Tapo labiau matomi

Dianos Girnytės, kaip ir kitų jos kolegų – gestų kalbos vertėjų, darbo diena dabar atrodo kiek kitaip, nei įprasta. "Vertėjauti tiesiogiai transliuojamose Vyriausybėje, Sveikatos apsaugos ministerijoje vykstančiose spaudos konferencijose – man nauja patirtis. Dabar esame daug labiau matomi, įvairiose transliacijose kasdien mus rodo kartu su pranešėjais", – pasakoja Diana.

Ji neslepia kiekvieną kartą prieš tiesioginę transliaciją jaučianti jaudulį, tačiau sau vis primenanti, kad tai jos darbas ir jį turi atlikti, kiek įmanoma, kokybiškai. Juk nuo to priklauso, kaip skelbiamą informaciją supras klausos negalią turintys žmonės. "Tiesioginio eterio metu pasitaiko klaidų, kurių negali taisyti vertimo metu, nes informacijos srautas keliauja toliau. Visko būna, tačiau stengiuosi nesutrikti ir versti toliau", –  pasakoja D.Girnytė.

Beje, gestų kalbos vertėjams teko išmokti naują gestą, kuris reiškia COVID-19. Koronaviruso gestas rodomas pagal jo piešinį – kaip jis atrodo vaizduojamas vizualiai. Pasak Dianos, iš pradžių buvo daugiau variantų, tačiau paplito būtent toks, ir vienodas gestas vartojamas visose šalyse.

D.Girnytė neslepia kiekvieną kartą prieš tiesioginę transliaciją jaučianti jaudulį.

Įprasta kaukė netinka

Žinoma, ir gestų kalbos vertėjams privalomos apsaugos nuo viruso priemonės. Jie turi laikytis atstumų, dezinfekuoti rankas ir paviršius. Vertėjai aprūpinti ne tik apsauginiais skydeliais, bet ir asmens priemonėmis – vienkartinėmis pirštinėmis, medicininėmis kaukėmis, dezinfekciniu skysčiu.

Tiesa, pasitaikė ir nenumatytų atvejų. Nutarus, kad spaudos konferencijose visi turi būti su apsauginėmis kaukėmis, jos privalomos ir gestų vertėjams. Tačiau taip neliko gramatikos. Lietuvių gestų kalbos gramatika sudėtinga, nes ją reikia dėlioti erdvėje, o sudėtingiausia – perteikti intonaciją. Kai kas sako – gestų kalbos vertėjai raukosi, labai emocionalūs. Bet, pavyzdžiui, klausimo gestu neparodysi, jį reikia perteikti veido išraiška. Gal kai kam atrodo, kad gestų kalba – tik gestikuliavimas, bet taip tikrai nėra.

"Tik matydami vertėjo veidą kurtieji mato visą gestų kalbos gramatiką, vertimas iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą tampa aiškus ir suprantamas kurtiesiems", – aiškina D.Girnytė.

Tad imta ieškoti permatomų kaukių. Vienos kai kam priminė naudojamas dirbant su žoliapjove, tad sulaukta pašaipėlių, gal reikia paskolinti nešiojamąją žoliapjovę. Bet vertėjai stengiasi kiek galėdami padėti kurtiesiems.

Gestų kalba labai įdomi ir tikrai ne tokia paprasta ir primityvi, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Yra ir žargono, ir slengo

D.Girnytė gestų kalbos vertėja dirba jau pusketvirtų metų. Teko vertėjauti pačiose įvairiausiose vietose: gydymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, universitetuose, teismuose, policijos komisariatuose – visur, kur prireikia vertimo paslaugų. Beveik metus ji dirba LRT – verčia televizijos vakaro žinias.

Mergina pasakoja pasirinkusi gestų kalbos vertėjos specialybę, nes norėjo studijuoti kažką susijusio su kalbomis. Studijų sąraše pamačiusi gestų kalbą nusprendė stoti į Vilniaus kolegiją. Tai vienintelė Lietuvoje aukštoji mokykla, kur galima išmokti gestų kalbos. Mokslai truko trejus metus, o po diplomų įteikimo mergina pradėjo dirbti Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Vilniaus teritoriniame skyriuje.

"Mano aplinkoje nebuvo kurčiųjų pažįstamų ar giminių, todėl tai buvo išties nauja patirtis. Išmokti buvo sudėtinga, mokausi kasdien iki šiol. Gestų kalba labai įdomi ir tikrai ne tokia paprasta ir primityvi, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai kintanti, gyva kalba, reikia nuolat tobulintis, todėl periodiškai rengiami vertėjų kvalifikacijos kursai, kuriuose giliname savo žinias su kolegomis iš kitų Lietuvos miestų", –  aiškina Diana.

Vertėja pasakoja, kad ir gestų kalboje egzistuoja ir tarmės, ir žargonas. Skirtingų miestų kurtieji kartais vartoja skirtingus gestus, nors jų reikšmė ta pati. Jaunų žmonių ir vyresnių kurčiųjų gestų kalba taip pat gali skirtis, bet tai netrukdo visiems tarpusavyje bendrauti. Pasaulyje kiekviena valstybė turi savo žodinę kalbą, ne išimtis – ir gestų kalbos. Kiekvienoje šalyje jos skiriasi. Yra tarptautinė gestų kalba, jeigu ją moka du pašnekovai – puikiai susikalba, nors ir gyvena skirtingose valstybėse.

Vertėjų labai trūksta

Lietuvių gestų kalbos vertimo centro vadovė Ramunė Leonavičienė pasakoja, kad dabar Lietuvoje yra 106 gestų kalbos vertėjai, bet palaipsniui reikėtų steigti mažiausiai dar 60 etatų. Kurčiųjų draugijos narių dabar yra apie 5 tūkst., bet yra ir jai nepriklausančių kurčiųjų. Į šį skaičių neįeina ir kurtieji iki aštuoniolikos metų. Be to, yra nemažai neprigirdinčiųjų, kuriems taip pat reikia gestų kalbos vertėjo pagalbos. Pavyzdžiui, Švedijoje vienas vertėjas tenka dešimčiai kurčiųjų, o Lietuvoje – 48-iems.

Juk gestų vertėjų paslaugų reikia visur, kur eina kurčias žmogus: nuo vestuvių iki laidotuvių, nuo socialinių paslaugų skyriaus ar banko iki tardymo izoliatoriaus, nuo gimdymo iki santykių su kaimynais aiškinimosi ar perkant kokį didesnį pirkinį, jau nekalbant apie pagalbą moksleiviams ir studentams. Beje, gestų vertėjų paslauga apmokama valstybės.

Gestų kalbos vertimas visada sinchroninis – o tai sunkiausias ir sudėtingiausias vertimas. Pavyzdžiui, studentams 8 valandas versti paskaitas nesikeičiant negalėtų jokios kalbos vertėjas, taip pat ir gestų. Tad kurtiesiems studentams tenka rinktis, kuriose paskaitose prašyti vertėjo pagalbos.

Kurtiesiems visą parą nėra prieinama ir 112 paslauga. Reikėtų budinčių vertėjų, kurie padėtų išsikviesti greitąją pagalbą, policiją ar gaisrinę. Deja, tam neužtenka esamų vertėjų. "Kol kas negalime užtikrinti reikiamos paslaugų prieinamumo", – apgailestauja R.Leonavičienė.

Pasak jos, Vilniaus kolegija gestų kalbos vertėjų parengia pakankamai, bet per praktikas konkrečiai susidūrę su šiuo darbu besimokantieji supranta, koks jis sunkus, taip pat ir psichologiškai, tad mažai kas ryžtasi jį dirbti. "O pasiryžusieji dar turi įgyti ir įgūdžių, nes kolegijoje gestų kalbos mokomasi tik trejus metus. Anglų kalbos mokomės nuo pradinės mokyklos, paskui universitete, bet ne kiekvienas ryžtųsi dirbti anglų kalbos vertėju. O gestų kalba išdėstyta erdvėje, tam reikia daug praktinių įgūdžių", – sako R.Leonavičienė.

Pagalba – visą parą

Nors įprastu metu, atsitikus nelaimei naktį, kurtieji turi suktis patys, Kurčiųjų draugija pasirūpino, kad per karantiną nuotolinės gestų kalbos vertimo paslaugos, naudojant "Skype" programėlę, būtų teikiamos 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Dabar kurtieji gali bet kuriuo paros metu skambinti į Karštąją koronaviruso liniją numeriu 1808 ir gauti jiems reikiamą pagalbą. Dėl karantino gestų vertėjai dabar neatlieka vertimo paslaugų tiesiogiai su kurčiaisiais klientais, nevyksta kartu su jais į įvairias įstaigas, tad atsirado galimybė budėti ištisą parą.

Beje, kurį laiką kurtiesiems buvo nepasiekiami Lietuvoje įrengti mobilieji viruso testavimo punktai, bet paskui sudaryta galimybė, naudojant "Skype" programėlę, susisiekti su gestų kalbos vertėjais. Taip net pro automobilio langą jie galės gauti tikslius nurodymus, kaip turi elgtis.

Tad dabar Vilniaus vertėjai daugiausia dirba su COVID-19 susijusiose spaudos konferencijose, o kiti, juokauja R.Leonavičienė, – nematomo fronto kariai. Jie į lietuvių gestų kalbą verčia ir visus oficialius Vyriausybės ir Prezidento pranešimus. "Kai kas sako – kam gestų vertėjas, juk kurčiasis gali ekrane skaityti bėgančią eilutę ar perskaityti informaciją internete. Tačiau ir sveikas ne kiekvienas spėja perskaityti tą bėgančią eilutę, o kurtieji, ypač vyresnio amžiaus, praradę klausą nuo kūdikystės, sunkiai supranta tekstą. Garbaus amžiaus kurčiuosius mokė vienuolės, kurios nemokėjo gestų kalbos. Vėliau, sovietiniais laikais, juos mokė skaityti iš lūpų. Bet kaip gali iš lūpų suprasti tą žodį, kurio tu nežinai? Dabar mokoma bilingviniu (dvikalbiu) metodu. Bet ir dabar surdopedagogai neturi kur mokytis gestų kalbos. Taigi nemaža dalis kurčiųjų žodžio prasmę supranta, bet sakinio prasmės gali nesuprasti", – aiškina R.Leonavičienė.

Požiūris keičiasi

R.Leonavičienė džiaugiasi, kad šiuo sunkiu metu kurtieji nepalikti be informacijos ir pagalbos. Beje, šiemet dar Vasario 16-ąją Gitanas Nausėda sutiko, kad šalia jo stovėtų gestų kalbos vertėjas. "Tai buvo pirmas toks atvejis. Tokių pavyzdžių matydavome JAV, Didžiojoje Britanijoje, kai kuriose kitose šalyse, dabar matome ir pas mus", – sako R.Leonavičienė.

Prie Lietuvos priartėjus COVID-19, Lietuvos kurčiųjų draugija kreipėsi į visas ministerijas prašydama gestų kalbos vertėjui leisti stovėti šalia pranešėjų, kad visa aktuali informacija būtų prieinama ir kurtiesiems, ir iš karto gavo teigiamą atsakymą. Dabar net Prezidentas nepradeda savo pranešimų, kol neatvyksta gestų kalbos vertėjas. Europos kurčiųjų federacija Lietuvos valdžios sprendimus, padedančius kurtiesiems užgriuvus COVID-19, giria kaip sektiną pavyzdį ir kitoms šalims.

Yra ženklų, kad ir nelaimei praėjus, ši mūsų visuomenės dalis nebus užmiršta. Štai Prezidento atstovai išreiškė susidomėjimą ateityje įdarbinti prezidentūroje gestų kalbos vertėją nuolatiniam darbui. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengia planą, kad gal nuo birželio kurtiesiems visą parą būtų prieinama 112 paslauga.

Lietuvių gestų kalba (LGK)

LGK yra Lietuvos kurčiųjų bendruomenės kalba. Daugumai jų tai yra gimtoji kalba, pagrindinė bendravimo ir mąstymo priemonė. 1995 m. LGK buvo oficialiai pripažinta Lietuvos kurčiųjų gimtąja kalba. LGK yra savarankiška kalba, ji turi savo gramatiką, kuri perteikiama erdvės naudojimu, proformomis (plaštakos formomis), veido judesiais, lūpų judesiais, lokalizacija. Nėra taip, kad kiekvienas lietuvių kalbos žodis turėtų atitinkamą gestą. Vieną žodį gali atitikti du, trys arba daugiau gestų. Gestas žymi sąvoką, o ne žodį ar garsus. LGK vartojama ir pirštų abėcėlė, kuria galima parodyti tam tikrus lietuviškus žodžius paraidžiui. Dažniausiai taip rodomi asmenvardžiai, įvairūs pavadinimai, retesni terminai, kol jiems neatsiranda atitinkamų gestų. LGK yra natūrali kalba. Jos niekas nesukūrė dirbtinai, ji atsirado savaime, kai kurtiesiems atsirado poreikis bendrauti tarpusavyje. Sunku pasakyti, kada tai buvo, nes nėra jokių patikimų šaltinių. Klaidinga nuomonė, kad gestų kalba skurdi, ja neįmanoma kalbėti sudėtingomis temomis, esą jai trūksta gestų arba ji labai neišraiškinga. Iš tikrųjų taip nėra. Yra atvejų, kai vienas žodis perteikiamas skirtingais gestais, pavyzdžiui, žodis "bėgti" perteikiamas skirtingai, norint pasakyti, kad kraujas bėga iš nosies, vanduo bėga iš čiaupo, vilkas bėga, laikas bėga. Kartais girdintieji mano, kad gestų kalba turi tik apie 3 000–4 000 gestų, tačiau iš tiesų jų yra daug daugiau.

Lietuvoje vartojama daug gestų kalbos variantų, tačiau bendrinės kalbos kol kas nėra. Sunorminti ją bandyta išleidžiant Lietuvių gestų kalbos žodyną. Tačiau kurtieji to nepriėmė, daug gestų neįsitvirtino. Mokymo priemonės, naudojamos visoje Lietuvoje, kuriamos Vilniaus kurčiųjų gestų kalba.

Gestų kalba nėra tarptautinė, kaip daug kas galvoja. LGK yra viena iš daugiau nei 100 pasaulio kurčiųjų vartojamų gestų kalbų.

Šaltinis: gestai.ndt.lt

„Siūlome kitų metų biudžete numatyti lėšų bent šešiems naujiems gestų kalbos vertėjų etatams. Dabar jų yra 103. Lietuvos kurčiųjų draugija jau ilgą laiką, remdamasi užsienio šalių praktikos pavyzdžiais, siekia, kad Lietuvoje atsirastų galimybė gauti gestų kalbos vertėjo paslaugas visą parą kiekvieną dieną. Net ir kaimyninėje Latvijoje yra budintys gestų kalbos vertėjai, kad, esant poreikiui, klausos negalią turintis asmuo galėtų pasinaudoti gestų kalbos vertėjo paslaugomis. Jos būtinos gydymo įstaigose, atsitikus nelaimingiems, netikėtiems įvykiams“, – sako siūlymo iniciatorė Seimo narė Raminta Popovienė.

Pasak Seimo narės, papildomi šeši gestų kalbos vertėjų etatai reikalingi užtikrinimui, kad klausos negalią turintys asmenys galėtų išsikviesti ir gauti pagalbą per Bendrąjį pagalbos centrą 112 – nutikus krizinei situacijai, sutrikus sveikatai, gaisro atveju, smurto artimoje aplinkoje, avarijų, užstrigus lifte ar kitais atvejais. Kylant smurtui artimoje aplinkoje, kai smurtaujama ypač vakarais, vėlyvu metu, ar savaitgaliais, kurtieji dabar neturi galimybės išsikviesti pagalbos telefonu.

Socialdemokratės siūlyme teigiama, kad skyrus papildomai lėšų biudžete, vertimo paslauga būtų prieinama visą parą nuotoliniu būdu. Būtų suformuoti papildomi šeši etatai gestų kalbos vertėjams, kurie dirbtų pamainomis 24 valandas per parą ir visą savaitę – naktimis, švenčių dienomis ir savaitgaliais. Jų darbas būtų pamainomis. šešiems etatams, pasak R. Popovienės, reikia numatyti 163,6 tūkst. eurų per metus, iš jų 2,34 tūkst. eurų – „Sodrai“.

Beje, vieną darbo dieną praleisti su Seimo nariu – tokią galimybę klausos negalią turintiems žmonėms penktus metus organizuoja Seimo narė Raminta Popovienė.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorės Violetos Toleikienės, pirmą kartą surengta lietuvių gestų kalbos vertėjų atestacija – tai dar vienas žingsnis jų darbo pripažinimo ir įvertinimo link.

„Kita vertus, kurtieji dabar galės rinktis vertėją pagal jo kvalifikaciją ir reikalauti atitinkamos vertimo kokybės“, – sako Socialinės aprėpties departamento direktorė V. Toleikienė.

„Siekiant, kad klausos negalią turintys žmonės galėtų visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, labai svarbu, jog jie ir su jais bendraujantys žmonės gautų profesionalias vertimo paslaugas, – sako Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė. – Vertėjų atestacija ne tik leidžia įvertinti jų kvalifikaciją, bet ir skatina vertėjus nuolat tobulinti vertimo gebėjimus ir taip užtikrinti kuo geresnę vertimo kokybę teikiant vertimo paslaugas tiek kurtiesiems, tiek neturintiems klausos negalios žmonėms“.

Paraiškas dalyvauti atestacijoje pateikė 36 vertėjai, iš jų kvalifikacinius reikalavimus atitiko 27. Dviem suteikta vyriausiojo vertėjo, o 25 – vyresniojo vertėjo kvalifikacinė kategorija.

Gestų kalbos vertėjams gali būti suteikiamos trys vertėjų kvalifikacinės kategorijos: vyresniojo vertėjo, vyriausiojo vertėjo ir vertėjo eksperto.

Nustatant kvalifikacinę kategoriją, vertinamas vertėjo išsilavinimas, darbo stažas, darbo patirtis, profesinė vertimo kompetencija.

Gestų kalbos vertėjų atestaciją vykdė Lietuvių gestų kalbos vertėjų atestacijos komisija, sudaryta iš Lietuvos kurčiųjų draugijos, Lietuvos gestų kalbos vertėjų asociacijos, Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos, Vilniaus kolegijos, VšĮ Surdologijos centro bei Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų.

Lietuvoje veikia penki gestų kalbos vertėjų centrai, teikiantys gestų kalbos vertėjų paslaugas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskrityse.

Gestų kalbos vertėjui reikia ne tik puikiai mokėti pačią kalbą, bet ir ne blogiau naudoti mimiką, gebėti susidoroti su stresu, LRT KLASIKAI sako gestų kalbos vertėja Karina Tamulevičiūtė . „Taip pat labai svarbus bruožas – atsakomybė, nes, kaip išversime mes, taip „girdės“ kurčiasis. Pavyzdžiui, jei per egzaminą blogai išversi klausimą, žmogus blogai ir atsakys. Mes esame kunigai bažnyčiose, advokatai skyrybų metu“, – neslepia ji.

– Prieš 75 metus Lietuvoje atsirado gestų kalbos vertėjų poreikis. Tuomet buvo ieškoma galinčių dirbti šį darbą kurčiųjų šeimose. Ar daug nuo tų laikų pasikeitė gestų vertėjų darbas?

– Manau, kad tikrai labai pasikeitė. Gestų kalbos vertėjus imta ruošti prieš 10 metų, o dar anksčiau jie gestų kalbos išmokdavo savo šeimose, tarkim, jei jų tėvai ar giminaičiai buvo kurtieji. Tai buvo labiau buitinis vertimas, be tam tikros vertėjo etikos.

– Vilniaus kolegija jau yra išleidusi apie 200 gestų kalbos vertėjų. Ar tiek vertėjų Lietuvai pakanka?

– Iš tikrųjų tai nereiškia, kad visi jie dirba gestų kalbos vertėjais. Tad gestų kalbos vertėjų labai trūksta, ypač kituose miestuose, nes studentai, kurie studijuoja Vilniuje, paskui nori čia ir likti. O Vilniuje vertėjų trūksta, nes yra daug daugiau klientų, be to, valstybė labai sunkiai duoda naujus etatus.

– Per trejus metus reikia išmokti naują kalbą. Kokių dalykų mokoma?

– Pagrindinis dalykas, be pačios gestų kalbos, yra mimika. Galima sakyti, net teatrališkumas, nes taip, kaip girdintieji kalba naudodami intonaciją, daro pauzes, taip gestų kalboje mes naudojame veido mimiką, erdvę. Taip pat mokoma gestotyros, surdologijos pagrindų, kurčiųjų kultūros ir istorijos. Labai svarbu, žinoma, ir lietuvių kalba, nes mes verčiame ne tik į gestų, bet ir į lietuvių kalbą. Be to, svarbu kovoti su stresu, nes nuo pat pirmo kurso vaizdo laboratorijose studentai dirba su kameromis.

– Tai gal ir atsiskaitymai vyksta kažkaip kitaip?

– Tiek namų darbai, tiek darbai per paskaitas būna įrašyti. Viskas įrašoma, nes taip ir patiems dėstytojams lengviau – jie pasižiūri įrašą, gali atsukti atgal, įvertinti tam tikrus gestus.

– Ar įmanoma savarankiškai išmokti gestų kalbos?

– Manau, kad ne. Galima išmokti atskirų gestų, gestų kalbos abėcėlę, bet tam tikros specifikos, kaip perteikti gestų kalbą, jos gramatiką, pačiam neįmanoma išmokti. Tai turi parodyti kurčias žmogus – gimtosios kalbos vartotojas.

– Kokios dalys sudaro gestų kalbą? Matome, kad judinama plaštaka. Kas dar?

– Veido mimika, pečiai. Jei nori nurodyti tam tikras vietas ar žmones, turi judinti pečius. Taip pat labai svarbūs lūpų judesiai: rankomis gali būti rodomas vienas gestas, bet, jei lūpų judesiai bus skirtingi, skirsis ir gesto reikšmė.

– Ar yra suskaičiuota, kiek yra gestų?

– Apytiksliai išnagrinėta apie 10 tūkst. gestų. Bet daugybė yra palikta, nematyta, daug jų atsiranda. Taip yra bet kokioje kitoje kalboje. Vieni gestai pamirštami, atsiranda naujų, dabar labai populiaru imti skolinius iš tarptautinės gestų kalbos ir juos naudoti kaip savo.

– Užsiminėte, kad gestų kalba kinta. Vadinasi, jos mokytis reikia nuolat?

– Gestų kalbos vertėjui visada reikia tobulėti, kuo daugiau bendrauti su kurčiaisiais.

– Ar skiriasi gestų kalba skirtinguose Lietuvos regionuose? Ar galima sakyti, kad yra gestų kalbos tarmės?

– Taip, kaip yra lietuvių kalbos tarmės, yra ir gestų. Žinoma, mes susikalbame su kitų miestų gyventojais, bet skirtumas juntamas, tarkim, tarp didžiųjų miestų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Taip pat labai svarbu, iš kur yra pats kurčiasis – ar iš didelio miesto, ar kaimo. Jei žmogus mažai bendrauja gestų kalba ir jo žodynas siauresnis, jis nesupras ir tų, kurie gyvena dideliame mieste ir atranda vis naujų gestų.

– Ar gestų kalbos vertėjas yra ir socialinis darbuotojas? Juk vertėjas turi būti ten, kur klausos negalią turinčiam žmogui jo prireikia. Tai gali būti ir teismas, ir ligoninė, ir bažnyčia.

– Taip, mes būname visur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įstatymą esame darbuotojai, kurie dirba socialinį darbą, tiksliau pasakius, mes dirbame socialinėje aplinkoje. Pats socialinis darbas yra tam tikrų problemų, pavyzdžiui, šeiminių, sprendimas. Mes tų problemų nesprendžiame, bet galime dalyvauti tose situacijose, kai socialinis darbuotojas nemoka gestų kalbos ir jam reikia padėti komunikuoti. Bet pačiam žmogui padėti negalime. Mūsų kompetencija yra išversti.

– Kokių savybių reikia gestų kalbos vertėjui?

– Svarbiausia yra drąsa ir jokio streso. Taip pat labai svarbus bruožas – atsakomybė, nes, kaip išversime mes, taip „girdės“ kurčiasis. Pavyzdžiui, jei per egzaminą blogai išversi klausimą, žmogus blogai ir atsakys. Mes esame kunigai bažnyčiose, advokatai skyrybų metu.

– Turbūt ir aktorinių sugebėjimų reikia?

– Taip, mimika, pats teatrališkumas tikrai labai svarbu. Taip pat labai svarbi atmintis: nuo pat pirmo kurso dėstytojai mums kalė į galvą, kad ji turi būti kaip mažas fabrikėlis, nes versdami mes turime apdirbti gautą informaciją ir kartu priimti naują.

– Esu girdėjusi, kad gestų kalbos vertėjo paslaugos teikiamos nuotoliniu būdu. Kaip tai daroma?

– Pavyzdžiui, 3G ryšiu. Tarkim, Šeškinės poliklinikoje kurčiasis gali paskambinti mums vaizdo skambučiu ir mes padėsime bendrauti daktarui ir kurčiam žmogui. Taip pat kurčiasis gali skambinti „Skype“ vaizdo skambučiu (pavadinimas „gestų vertėjai“): jei žmogui reikia kur nors paskambinti, jis vaizdo skambučiu mums gestais paaiškina, kur ir ko jam reikia, o mes, neišjungdami kameros, skambiname kitam žmogui ir padedame bendrauti. Taip pat, pavyzdžiui, jei kurčiajam reikia greitosios pagalbos, jis paskambina mums vaizdo skambučiu, mes iškviečiame greitąją ir, kad nebūtų gaištamas laikas, kol vertėja prisistatys į negaluojančio namus, atvažiavus greitajai, vaizdo skambučiu padedame jiems kalbėtis.

– Sakoma, kad gestų kalba yra nacionalinė – ne tarptautinė. Vadinais užsienyje su savo kolegomis negalite susikalbėti?

– Su kolege vykome į kurčiųjų olimpines žaidynes, kur ir teko sutikti labai daug skirtingų šalių piliečių – kurčiųjų.  Ten stebėjome, su kuriais lengviau bendrauti, su kuriais sunkiau. Su rusais kurčiaisiais lengva, nes pas mus net nuo sovietmečio likę nemažai rusiškų gestų, lūpų judesių. Su artimiausiais kaimynais nėra labai sunku, tik abėcėlė skiriasi.

– O kaip susikalbate su kinais?

– Su jais nesusikalba nei kurtieji, nei vertėjai. Nors kurtiesiems užsienyje šiek tiek lengviau (jie sako, kad užtenka kokių trijų dienų, kad galėtų imti bendrauti), Azijos piliečių jie nesupranta:  kaip girdintys žmonės nesupranta hieroglifų, taip kurtieji nesupranta jų gestų kalbos.

– Ar tarptautinė gestų kalba?

– Taip, yra ir šiuo metu jos jau mokoma Vilniaus kolegijoje

– JAV gestų kalba – ketvirta pagal užsienio kalbų populiarumą. O kaip yra Lietuvoje?

– Studentų tikrai nėra daug, bet pačios gestų kalbos vertėjo paslaugų poreikis labai didelis. Lietuva yra maža, gal dėl to ir studentų nėra tiek daug. Bet gestų kalba vis labiau populiarėja, ja domisi girdintys žmonės, daug kas lanko nemokamus gestų kalbos kursus.