Romas Balčiūnas – pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ dirigentas, puoselėtojas ir šio žanro nepakartojamas herojus. Jo dėka nuo Vilniaus centrinio poilsio parko kapelos orkestras išaugo iki solidaus kolektyvo, pelniusio skambų „Trimito“ pavadinimą ir valstybinio kolektyvo statusą. Suburta merginų šokėjų grupė nuolatos orkestrą lydėdavo gastrolėse Lietuvoje ir užsienyje. Apie orkestro „Trimitas“ dirigentą R. Balčiūną sklando legendos, o jo amžininkai mielai dalijasi kuo geriausiais prisiminimais apie šį kolektyvą ir jo vadovą.

Lietuvos muzikologas, radijo, televizijos ir spaudos darbuotojas Vaclovas Juodpusis sako: „Juozas Gudavičius – pirmasis Lietuvos kariuomenės kapelmeisteris, Bronius Jonušas – kapelmeisteris ir kompozitorius, Vitas Žilius – pučiamųjų orkestro, būsimo „Trimito“ įkūrėjas. Taip ta tąsa ir eina. O R. Balčiūnas irgi tos piramidės viršūnėje... Jis turėjo tiesiog Dievo dovaną, tokį visapusišką talentą, kuris atitiko pučiamųjų orkestro vadovo braižą ir žanrą. Dabar nūdienoje iki jo sunku priartėti ir pasiekti tą lygį.“

Visi stebėjo R. Balčiūną, žavėjosi juo ir mokėsi iš jo, o pastarojo siekiamybė buvo visą laiką tobulėti.

„Po karo Sovietų Sąjungoje buvo tik kariniai orkestrai, o jų muzika buvo skirta tik oficialiems renginiams ar paradams ir tai, ką padarė R. Balčiūnas, sujudino visą Sovietų Sąjungą, tai buvo pučiamųjų muzikos perversmas. Visi stebėjo R. Balčiūną, žavėjosi juo ir mokėsi iš jo, o pastarojo siekiamybė buvo visą laiką tobulėti“, – prisiminimais dalinasi klarnetininkas, pučiamųjų orkestro dirigentas Vytautas Skripkauskas.

„Jeigu prisimintume Dainų šventes, tai jis visuomet ten dalyvaudavo, o vyriausiasis dirigentas eidavo priešakyje, ne tas žodis eidavo, jis tiesiog skrisdavo, ir jį tik žemė prilaikydavo, o diriguodavo jau pakilęs nuo jos... „Trimitas“ labai prisidėjo ir prie Lietuvos tuometinio įvaizdžio, nes ji buvo laikoma vakarietiškiausia iš tuometinių tarybinių respublikų“, – prisimena tuometis kultūros veikėjas Lionginas Šepetys.

Laidų ir renginių vedėja Sigita Stankevičiūtė prisimena, kad „jis buvo vienas populiariausių žmonių šalyje, savo puoselėjamą žanrą iškėlęs iki tokių aukštumų, jis nepaprastai rūpinosi „Trimitu“ – pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais surengė daugybę varginančių užsienio kelionių, taip garsindamas Lietuvos vardą ir aprūpindamas muzikantus uždarbiu, kitaip orkestras gal būtų išsivaikščiojęs...“

Kaip teigia autorius, tai – jo paminklas šiems įtvirtininmams.

„Šiame romane visi pagrindiniai personažai ir įvykiai yra tikri. Šią knygą rašiau trejus metus, o medžiagą rinkau gal 10 metų“, – sako G. Statinis.

Kaip pasakoja autorius, iš pradžių jis planavo parašyti mokslinį darbą, tačiau nuo šios minties jį atkalbėjo garsus profesorius. Autorius nusprendė savo sukauptas žinias sudėti į grožinės literatūros knygą, o ne į mokslinį darbą.

G. Statinis susidomėjo Vilniaus požemiais perskaitęs Jono Bulotos, Romo Šalūgos knygą „Vilniaus požemiuose“.

„Po to sekė dokumentiniai filmai. Lietuvos televizijoje kūrėme ciklą „Reportažai iš Lietuvos požemių“ su režisieriumi Justinu Lingiu. Būtent vienas iš reportažų buvo skirtas šiems Vilniaus gynybiniams įtvirtinimus“, – sakė knygos autorius.

Ekspediciją „Baltoscandia 2016” kartu su žinomu netradicinių kelionių organizatoriumi „Klajūnų klubu“ organizavo ir Lietuvos geografų draugija (LDG), VšĮ „Baltoskandijos akademija“ bei LŽS Kelionių ir pramogų klubas.

VšĮ Baltoskandijos akademija direktorius Arūnas Bliūdžius pabrėžė, kad Baltoskandijos idėja — lygiai taip pat aktuali ir šiandien, todėl būsimos devynios konferencijos skirtingų šalių universitetuose yra svarbios kiekvienam Baltijos ir Skandinavijos šalių gyventojui, teigiama pranešime spaudai.

LŽS Kelionių ir pramogų klubo pirmininkas Gerimantas Statinis yra įsitikinęs, kad nors lietuvių keliautojų gerbėjai ir pasiskirstę į „poškistus“ ir „šalčiuvininkus“, o jis pats yra parašęs Mato Šalčiaus biografiją, ne vien šių dviejų keliautojų indėlis į Lietuvos istoriją bei jos garsinimą — nepamatuojamas: „Džiaugiuosi, kad ši ekspedicija skirta ir prof. K. Pakšto — trečiojo legendinio Lietuvos tarpukario keliautojo idėjoms skleisti. Manau, kad jo norai, jog lietuvaičiai prisimintų, esantys jūrinės tautos piliečiai ir pradėtų glaudžiai bendradarbiauti su kitomis nedidelėmis, bet pažangiomis Baltijos ir Skandinavijos šalimis, yra svarbūs, lankomų šalių gyventojus kviesime diskusijai bei pasidalinimui idėjomis.“

„Klajūnų klubo“ prezidentas Gintautas Babravičius džiaugėsi ekspedicijos organizatorių aktyvumu. „Daugiau nei 40 metų dirbame ir kuriame įvairaus sudėtingumo ekspedicijas, todėl iš patirties žinau, kad iniciatyvūs ir naujų idėjų atnešantys partneriai — tikra dovana. Tik jų nuopelnas, kad galėjome tiek laiko skirti pačios ekspedicijos paruošimui“,— teigė neeiliniam žygiui „Misija Lietuva 100”  besiruošiantis jo vadovas G. Babravičius.

Ekspedicijos „Baltoscandia 2016“ maršrutas drieksis pro Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Švediją, Norvegiją, Suomiją, Estiją bei kaimyninę Latviją. Šių šalių universitetuose bus surengtos ekspedicijos konferencijos bei susitikimai su lietuvių bendruomenėmis. Ekspedicijos dalyviai į Lietuvą sugrįš rugpjūčio 31 d.