UFO pirmininkas Danielis Flohras visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė, kad iš vadovybės nesulaukus nuolaidų, streikai bus pratęsiami „iš anksto neįspėjus“, nors „patys to nenorime“.

Gyvai transliuojamame sąraše, paskelbtame oro linijų internetiniame puslapyje, nurodoma, kad buvo nutraukti 182 skrydžiai tarp tokių didelių Vokietijos miestų, kaip Berlyno, Kelno, Hamburgo ir Miuncheno.

Taip pat buvo nutraukti kai kurie skrydžiai, jungiantys Vokietiją su kaimyninėmis šalimis Austrija ir Šveicarija.

Trijų dienų streiko metu buvo paveikta apie 15 proc. „Eurowings“ skrydžių, bendrovės atstovas sakė naujienų agentūrai dpa.

Kadangi buvo paveiktas nedidelis skrydžių skaičius, nekilo didelio kelionių chaoso, lydėjusio ankstesnius didesnio masto streikus. Dauguma keleivių galėjo rezervuoti alternatyvius skrydžius.

Vokietijos didžiausias Frankfurto oro uostas savo internetiniame puslapyje skelbė, kad šiandien laukia „normali diena“, kurios metu teks susidurti tik su „neilgu laukimu saugumo patikrinimo metu“.

„Germanwings“ vadovai streiką rengia dėl taisyklių, susijusių su skrydžio palydovų darbu nevisu etatu.

Dėl darbo ginčų jau vyko „įspėjamasis streikas“ keturiose „Lufthansa“ valdomose oro linijose. Dėl nesutarimų pagrindinėse bendrovės oro linijose lapkritį įvyko dviejų dienų streikas, paveikęs 1,5 tūkst. skrydžių ir 200 tūkst. keleivių.

Ši bendrovė ir „Eurowings“, kurios skrydžius vykdo „Germanwings“, priklauso didžiausiai Vokietijos aviakompanijai „Lufthansa“. „Germanwings“ priklauso apie 30 lėktuvų iš „Eurowings“ parko, kurį sudaro iš viso 140 orlaivių.

Dauguma atšauktų „Germanwings“ skrydžių yra vietiniai, tačiau yra ir keli atšaukti skrydžiai iš Vokietijos oro uostų į Austriją ir Šveicariją.

Lėktuvų įgulų profsąjunga „Ufo“ penktadienį nusprendė rengti trijų dienų skrydžio palydovų streiką nuo pirmadienio.

Streiką paskatino nesutarimai dėl skrydžio palydovų darbo nepilnu etatu reglamentavimo.

Vokietijos oro bendrovės „Germanwings“ lėktuvo, sudužusio praėjusiais metais, kai pilotas tyčia nukreipė lėktuvą į kalno šlaitą Prancūzijos Alpėse, artimieji trečiadienį pateikė ieškinį JAV skraidymo mokyklai, kuri mokė tą pilotą valdyti lėktuvą.

„Andreas Lubitzui (Andrėjui Liubicui), tam savižudžiui pilotui, nereikėjo išvis leisti dalyvauti“ mokymo programoje Oro linijų mokymo centre Arizonoje (Airline Training Center Arizona, Inc) (ATCA), sakė teisininkas Brianas Alexanderis (Brajenas Aleksanderis), pateikęs ieškinį, kuriuo dėl artimo žmogaus mirties reikalaujama piniginės kompensacijos iš kaltininko, federaliniame teisme Fenikse, Arizonoje.

Ieškinys pateiktas 80 asmenų vardu; jų artimieji žuvo 2015 metų kovo 15 dieną, kai sudužo „Germanwings“ lėktuvas A320. Šiems asmenims atstovauja advokatų „Kreindler and Kreindler“, kartu su Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Nyderlandų teisininkais.

Tada žuvo visi 150 lėktuve buvę žmonės, tarp kurių buvo ir A.Lubitzas.

Tyrėjai išsiaiškino, kad A.Lubitzas sirgo depresija ir buvo linkęs į savižudybę, o šie faktai iškėlė klausimų dėl pilotų sveikatos tikrinimo tvarkos, taip pat gydytojo ir paciento santykių konfidencialumo.

A.Lubitzui buvo leista toliau skraidyti, nors jis per kelerius ankstesnius metus dešimtis kartų lankėsi pas gydytojus.

Po šios tragedijos Europos aviacijos saugumo agentūra (EASA) rekomendavo oro bendrovėms pasirūpinti, kad pilotų kabinoje visada būtų bent du įgulos nariai, iš jų bent vienas kvalifikuotas pilotas.

A.Lubitzas mokėsi ATCA mokykloje nuo 2010-ųjų lapkričio iki 2011-ųjų kovo.

Prancūzijos tyrėjų ataskaitoje apie Vokietijos oro bendrovės „Germanwings“ lėktuvo katastrofą, per kurią tas laineris buvo sąmoningai nukreiptas rėžtis į kalno šlaitą jo antrojo piloto, rekomenduojama vykdyti daugiau ir griežtesnių lakūnų sveikatos tikrinimų, sakoma sekmadienį paskelbtose išvadose.

Civilinės aviacijos agentūros BEA tyrėjai taip pat patvirtino anksčiau paskelbtas išvadas, kad beveik prieš metus 150 žmonių gyvybių nusinešusią katastrofą Prancūzijos Alpėse tyčia sukėlė lainerio antrasis pilotas Andreas Lubitzas (Andrėjas Liubicas), kuris buvo gydomas nuo depresijos.

Dokumente sakoma, kad agentūra rekomenduoja vykdyti „reguliarias analizes“, tikrinant pilotus, ar jiems neišsivystė „psichologinių arba psichiatrinių problemų“.

Be to, pasaulio aviacijos institucijoms patariama nustatyti naujas taisykles, reikalaujančias, kad medicinos profesionalai perspėtų tarnybas tais atvejais, kai lakūno psichikos būklė atrodo kelianti pavojų žmonių saugumui.

Prancūzijos aviacijos katastrofų tyrėjai pažymėjo, kad dabartinis pilotų sertifikavimo procesas nesugebėjo nustatyti pavojaus, kurį kėlė A.Lubitzas.

Savo ataskaitoje apie 2015 metų kovą įvykusią tragediją BEA nurodė, kad vienas gydytojas buvo nukreipęs A.Lubitzą į psichiatrijos kliniką, likus dviem savaitėms iki lėktuvo sudužimo.

BEA pabrėžė, per kelias savaites iki to incidento A.Lubitzas kreipėsi į daugelį gydytojų, tačiau jie neinformavo atitinkamų institucijų apie nerimą keliančią to lakūno psichikos būklę.

Kadangi pats A.Lubitzas nieko neinformavo apie savo gydytojų padarytas išvadas, pasak BEA, „tarnybos arba jo darbdavys negalėjo imtis jokių veiksmų, kurie būtų neleidę jam skraidyti“.

BEA tyrimo vadovas Arnaud Desjardinas (Arno Dežardenas) sakė žurnalistams, kad ekspertai, išanalizavę A.Lubitzui pasireiškusius simptomus, tuo metu padarė išvadą, kad jie „galbūt atitinka psichinio (lūžio) epizodą“.

Pasak jo, ši informacija nebuvo pateikta „Germanwings“.

„Germanwings“ lainerio katastrofa, per kurią žuvo visi 144 keleiviai ir šeši įgulos nariai, skridę iš Barselonos į Diuseldorfą, jau paskatino Europos aviacijos tarnybas rekomenduoti, kad pilotų kabinoje skrydžio metu visuomet būtų bent du žmonės.

Vis dėlto kai kurios šalys su tokia tvarka nesutinka, o Vokietijos pilotų profsąjunga įsitikinusi, kad toks sprendinys sukelia „pavojų, kurie nusveria bet kokius numanomus saugumo pagerinimus“.

Per lemtingą skrydį praeitų metų kovo 24-ąją lėktuvo A.Lubitzas užsirakino kabinoje, kai lainerio kapitonas išėjo į tualetą. Po dešimties minučių laineris „Airbus 320“ įsirėžė į kalno šlaitą ir subyrėjo į šipulius.

Tiriant paaiškėjo, kad A.Lubitzas sirgo depresija ir per kelerius ankstesnius metus lankėsi pas dešimtis gydytojų.

Tačiau pagal Vokietijos įstatymus nei vienas iš tų medikų neturėjo teisės informuoti lakūno darbdavių apie jo psichikos būklę, tad jam nebuvo uždrausta skraidyti.

Sudužimo vietoje rastame įrenginyje, fiksuojančiame garsą pilotų kabinoje, girdimas tik ritmingas A.Lubitzo kvėpavimas. Jie niekaip nepaaiškino, kodėl nusprendė nusižudyti ir kartu nužudyti visus lėktuve buvusius žmones.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį apsilankė vakariniame Halterno mieste esančioje mokykloje, kuri per oro bendrovės „Germanwings“ lėktuvo katastrofą Prancūzijos Alpėse kovo mėnesį neteko 16 mokinių ir dviejų mokytojų.

Halterno Josepho Koenigo (Jozefo Kėnigo) gimnazijoje A.Merkel susitiko su mokiniais ir žuvusiųjų artimaisiais ir padėjo gėlių prie atminimo lentos 18-kai žuvusiųjų.

„Jus ištiko tokia nelaimė, bet su kokia meile ir užuojauta... jūs sugebėjote išgyventi šį siaubingą įvykį“, – sakė A.Merkel gimnazijos moksleiviams ir darbuotojams.

„Halternas parodė pavyzdį kaip galima, nepaisant tokios siaubingos ir liūdnos padėties, išlikti bendruomene“, – kalbėjo kanclerė, pirmą kartą lankydamasi šioje mokykloje po kovo 24 dieną įvykusios tragedijos.

„Gyvenimas yra nenuspėjamas, turėtumėme būti dėkingi už kiekvieną sėkmingą dieną ir kiekvieną dieną, kad esame sveiki“, – sakė juodos spalvos drabužiais apsirengusi A.Merkel, rankas laikydama sudėjusi taip lyg būtų pasiruošusi maldai.

Gimnazijos direktorius Ulrichas Wesselis (Ulrichas Veselis) prieš kanclerės apsilankymą televizijai ARD sakė, kad „net praėjus septyniems mėnesiams (po nelaimės), labai svarbu duoti ženklą, kad šie vaikai nėra užmiršti“.

Šios mokyklos paaugliai su mokytojais skrido iš Barselonos į Diuseldorfą „ Germanwings“ laineriu, kuriam sudužus Prancūzijos Alpėse kovo 24 dieną žuvo visi 150 juo skridusių žmonių. Prokurorai įtaria, kad antrasis lėktuvo pilotas tyčia sudaužė lainerį.

Žuvusiųjų moksleivių tėvai atsisako bendrovės „Lufthansa“ pasiūlytos kompensacijos ir piktinasi, kad ji nepaiso jų skausmo. Jie parašė atvirą laišką bendrovės vadovui, kuriame išreiškė savo „nusivylimą“ tokiu elgesiu, nes „jūsų bendrovės pilotas nužudė mūsų vaikus“.

Iš karto po nelaimės „Lufthansa“ išmokėjo po 50 tūkst. eurų pagalbos kiekvieno žuvusiojo šeimai.

Birželio 30 dieną ji dar pažadėjo papildomai išmokėti po 25 tūkst. eurų kompensaciją visų 72 žuvusių vokiečių šeimoms ir dar po 10 tūkst. eurų kiekvienam artimiausiam žuvusiojo giminaičiui – tėvams, vaikams ir sutuoktiniams.

Tačiau Halterno mokinių 32 tėvai ir motinos savo laiške parašė, kad šitaip įvertinti „kiekvieno mūsų vaiko gyvenimą ir mūsų skausmą“ yra įžeidimas.

Vokietijos prokurorai nurodė, kad pilotas, sudaužęs oro bendrovės „Germanwings“ lainerį Prancūzijos Alpėse, tyrinėjo galimybes gauti mirtinų preparatų ir galimybę sudaryti rašytinį prašymą dirbtinai nepalaikyti jo gyvybės, o tai byloja, kad jis iki lemtingo momento svarstė galimybę nusižudyti kitokiu būdu.

Diuseldorfo prokuroras Christophas Kumpa (Kristofas Kumpa) penktadienį paskelbtame dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“ straipsnyje patvirtino, kad to reiso antrasis pilotas Andreas Lubitzas (Andrėjas Liubicas) kovą internete ieškojo galimybių gauti kalio cianido, valiumo arba kitų vaistinių preparatų, kurių derinys būtų mirtinas.

Kovo 23 dieną, likus parai iki katastrofos, jis taip pat domėjosi galimybe sudaryti medicininį testamentą.

Pacientas gali sudaryti rašytinį prašymą gydytojams nepalaikyti dirbtinai jo gyvybės, jeigu jis taptų neįgalus pareikšti savo valią.

Prokurorai sako, kad A.Lubitzas sąmoningai nukreipė lėktuvą „Airbus A320“ rėžtis į kalno šlaitą. Per tą katastrofą žuvo visi 150 laineryje buvę žmonės.

Prancūzijos aviakatastrofų tyrėjai paskelbė, kad Vokietijos oro bendrovės „Germanwings“ 4525-ojo reiso antrasis pilotas išmėgino valdomo žemėjimo manevrą per ankstesnį skrydį tą pačią dieną prieš tai, kai veikiausiai sąmoningai sudaužė 150 žmonių skraidinusį lainerį.

Tyrimų agentūra BEA trečiadienį paskelbtoje tarpinėje ataskaitoje nurodė, kad antrasis pilotas Andreas Lubitzas (Andrėjas Liubicas) kovo 24 dieną nukreipė lėktuvą „Airbus A320“ žemėjimo režimu, o vėliau grąžino į numatytą aukštį, skrisdamas iš Diuseldorfo į Barseloną.

Vėliau tą pačią dieną skrisdamas atgaliniu reisu tuo pačiu lėktuvu, 27 metų lakūnas panaudojo tokią pačią procedūrą, kad sudaužytų lainerį Prancūzijos Alpėse.

Ataskaitoje sakoma, kad per pirmąjį skrydį lėktuvo kapitonas taip pat veikiausiai buvo trumpam išėjęs iš pilotų kabinos.

Prancūzijos karo policija pirmadienį pranešė nutraukianti operaciją, per kurią buvo renkamos Alpėse sudužusio bendrovės „Germanwings“ lėktuvo nuolaužos; šiam lėktuvui įsirėžus į kalno šlaitą žuvo 150 žmonių.

Pasak vieno policijos pareigūno dulkėti lėktuvo „Airbus A320“ fragmentai laikomi angare netoli katastrofos vietos; dabar ketinama pradėti valymo operacijas, praėjus beveik mėnesiui nuo sudužimo, kuris įvyko,kaip manoma, antrajam pilotui tyčia nukreipus lėktuvą į kalną.

Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas) penktadienį pareiškė, kad šalis tebėra ištikta „didžiulio sukrėtimo“ dėl praėjusio mėnesio oro bendrovės „Germanwings“ lėktuvo katastrofos Prancūzų Alpėse.

„Mes vis dar esame ištikti didžiulio sukrėtimo dėl to, kas įvyko kovo 24 dieną“, – sakė jis per gedulingas pamaldas, skirtas paminėti 150 žmonių žuvusių per tragediją, dėl kurios kaltinamas depresija sirgęs antrasis pilotas, kuris, kaip manoma, sąmoningai nukreipė orlaivį į kalno šlaitą.

„Mes iš tikrųjų nežinome, kad vyko jo galvoje per tas lemiamas sekundes, lemiamas minutes“, - sakė J.Gauckas.

„Bet mes žinome, kad jo artimieji kovo 24 dieną taip pat neteko asmens, kurį jie mylėjo, kuris paliko tuštumą jų gyvenimuose, — neteko tokiu būdu, kurio prasmę jie permano ne ką labiau nei visų kitų aukų artimieji“, - sakė prezidentas.

„Galbūt būtent tai mus labiausiai baugina, to, kas įvyko beprasmiškumas, - pridūrė J.Gauckas. - Kažkas buvo sugriauta, ko jau niekada šiame pasaulyje nebeužgydysi“.

Ekumeninėse pamaldose kartu su penkiais šimtais aukų artimųjų dar dalyvavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, taip pat Ispanijos vidaus reikalų ministras Jorge Fernandezas Diazas (Chorchė Fernandesas Diasas) bei Prancūzijos susisiekimo ministras Alainas Vidalies (Alenas Vidaljė).

Katedroje taip pat buvo oro vežėjos „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras (Karstenas Šporas), taip pat trys jos antrinės pigių skrydžių bendrovės „Germanwings“ vadovai - Thomas Winkelmannas (Tomas Vinkelmanas), Axelis Schmidtas (Akselis Šmitas) ir Oliveris Wagneris (Oliveris Vagneris).

Iš viso pagerbti 150 aukų atminimą į pamaldas Kelno katedroje, kuri yra didžiausia gotikinė bažnyčia Šiaurės Europoje, susirinko apie 1 400 gedėtojų.

Gedėtojai paliko gėles ir uždegė žvakių ant laiptų, vedančių į katedrą ir šalia gretimai įsikūrusios pagrindinės miesto geležinkelio stoties.

Prie katedros buvo iškelta balta vėliava su juodu kryžiumi, o priešais altorių buvo uždegta 150 žvakių - po vieną kiekvienam iš žuvusiųjų.

Bendrovės „Germanwings“ laineriui „Airbus 320“, kuris skrido iš Barselonos į Diuseldorfą, kovo 24 dieną sudužus Prancūzijos Alpėse, žuvo visi jame buvę žmonės, įskaitant 72 vokiečius ir 50 ispanų.

Vokietiją ypač sujaudino tai, kad grįždami iš kelionės Ispanijoje per tragediją žuvo 16 moksleivių ir du mokytojai iš mokyklos mažame Halterno miestelyje.

Lainerio antrasis pilotas Andreas Lubitzas (Andrėjas Liubicas), kuris turėjo problemų dėl depresijos ir buvo gydomas dėl suicidinių polinkių, kaip manoma, sąmoningai įsirėžė su lėktuvu į kalno šlaitą, kai kitas pilotas, trumpai išėjęs į tualetą, nebegalėjo sugrįžti į užrakintą kabiną.

A.Lubitzo namuose per kratą buvo rasta suplėšytų nedarbingumo lapelių, tarp jų net išrašytų tragedijos dienai.

Po šios katastrofos aviacijos srityje dirbantys gydytojai pareikalavo sugriežtinti Vokietijos pilotų sveikatos būklės stebėjimą. Daugelis oro bendrovių taip pat priėmė sprendimą, kuris numatė, kad lėktuvo kabinoje bet kuriuo metu turi būti du įgulos nariai.

Gedulingoms pamaldoms, kurios buvo tiesiogiai transliuojamos lauko ekranuose prie katedros ir per televiziją, vadovavo Kelno arkivyskupas kardinolas Raineris Maria Woelki (Raineris Marija Vėlkis) ir Vestfalijos Evangelikų Bažnyčios prezidentė pastorė Annette Kurschus (Anetė Kuršus).

Kardinolas aukų artimiesiems sakė, kad vien žodžiai jų nepaguos ir kad juos turi nuraminti tai, kad į gedulingą paminėjimą susirinko tiek daug žmonių, ir jog kartu su jais sielvartą išgyvena ir tie, kurie žiūri šias pamaldas per televiziją ar internetą.

„Jūs nesate vieni šiomis vienišumo valandomis“, - sakė R.M.Woelki.

Aukų artimieji anksčiau jau dalyvavo gedulingame paminėjime netoli katastrofos vietos prie Le Vernė kaimelio Prancūzijos Alpėse.

Be to, balandžio 13 dieną Vokietijos, Ispanijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai pagerbė aukas Barselonos oro uoste.

Kelno katedra buvo statoma daugiau kaip šešis šimtmečius tarp 1248 ir 1880 metų. Nors sąjungininkų antskrydžiai Antrojo pasaulinio karo metais kone sulygino Kelną su žeme, katedra, kurioje, kaip teigia tradicija, saugomos Trijų karalių relikvijos, išliko beveik nenukentėjusi. 1996 metais ji buvo įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą.