-
„Klaipėdos knyga 2020“: koklių istorijos ir dekoratyvinės vėliavos
R.Nabažaitės „Interjero karalienė“
Šį penktadienį 17 val. I.Kanto biblioteka kviečia internete stebėti tiesioginę konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ renginio transliaciją – bus pristatyta klaipėdietės mokslininkės Raimondos Nabažaitės knyga „Interjero karalienė: Europos kultūros reiškiniai Klaipėdos krosnių kokliuose XIV–XVIII a.“. Autorę kalbins bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė. Tiesioginė transliacija vyks bibliotekos „YouTube“ kanalu https://youtu.be/wsUgG5DPBdI. Renginio videoįrašą vėliau bus galima peržiūrėti svetainėje www.biblioteka.lt.
R.Nabažaitė (gim. 1985 m.) – vieniems jau gerai žinomas, o kitiems dar tik naujai atrandamas vardas. Tai Klaipėdos universiteto mokslininkė, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) mokslo darbuotoja, senovinių koklių ir krosnių tyrinėtoja. R.Nabažaitės parengta disertacija 2017 m. buvo pripažinta geriausia Lietuvoje humanitarinių ir socialinių mokslų srityje. Įspūdingas leidinys „Interjero karalienė. Europos kultūros reiškiniai Klaipėdos krosnių kokliuose XIV–XVIII a.“ vainikuoja dešimtmetį trukusias šios mokslininkės akademines studijas, pristato gilią ir plačią uostamiestyje archeologų atrastų koklių analizę.
Ši knyga archeologiniu aspektu nagrinėja bendrą kultūrinį viduramžių ir naujųjų laikų Europos miestų koklinių krosnių reiškinį Klaipėdoje. Jis lėmė technologiškai pažangesnes būsto šildymo permainas, keitė privačią erdvę ir atliepė kultūrines, politines, ideologines XIV–XVIII a. aktualijas. Knygoje siekiama atsakyti į klausimus, kada namų šildymo koklinėmis krosnimis praktika buvo adaptuota Klaipėdoje ir kokios tam buvo socialinės bei ekonominės sąlygos. Atskleidžiama, kokį pokytį lėmė keramikos dirbtuvių steigimas, jų produkcija vietinei rinkai ir kaip šis procesas vystėsi bėgant laikui. Taip pat pasakojama, kokiais pavidalais viduramžių ir naujųjų laikų kultūrinio, politinio lauko žinios pateko į krosnių koklius ir kokios reikšmės adaptuotos privačioje erdvėje. Knygoje galima rasti atsakymus į klausimus, ar nedidelio miesto bendruomenė buvo nuovoki ir atvira europinėms permainoms koklininkystės srityje, ar koklių pasirinkimą veikė lokalūs savitumai, o gal tiesiog pragmatiškumas ir kaip jis pastebimas, kokie bruožai leidžia kalbėti apie koklinių krosnių raidą, nusistovėjusias tradicijas ir kada pasireiškė ikiindustrinė koklinių krosnių nykimo tendencija.
Knygą išleido Klaipėdos universiteto BRIAI ir Vilniaus dailės akademijos leidykla, spausdino Standartų spaustuvė.
Autorė tikisi, kad artimiausiu metu jai pavyks surinkti koklinių krosnių fotoarchyvą, nes žmonės prasitaria turinys tokias krosnis kur nors kaimo sodybose ar yra matę pas gimines, draugus, pažįstamus.
Be koklininkystės, R.Nabažaitė tyrinėja Klaipėdos senąsias bažnyčias, vykdo jūrinio paveldo konservavimo, viešinimo projektą „Silkės kelias“, yra mokslinių konferencijų ciklo „Archeologia urbana“ iniciatorė, tarpdisciplininių kultūros ir paveldo projektų „Keliaujančios bažnyčios. Klaipėda tranzit Memel“, „Neužšąlantys namai“, „Time Travel: Crossroads in History“ bendraautorė.
S.Kanaverskytės „Vardan tos”
Vasario 4-ąją biblioteka virtualiai pristatys klaipėdietės dailininkės Sofijos Kanaverskytės knygą „Vardan tos“, pernai išleistą Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus, atspausdintą uostamiesčio spaustuvėje „Druka“.
S.Kanaverskytės (gim. 1939 m.) specialybė ir pašaukimas – teatro dailininkė. 1964 m. ji baigė scenografijos studijas Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), dirbo dailininke statytoja Panevėžio dramos teatre, kuriam vadovavo žymus režisierius Juozas Miltinis, vėliau – Valstybiniame jaunimo teatre Vilniuje. Kai 1975 m. dailininkė atvyko į Klaipėdą, ji buvo pirmoji ir vienintelė scenografijos specialistė mieste. Keturi gyvenimo ir kūrybos dešimtmečiai uostamiestyje buvo intensyvaus darbo scenografijos srityje laikotarpis. Klaipėdos dramos teatre ir kituose šalies teatruose S.Kanaverskytė sukūrė scenografijų ir kostiumų daugiau nei 80-čiai pastatymų.
2015 m. pabaigoje Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje buvo atidaryta pirmoji S.Kanaverskytės dekoratyvinių vėliavų paroda „Lietuvos valdovai“, kurioje dailininkė pristatė originalų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų atvaizdų ciklą. Naudodama aplikaciją ir kitas tekstilės technikas, ji sukūrė 13 dekoratyvių kompozicijų. Pasak autorės, minėdama kūrybos 50-metį, ji taip išreiškė savo meilę Lietuvai.
Jubiliejinių 2018 m. išvakarėse S.Kanaverskytė vėl nustebino, pristatydama naują dekoratyvinių vėliavų ciklą „Lietuvos didieji“, skirtą Lietuvos atkūrimo 100-mečiui. Ciklą sudarė 12 siuvinėtų vėliavų su iškiliausių XIX a. pab.–XX a. lietuvių tautinio sąjūdžio dalyvių atvaizdais.
2019 m. pabaigoje dailininkė pristatė trečiąjį 12-os dekoratyvinių vėliavų ciklą „Lietuvos Respublikos Prezidentai” su I Lietuvos Respublikos ir atkurtos II Lietuvos Respublikos Prezidentų ir kitų aukščiausių šalies vadovų atvaizdais.
Pasak dailininkės, šie tekstiliniai koliažai tapo asmeninės meilės Lietuvai, pagarbos jos istorijai ir žmonėms, paskyrusiems savo gyvenimą Tėvynei, išraiška.
Minint S.Kanaverskytės 85-ąjį gimtadienį, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus įkurtas VšĮ Klaipėdos dailininkų fondas kuravo parodinį ir leidybinį dailininkės sukurtų tekstilės darbų įamžinimo projektą. Pernai pasirodęs S.Kanaverskytės kūrinių albumas „Vardan tos” suteikia galimybę geriau suvokti aukštos meninės kokybės ir patriotinio jausmo kupinus kūrėjos darbus. Leidinyje užfiksuoti dailininkės istorinės tautinės tematikos kūriniai.
Visuomenės balsavimas už populiariausią / skaitomiausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui. Gražiausią knygą tradiciškai išrinks specialiai suburta knygos meno ekspertų komisija. Baigiamasis konkurso renginys numatytas balandžio 29-ąją.
-
„Klaipėdos knyga 2020“: konkursas prasidėjo ir vyksta kitaip
Finišuos pavasarį
Pandemija keičia mūsų gyvenimą ir tradicijas. Esame įpratę, kad kiekvienais metais gruodžio viduryje Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka pristatydavo tais metais Klaipėdos autorių parašytas ir pajūrio leidėjų išleistas knygas. Konkursas „Klaipėdos knyga“ prasidėdavo spaudinių paroda, leidėjai pristatydavo savo produkciją, dalydavosi rūpesčiais ir aktualijomis, po mėnesio būdavo skelbiami rinkimų rezultatai, vykdavo originali meninė programa. Šių rinkimų prasmė – susitikimai, tiesioginis gyvas bendravimas, tai šventė leidėjams, autoriams, svarbiausia – klaipėdiečiams. Viso to dabartinėmis aplinkybėmis biblioteka įgyvendinti negali.
34 – tiek knygų jau pateikta konkursui „Klaipėdos knyga 2020“.
„Įvertindami esamą padėtį ir suprasdami renginio svarbą Klaipėdos kultūriniam gyvenimui, priėmėme sunkų, tačiau šiuo metu vienintelį sprendimą – pakeisti tradicinę tvarką ir baigiamąjį renginį, kurio metu bus paskelbti konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ nugalėtojai, perkelti į balandžio 29-ąją, prieš pat Vilniaus knygų mugę“, – sakė bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė.
Kūrybingi metai
Šiemet kaip niekada anksčiau daug biblioteka sulaukė vertingų ir gražių knygų. Konkurse pareiškė norą dalyvauti ir keli nauji leidėjai. Kūrybingi metai buvo ir Klaipėdos rašytojams.
Kaip teigė bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė, konkurso dalyvių ir pateiktų knygų skaičius dar nėra baigtinis, jis gali nežymiai keistis, organizatoriai vis dar laukia naujų dalyvių.
Sausio pradžios duomenimis konkurse dalyvauja šešios Klaipėdos leidyklos: Klaipėdos universiteto leidykla, „Druka“, „Libra Memelensis“, „Eglė“, Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė“ ir VšĮ „Verslas ar menas“. Be to, savo pernai išleistus leidinius pateikė Lietuvos jūrų muziejus, Neringos regioninis parkas, Liudviko Rėzos kultūros centras, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka ir kiti. Šį kartą konkurse kaip niekada daug klaipėdiečių autorių: Lilija Bručkienė, Diana Latvė, Arvydas Juozaitis, Mindaugas Urbonas, Kęstutis Macijauskas, Laima Aleknaitė, Jolita Herlyn, Raimonda Nabažaitė, Rokas Flickas, Dainius Sobecis, Jūratė Straupaitė, Juozas Šikšnelis.
Virtualūs susitikimai
Konkursui jau pateiktos 34 knygos. „Tiek daug leidinių nė vienais metais konkursas dar
nėra sulaukęs. Tai geriausias įrodymas, kad mūsų konkursas yra svarbus, reikalingas ir būtinas. Tai ir galimybė susipažinti su naujausiomis knygomis, ir puiki proga skaitytojams susitikti su jų autoriais, leidėjais, sudarytojais“, – akcentavo B.Skaisgirienė.
Biblioteka investavo į garso ir vaizdo įrangą, be to, gavo naują pastatą „Kauno atžalyno“ padaliniui. Čia įrengė studiją iš kurios pradėjo transliuoti susitikimus su konkurso dalyviais – uostamiesčio leidėjais ir rašytojais. Transliacijų metu pristatomos 2020 m. išleistos klaipėdietiškos knygos.
Jau prasidėjo konkursinių leidinių virtualūs pristatymai. Gruodį visuomenei pristatyta L.Bručkienės knyga „Be 5 minučių prestižinė“, parodanti mūsų švietimo žaizdas. Joje aprašyti 2019 m. streiko, kurio metu pedagogai šturmavo LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, epizodai. Taip pat pristatyta A.Juozaičio nauja knyga „Kauno saulė“.
Debiutinis romanas
Šį penktadienį 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka kviečia stebėti dar vieną tiesioginę konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ renginio transliaciją – jos metu bus pristatytas D.Latvės debiutinis novelių romanas „Memelio gaisras“. Su autore kalbėsis bibliotekos Meno skyriaus vedėja B.Skaisgirienė. Pristatymo metu bus rodomi dokumentinio reprezentacinio filmo apie šiuolaikinę Klaipėdą fragmentai.
Tiesioginė transliacija vyks bibliotekos „YouTube“ kanalu, nuoroda skelbiama svetainėje www.biblioteka.lt.
D.Latvės novelių romanas „Memelio gaisras“ nukelia skaitytojus į skirtingų laikotarpių Klaipėdą, kadaise vadintą Memeliu, ir jos apylinkes. Čia istorijos peržengia amžių ir valstybių ribas. Knygą sudaro penkios novelės, kurios laiko požiūriu apima laikotarpį nuo XIX a. vykusio Krymo karo iki mūsų dienų. Visus autorės pasakojimus vienaip ar kitaip sieja trys veikėjai – Jonas Kelis, jo sūnus Mikė ir neregimas, atmintį istorijos tėkmėje išsaugantis laikas.
„Bandau užčiuopti praeitį, o kai nepavyksta – išsigalvoju nebūtų dalykų, jie tampa vis realesni. Kas bus, jei mano pramanai ateityje virs istorija? Tuomet visa praeitis – vien išgalvotos legendos“, – samprotavo D.Latvė, Lietuvos jūrų muziejuje dirbanti biologė, savo laisvalaikį skirianti istorinių šaltinių studijoms ir literatūrai.
Laukiama šventė
Susitikimų, pristatančių 2020 m. pasirodžiusias knygas, transliacijos vyks iki balandžio vidurio, numatyta pristatyti maždaug dvi dešimtis knygų. Visi tiesioginių transliacijų įrašai bus saugomi, juos bus galima peržiūrėti bibliotekos tinklalapyje ir socialinių tinklų paskyrose.
„Jeigu situacija bus palanki ir anksčiau nei pavasarį galėsime atverti bibliotekos duris lankytojams, virtualius pristatymus nutrauksime ir rengsime gyvus susitikimus su autoriais ir leidėjais“, – pabrėžė B.Lauciuvienė.
Balsavimas už populiariausią knygą prasidės pasibaigus karantinui, nes, anot bibliotekos direktorės, žmonėms norėsis naujas knygas pavartyti. Pernai išleistų knygų paroda, nuo kurios ankstesniais metais ir prasidėdavo Klaipėdos knygos rinkimai, bus surengta, kai tik leis karantino sąlygos, ir ji bei baigiamasis renginys šiemet vyks atnaujintoje „Kauno atžalyno“ bibliotekoje (Kauno g. 49).
„Tikimės, kad bus daug įdomių susitikimų, o baigiamasis renginys, kurio metu paaiškės klaipėdiečių valia išrinkta populiariausia 2020 m. knyga, o komisija paskelbs gražiausios uostamiestyje išleistos knygos titulą gavusį leidinį, bus tikra šventė, kurią daugelis pratęsime Vilniaus knygų mugėje“, – vylėsi I.Kanto bibliotekos direktorė.
Konkursinių leidinių pristatymai
Sausio 8 d. – Dianos Latvės novelių romano „Memelio gaisras“ (Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) pristatymas.
Sausio 15 d. – Mindaugo Jono Urbono romano „Žudant Dzeusą“ (Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) pristatymas.
Sausio 21 d. – Lietuvos jūrų muziejaus išleistų knygų – Piotro Karskio „Jūroje!“, Justo Tertelio, Elenos Maya, Ritos Mačiliūnaitės-Dočkuvienės „Vandens gyvenimo linija“, „Kriauklės: Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla“, sudarytos Algirdo Stankevičiaus, – pristatymas.
Sausio 26 d. – Roko Flicko romano „Turtų voratinklyje“ (Vilnius, „Alma littera“ leidykla; Gargždai, „ScandBook“) pristatymas.
Sausio 29 d. – Raimondos Nabažaitės monografijos „Interjero karalienė: Europos kultūros reiškiniai Klaipėdos krosnių kokliuose XIV–XVIII a.“ (Klaipėdos universitetas, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas; Vilnius, Vilniaus dailės akademijos leidykla) pristatymas.
Vasario 4 d. – Sofijos Kanaverskytės knygos „Vardan tos“ (Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius; Klaipėda, leidykla ir spaustuvė „Druka“) pristatymas.
Vasario 11 d. – leidinio „Kuršių nerija anno 1900: Tilžės fotografo Roberto Minzloffo (1855–1930) stereoskopinių fotografijų rinkinys „Die Kurische Nehrung“ (Juodkrantė, Liudviko Rėzos kultūros centras; Vilnius, „Standartų“ spaustuvė) pristatymas.
Vasario 18 d. – Kęstučio Macijausko novelių knygos „Debesų žuvys“ (Klaipėda, „Libra Memelensis“ leidykla) pristatymas.
Vasario 25 d. – leidinio „Senosios Klaipėdos kapinės“ (Mažosios Lietuvos istorijos muziejus; Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė) pristatymas.
Kovo 1 d. – dviejų leidinių – „Kultūros palikimo beieškant. Klaipėdos miesto biblioteka
1920–1945 m.“ (Klaipėda, S.Jokužio leidykla-spaustuvė) ir „Septyni dešimtmečiai kaitos ir pastovumo: Klaipėdos Ievos Simonaitytės biblioteka 1950–2020 metais“ (Klaipėda, leidykla ir spaustuvė „Druka“) pristatymas.
Kovo 12 d. – Antano Stanevičiaus eilėraščių knygos „Skaistykla“ (Klaipėda, „Eglės“ leidykla) pristatymas.
Kovo 17 d. – Kęstučio Demerecko knygos „Nemuno delta: penkių šimtmečių akimirka“ (Klaipėda, „Libra Memelensis“ leidykla) pristatymas.
Kovo 25 d. – Editos Barauskienės knygos „Gyvasis lietuvybės kraujas“ (Klaipėda, „Eglės“ leidykla) pristatymas.
Tiesioginės knygų pristatymų transliacijos vyks bibliotekos „YouTube“ kanalu, nuorodos bus skelbiamos svetainėje www.biblioteka.lt.
-
Išrinktos geriausios 2015 metų verstinės knygos
Vertingiausiųjų penketuką iš ilgojo 2015 m. vertingų šiuolaikinės literatūros knygų sąrašo atrinko LLVS ekspertai Rūta Šlapkauskaitė, Laurynas Katkus, Marius Burokas, Audrius Ožalas ir Gediminas Pulokas.
Bernardo Atxaga, „Obabakoak“. Iš ispanų kalbos vertė Alma Naujokaitienė. Leidykla „Kitos knygos“.
Julian Barnes, „Gyvenimo lygmenys“. Iš anglų kalbos vertė Nijolė Regina Chijenienė. Leidykla „Baltos lankos“.
Herman Koch, „Vakarienė“. Iš olandų kalbos vertė Aušra Gudavičiūtė. Leidykla „Baltos lankos“.
Alistair MacLeod, „Menka bėda, jeigu...“. Iš anglų kalbos vertė Violeta Tauragienė. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Viktor Pelevin, „Vabzdžių gyvenimas“. Iš rusų kalbos vertė Dalia Saukaitytė. Leidykla „Kitos knygos“.
Metų verstinės knygos projekto tikslas – padėti skaitytojams, bibliotekoms, knygynams atsirinkti reikšmingus pasaulio literatūros kūrinius, nurodyti orientyrus didžiuliame spaudinių vandenyne, skatinti diskusijas apie perskaitytas knygas. Kartu siekiama pristatyti ir populiarinti grožinės literatūros vertėjo profesiją.
Visas verstinių knygų sąrašas – čia.