesni stadiono lankytojai nei mokiniai. Rytais čia galima sutikti nemažai bėgiojančių žmonių.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Vyginta Poderytė-Martinkienė portalui kauno.diena.lt komentavo, kad šios mokyklos teritorijos pastatais, kaip ir stadionu rūpinasi Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus.

„Nematant, apie kokius plastiko gaminius kalbama, sunku įvertinti situaciją. Tačiau galimai gyventojas pamatė įprastą dirbtinės vejos aikščių įrengimo technologiją – tarp vejos plaušelių ją įrengiant privaloma pilti gumos ar kaučiuko granules, kad būtų sutvirtinta futbolo aikštės danga. Be to tai ją padaro minkštesne, ji geriau amortizuoja apkrovas, o tai apsaugo sportininkų sąnarius, raumenis bei sausgysles sportuojant“, – aiškino V. Poderytė-Martinkienė.

Nuo eksploatacijos pradžios, granulės ištrypiamos, dėl to pilamas papildomas kiekis atstatant / sutvirtinant futbolo aikštės dangą. Valant sniegą, nuo stadiono, paviršutinis granulės buvo sustumtos kartu su sniegu.

„Granulės – juodos spalvos, sniegas ir „aplipo“ juodomis granulėmis. Galbūt tai ir pamatė gyventojas“, – svarstė pašnekovė, pridūrusi, kad tai, ar ši technologija saugi aplinkai, galėtų atsakyti dangą įrengusi įmonė: „Visgi įrengiant tokio pobūdžio objektus įmonės turi turėti sertifikatus įrodančius, kad naudojamos medžiagos nėra kenksmingos aplinkai".

Justinos Lasauskaitės nuotr.

"Koordinacinio pasitarimo tikslas – išgryninti problemas ir pasiūlyti, kaip sukurti tokią sistemą, kad Lietuvoje pagaliau pradėtų veikti valstybinė pilietinio ir patriotinio ugdymo sistema. Šiandien Lietuvoje trūksta 60 tūkst. darbuotojų. Kyla klausimas: kodėl mums trūksta patriotiškai nusiteikusių asmenų, kurie norėtų likti ir dirbti mūsų šalyje? Mums reikalingi pilietiškai ir patriotiškai nusiteikę tautiečiai, kurie galėtų Lietuvą kurti ir remti, būtų įgiję reikalingų įgūdžių ir kompetencijų. Mano nuomone, kadetų mokyklos yra grandis, kurios svariai galėtų prisidėti prie pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo. Akivaizdu, kad mokiniai gauna stiprius, patriotiškus pagrindus tose mokyklose, o jas baigę tik maža dalis jaunuolių išvyksta iš Lietuvos. Mokyklos yra ir gali būti kalvės, kuriose išugdomi valstybės patriotai", – teigė vienas iš susitikimo iniciatorių Seimo narys Valdas Rakutis.

Šiuo metu Lietuvoje veikiančios dvi kadetų mokyklos – Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus ir Klaipėdos jūrų kadetų mokykla – bei pilietinio patriotinio ugdymo kelią pasirinkusi Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija susiduria su tam tikromis problemomis dėl mokyklų finansavimo ir steigėjų bei dalininkų statuso, neformalaus ugdymo organizavimo. Seimas pritarė Krašto apsaugos ir karo tarnybos įstatymų pataisoms, sudarančioms sąlygas generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai kartu su viena iš sostinės Vilniaus gimnazijų kurti savo globojamas klases, sudarant sąlygas naujam kadetų mokyklos modeliui kurti. Yra planuojama kurti ir oro kadetų mokyklą Smalininkuose bei Radviliškyje, kuri rengtų jaunimą aviacijai ir su ja susijusioms sritims.

Kadetų mokyklos yra grandis, kurios svariai galėtų prisidėti prie pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo.

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis pristatė Kadetų licėjaus situaciją, kylančias problemas dėl reikalingų gyvenamųjų patalpų skyrimo, jų remonto, finansavimo, taip pat formaliojo ir neformaliojo bendrojo ugdymo mokyklų programų, juridinio mokyklos statuso klausimus ir kitas svarbias problemas bei pasiekimus.

Šiandien valstybė neturi sisteminio požiūrio minėtais klausimais. Kadetų mokyklų sistemos sukūrimas vis dar stringa – nėra vienos administruojančios institucijos ar bendros koncepcijos, kuri padėtų plėtotis šioms mokykloms.

Susitikimo metu buvo nutarta sudaryti darbo grupę Seime iš šiuo metu veikiančių kadetų mokyklų vadovų, savivaldybių merų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos atstovų. Taip pat atsižvelgti į puikiai veikiantį kadetų mokyklų modelį Didžiojoje Britanijoje, bendradarbiauti su šių mokyklų atstovais ir gerąją patirtį panaudoti Lietuvoje.

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje Kaune mokosi 323 mokiniai iš visos Lietuvos. Čia nuo 5 iki 12 klasės jie gauna ne tik bendrąjį išsilavinimą, bet ir karinio parengimo pagrindus, vertinamus Karo akademijoje ir savanorių pajėgose. Licėjus kasmet netenka mažiausiai vienos klasės, nes bendrabutyje trūksta vietos. Nuo kitų metų kadetų klasę ketinama formuoti ir Vilniaus licėjuje. Prie šio projekto mielai prisideda Krašto apsaugos ministerija, iki šiol nemačiusi poreikio finansiškai remti Kauno kadetų licėjų, kurio metinis biudžetas nesiekia 1,3 mln eurų. Planuojama, kad Vilniaus licėjaus kadetų klasėje mokysis vos 24 moksleiviai, tačiau planuojamas biudžetas – beveik pusė milijono eurų.

Pokalbis „Kauno dienos“ studijoje su R. Žilaičiu ne tik apie šios ugdymo įstaigos kasdienybę. Daug metų kovinėms sporto šakoms skyręs R.Žilaitis nemažai laiko praleido Japonijoje, aktyviai prisideda prie įvairių pilietinių iniciatyvų, puoselėja partizanų atminimą. Kviečiame susipažinti su šia iškilia asmenybe. 

„Mes siūlome pertvarkyti licėjų: šiuo metu Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus steigėjai ir dalininkai yra Vidaus reikalų ministerija ir Kauno miesto savivaldybė. Kadangi vis dėlto licėjaus veikla išsiplėtė į daug platesnę veiklą ir ji nėra susijusi su vidaus reikalų ministrui pavestomis valdymo sritimis, atsiranda daug ir pačiam licėjui trikdžių įgyvendinti savo investicinius projektus, kalbant apie bendrabučius ir renovaciją licėjaus ir kitą veiklą“, – svarstant klausimą Vyriausybės pasitarime balandžio 1 dieną sakė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Pasak jos, dviem dalininkėms sudėtinga valdyti licėjų, todėl jis turėtų pereiti savivaldybės žinion ir tapti jos biudžetine įstaiga, tačiau išlaikyti licėjaus, kaip sausumos kadetų ugdymo sampratą puoselėjančios įstaigos, statusą.

Ministrės teigimu, tokiam siūlymui raštu yra pritarusi ir savivaldybė.

Vis dėlto premjeras Saulius Skvernelis pastebėjo, kad ši mokykla „išeina gerokai plaučiau už Kauno miesto rėmų“ ir siūlė dar diskutuoti dėl šios mokyklos ateities ir statuso. Dėl šio klausimo Vyriausybė dar turės apsispręsti posėdyje.

Kauno vicemerė Rasa Šnapštienė BNS atsiųstame komentare teigė, jog miestas tikisi „nevienapusiško“ šios ugdymo įstaigos klausimo sprendimo.

„Kauno miestas savo ruožtu viliasi, kad į klausimą bus pažiūrėta plačiau, nevienpusiškai. Mes taip pat vertinsime įvairius variantus, ieškodami palankiausių sprendimų. Vis dėlto turime įvertinti tai, jog Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus yra specifinė ugdymo įstaiga, skirianti ypatingą dėmesį kariniam pasirengimui būdingai disciplinai. Sutikime, jog tai ne sportas, ir ne kultūra. Be to, didelę auklėtinių dalį čia sudaro ne Kauno miesto gyventojai“,– teigia ji.

„Siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas ir pilnavertę įstaigos veiklą, dalį atsakomybės dėl jos išsaugojimo drauge su savivaldybe solidariai turėtų prisiimti ir kitos atsakingos institucijos“, – pridūrė vicemerė.

Vyriausybės duomenimis, didžioji dalis šį licėjų lankančių mokinių yra iš Kauno miesto ar netoli Kauno esančių rajonų: Kaišiadorių, Prienų, Jonavos.

2012 metais įsteigtas licėjus yra vienintelė mokymo įstaiga Lietuvoje, savo veiklą grindžianti sausumos kadetų ugdymo samprata.

Įrengė per mėnesį

JAV ambasada Lietuvoje kartu su Lietuvos kariuomene penktadienį pakvietė dalyvauti pirmojo tokios apimties JAV kariuomenės paramos projekto Lietuvos švietimo įstaigoms pristatyme. Lietuvoje dislokuotų JAV karių pastangomis, per trumpą laiką buvo atnaujinta kadetų licėjaus sporto salė.

„Vasario 1 dieną mūsų kariai, mokyklos darbuotojai ir mokiniai pradėjo dažyti sporto salės sienas ir ruošė erdves naudojimui. Tai darbai Tėvynės labui, kurie mus visus vienija. Tiek mūsų karių mokyklos, tiek šis kadetų licėjus siekia vienodų tikslų ir vadovaujasi vienodomis vertybėmis, todėl smagu prisidėti prie sąjungininkų ir taip atsidėkoti Lietuvos visuomenei, kuri mus taip šiltai priėmė“, – prieš išrikiuotus P.Plechavičiaus kadetų licėjaus mokinius kalbėjo šalyje dislokuotų JAV karių vadas.

Penktadienį simboliškai perkirpta juostelė, pažymėjusi, kad kiekvienas kadetas nuo šiol galės tvirtinti kūną tam, kad galėtų tvirtais pečiais atstovėti už Lietuvos laisvę.

Laimučio Brundzos nuotr.

Iš pradžių nepatikėjo

Mūsų šalyje dislokuoti kariai patys ėmėsi perdažyti sienas, aprūpino mokyklą naujais treniruokliais. Su lietuviais buvo derinama kiekviena smulkmena. Tai – ypač geras bendradarbiavimo pavyzdys.

Tokia JAV karių dovana mums yra labai vertinga ir didelė parama.

„Kai mes pirmą kartą pasikvietėme amerikiečių karius pas save į licėjų susipažinti, vienas vadų kartu su manimi vaikščiojo po erdves ir viską fotografavo. Apvaikščiojus viską ir pamačius, kaip mes gyvename, jis iš karto kažkam paskambino ir kai priėjome prie išėjimo jis jau buvo suderinęs, jog bus atvežta nauja sporto įranga. Iš pradžių netikėjau, kad tai tiesa, bet po mėnesio jis man vėl paskambino ir pasakė, kad jau gali viską atvežti. Kadangi tuomet buvo šventinis laikotarpis, sutarėme, kad darbus pradėsime vasario pradžioje“, – kalbėjo P.Plechavičiaus kadetų licėjaus direktoriaus pavaduotojas Ričardas Žilaitis.

JAV kariai P.Plechavičiaus kadetų licėjuje iš karto kibo prie darbų. Apsirūpinę įvairiomis priemonėmis, jie puolė šveisti sienų, o vėliau – perdažyti, kad nauji įrenginiai būtų pastatyti iš karto atnaujintoje erdvėje.

„Pradėjo važiuoti įranga. Viską derinome, kaip sustatyti. Iki tol turėjome treniruoklius, bet jie nebuvo tokios geros kokybės. Žinote, švietimo įstaigai ką nors gauti užtrunka, nes viską reikia pirkti per projektus, bet ne visada juos pavyksta laimėti. Todėl tokia JAV karių dovana mums yra labai vertinga ir didelė parama“, – pridūrė R.Žilaitis.

Laimučio Brundzos nuotr.

Biudžetą šio projekto įgyvendinimui skyrė JAV nevyriausybinė organizacija „Spirit of America“. JAV kariuomenės 83-asis Visuomenės ir kariuomenės ryšių batalionas koordinavo visus salės įrengimo veiksmus, o 1-9 CAV bartaliono, dislokuoto Pabradėje kariai kartu su Krašto apsaugos savanorių pajėgomis bei Lietuvos kariais, padėjo atlikti remonto darbus.

Šis projektas Lenkijos ir Lietuvos moksleiviams iš tiesų naudinga ir pozityvi patirtis. Savaitę trukusio bendravimo metu moksleiviai iš Lenkijos gyveno Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus bendrabutyje ir kartu su licėjaus auklėtiniais dalyvavo bendrose veiklose.

Mokslo savaitė prasidėjo išties patriotiškai: pakeltos abiejų šalių vėliavos, sugiedoti himnai. Vėliau vyko bendros pamokos ir popamokinė-pažintinė veikla. O veiklų Kadetų licėjuje tikrai netrūksta. Mokiniai buvo sužavėti Tailando bokso, alpinizmo, savigynos, šaudymo treniruotėmis. Įdomiausia patirtis – pasikeitimas etninėmis-kultūrinėmis ir mokyklų tradicijomis.

Pažintinę kompetenciją mokiniai ugdėsi pažindami Kauno ir visos Lietuvos istorines vietas: Kauno archyvą, Senamiesčio architektūrą, VII fortą, Trakus, Vilnių ir kt. Kadetų gyvenimo būdą pažinti leido Kleboniškio miške organizuotas ištvermės žygis, kuriame abiejų šalių mokiniai bendradarbiaudami gilino topografijos, pirmosios pagalbos, išlikimo sudėtingomis sąlygomis žinias.

Projektas padėjo įveikti įvairias baimes ir kalbos barjerą, atrasti pasitikėjimą savimi ir kitais, bet svarbiausia, kad pasiektas projekto tikslas – pagilintos kūrybiškumo, atsakomybės, pilietiškumo, lyderystės, bendravimo kultūros, išradingumo kompetencijos. Projektas nenutrūks: mokinių laukia susitikimas Lenkijoje.

Apie tai trečiadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Ikiteisminiame tyrime įtarimai taip pat pareikšti vienos privačios bendrovės direktoriui. Jis įtariamas dokumentų klastojimu.

Licėjaus dalininkai yra Kauno miesto savivaldybė ir Vidaus reikalų ministerija.

Kauno savivaldybė BNS informavo, kad galimybių direktoriui ateityje toliau eiti pareigas nemato.

Nesijaučiu padaręs pažeidimų. Galbūt viršijau truputėlį savo įgaliojimus.

„Nematome jokių galimybių toliau eiti pareigas. Kol kas licėjui laikinai vadovaus direktoriaus pavaduotoja“, – BNS atsiųstame komentare teigia savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika.

Pirmadienį licėjuje ir bendrovėje atliktos kratos, paimti tyrimui reikšmingi dokumentai. Abu įtariamieji buvo sulaikyti, po apklausų išleisti namo, abiem paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Antradienį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos nutartimi licėjaus direktorius V. Daunys nušalintas nuo direktoriaus pareigų 3 mėnesiams.

Jis pats BNS plačiau situacijos komentuoti teigė negalintis, tačiau sakė nesijaučiantis kaltas dėl jam pareikštų įtarimų.

„Nesijaučiu (padaręs pažeidimų – BNS). Galbūt viršijau truputėlį savo įgaliojimus“, – pripažino V. Daunys.

Švietimo skyriaus vedėjo teigimu, Kauno savivaldybė neturėjo jokios informacijos apie galimus pažeidimus licėjuje ir apie susiklosčiusią situaciją sužinojo iš trečiadienį gauto STT pranešimo apie direktoriaus nušalinimą ir jam pareikštus įtarimus.

„Esame pasiruošę bendradarbiauti su teisėsauga, suteikti visą reikiamą informaciją ir pagalbą, kad tyrimo metu būtų atsakyti visi klausimai“, – sakė V. Mažeika.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokurorai.

P. Plechavičiaus licėjus yra dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla.

Šiemet kadetų priesaiką davė 96 jaunuoliai.

„Priesaika tarnauti valstybei – didelė galimybė ir garbė. Ištikimybės žodžiai Lietuvai visuomet turi išlikti širdyje. Tėvynei reikia patriotiškų, sąžiningų ir atsidavusių žmonių. Nes nuo kiekvieno mūsų atsakomybės ir garbingos tarnystės priklauso Lietuvos stiprybė, saugumas ir klestėjimas“, – sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentės teigimu, pasiryžimas tapti jaunuoju kadetu yra įkvepiantis jauno Lietuvos piliečio pasirinkimas. Prezidentė palinkėjo jaunuoliams siekti žinių, būti drąsiems ir visada siekti savo tikslo.

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus yra vienintelė tokio pobūdžio mokslo įstaiga Baltijos šalyse. Jaunieji kadetai mokomi teisinių žinių, įgyja viešojo saugumo ir krašto gynybos pradmenis, taip pat yra supažindinami su karine technika, ginkluote. Per atostogas kadetai atlieka praktiką policijos, pasieniečių, ugniagesių mokyklose, daugelis po licėjaus motyvuotai pasirenka karininko ar viešojo saugumo pareigūno karjerą.

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje mokosi 420 mokinių, licėjaus steigėjai yra Vidaus reikalų ministerija ir Kauno miesto savivaldybė. Mokyklos užuomazgos siekia 1994 metus, tuomet įkurtas jaunojo kario būrelis dabar išaugo iki licėjaus.