Didžiosios Britanijos teisėja trečiadienį oficialiai mirusiu paskelbė lordą Lucaną (Lukaną), praėjus keturiems dešimtmečiams nuo jo dingimo po šeimos auklės nužudymo šalį iš siaubo sukausčiusioje istorijoje.

„Teismas turi priimti sprendimą, kurio siekiama šioje byloje“, – pareiškė teisėja Sarah Asplin (Sara Asplin) Londono teisme, kuris nagrinėjo Lucano sūnaus George'o Binghamo (Džordžo Bingamo), oficialiai tapusio 8-uoju Lukano grafu, prašymą.

48 metų G.Binghamas pernai kreipėsi į Aukštąjį teismą, siekdamas gauti savo tėvo mirties liudijimą ir užversti bent vieną lapą daugybę neatsakytų klausimų palikusioje istorijoje, susijusioje su aštuntojo dešimtmečio Londono aukštuomene ir lošėjų pasauliu.

„Esu labai patenkintas teismo sprendimu šiuo klausimu. Jo laukta labai ilgą laiką“, – sakė G.Binghamas žurnalistams po teismo posėdžio.

„Šiemet aš vedžiau. Pradėjau karjerą naujoje srityje. Buvo labai tinkama akimirka atsisveikinti su tolima praeitimi ir toliau tęsti savo asmeninį gyvenimą“, – kalbėjo jis.

„Mūsų šeima nežino, kaip mirė mūsų tėvas. Ar jis tai padarė savo rankomis, ar prisidėjo kitų rankos? – tęsė jis. – Tai paslaptis, ir ji išliks visiems laikams“.

Richardo Johno Binghamo (Ričardo Džono Bingamo), 7-ojo Lukano grafo, paslaptis lieka neišaiškinta nuo 1974 metų, kai jis, tuomet 39 metų vyras, dingo iš karto po jo vaikų auklės Sandros Rivett (Sandros Rivet) žiauraus nužudymo Londone šeimos namuose, kur gyveno Lucano žmona, su kuria jis buvo neoficialiai išsiskyręs.

Žmogžudystės tyrimo eigoje buvo iškelta versija, kad Lucanas galėjo supainioti auklę su dama Lucan, kuri vėliau papasakojo susirėmusi su užpuoliku tamsoje, prieš tai išgirdusi keistus garsus žmogžudystės vietoje – namo rūsyje.

Byla sukėlė viso pasaulio susidomėjimą, kai grafo automobilis su kraujo dėmėmis viduje buvo rastas vienoje pakrantėje, o iš įvairių pasaulio kraštų nuo Afrikos iki Naujosios Zelandijos pasipylė pranešimai apie spėjamą jo buvimo vietą.

Istorija apsipynė daugybe keisčiausių teorijų, o praėjusią savaitę vienas Lucano lošimų bičiulis pareiškė, kad grafas nusižudė, o jo lavonas buvo sušertas tigrui zoologijos sode, siekiant nepalikti jo mirties pėdsakų, jog jo dvaras neatitektų buvusiai žmonai Veronicai (Veronikai).

Visuomenės susidomėjimą šia istorija dar labiau kurstė Londono aukštuomenėje sklandę pasakojimai apie švaistūnišką ir neatsakingą Lucano, užkietėjusio lošėjo, gyvenimą ir tai, kad keli jo turtingi draugai vengė apie jį kalbėti.

Praėjus kelioms dienoms po auklės nužudymo policija išdavė lordo Lucano suėmimo orderį.