Priėmimo etape šias konservatorių Monikos Navickienės ir Paulės Kuzmickienės teiktas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas vienbalsiai palaikė visi 103 parlamentarai.

Ši įstatymo nuostata pirmąkart buvo priimta dar 2022 metų rugsėjį ir galiojo iki šių metų balandžio. Tuo metu toks sprendimas priimtas dėl prasidėjusio karo Ukrainoje, kai sparčiai išaugo infliacija ir pašoko energetinių išteklių kainos. Tai mažino gyventojų galimybes padengti būsto išlaikymo išlaidas ir padidino besikreipiančių dėl kompensacijų gyventojų skaičių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, per ankstesnius šildymo sezonus prašymus gauti kompensacijas pateikusių gyventojų skaičius augo apie du kartus. Skaičiuojama, kad 2021-2022 m. laikotarpiu buvo gauta 307 tūkst. prašymų, o 2022-2023 m. šildymo sezonu jų padaugėjo iki 508 tūkst.

Keitimai įteisina nuolatinę tvarką, kad nepasiturintiems gyventojams, kurie dėl kompensacijų kreipiasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba jau per šį laikotarpį, lėšos skiriamos visam šildymo sezonui.

Dirbantieji kompensacijas iki šiol galėjo gauti 3 mėnesiams, bet ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo pateikimo mėnesio. Ilgesniam laikotarpiui paramos galėjo sulaukti pensijas gaunantys ir nedirbantys gyventojai, o dirbantieji prašymus turėdavo teikti pakartotinai.

Todėl tikimasi, kad pakeitimai sumažins administracinę naštą tiek nepasiturintiems gyventojams, tiek savivaldybių administracijoms, kurioms nereikės apdoroti pakartotinių kreipimųsi, be to, geriau užtikrins, kad kompensacijų sulauks pažeidžiamiausi gyventojai.

Kaip skelbiama, 2023 m. vidutiniškai per mėnesį kompensacijas gavo apie 193,3 tūkst. asmenų, t. y. 6,8 proc. visų Lietuvos gyventojų, kai 2022 m. tokių gyventojų buvo 153,6 tūkst. Tad per tuos metus kompensacijas gaunančių asmenų skaičius išaugo apie 26 proc.

2023 m. šias kompensacijas iš viso gavo 549,7 tūkst. asmenų, iš kurių buvo 348,3 tūkst. šeimų – beveik kas ketvirtas šalies namų ūkis arba 22,4 proc. viso jų skaičiaus.

2024 m. pirmąjį ketvirtį vidutiniškai per mėnesį kompensacijas gavo 205,7 tūkst. asmenų, t. y. 7,1 proc. visų Lietuvos gyventojų. Nors, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m., gavėjų skaičius sumažėjo bene trečdaliu (28,6 proc.) – nuo 288 iki 205,7 tūkst. asmenų, tačiau išliko apie 35 proc. didesnis nei 2022 m. pirmuoju ketvirčiu, kai tokių gyventojų buvo 152,9 tūkst.