Minėjimas Kaune prasidės sekmadienio vidurdienį prie Kauno geto vartų paminklinio akmens A. Kriščiukaičio ir Linkuvos gatvių sankirtoje. Po to numatoma ekskursija po buvusią Kauno geto teritoriją, Demokratų aikštėje bus atidengtos naujai pastatytos stelos, vakare Kauno valstybinėje filharmonijoje rengiamas koncertas.
Nacistinės Vokietijos pareigūnų sukurtas Kauno žydų getas egzistavo nuo 1941 metų rugpjūčio 15 dienos iki 1944 metų liepos 12 dienos Vilijampolėje tarp Neries upės rytuose, dabartinio Raudondvario plento pietuose, Panerių gatvės vakaruose ir Varnių gatvės šiaurėje. Žymią dalį dabar čia užima Sąjungos aikštė.
Vienu metu gete gyveno apie 30 tūkst. žmonių, dauguma jų buvo deportuoti į koncentracijos stovyklas ar sušaudyti IX forte.
Likviduojant getą žuvo apie 2 tūkst., į koncentracijos stovyklas išvežta apie 6 tūkst. žmonių.
Iš 37 tūkst. Kauno žydų Holokaustą išgyveno mažiau nei 3 tūkstančiai.
Šiauliuose paminėjimo renginiai taip pat prasidės sekmadienio vidurdienį prie paminklinio akmens Trakų ir Ežero gatvių kampe, žyminčio Šiaulių žydų geto vartus. Čia vyks atminties renginys, bus skaitomos kalinių pavardės, vyks „Gyvųjų maršas“.
Maršo dalyviai žygiuos iki Šiaulių geležinkelio stoties.
Šiaulių geto likvidavimo renginiai vyks ir pirmadienį. Tada numatoma prie Šv. Ignaco bažnyčios atidengti memorialinę lentą pasaulio tautų teisuoliui kunigui Jonui Borevičiui atminti.
Žuvusių pagerbimas vyks ir Kužių masinių žudynių vietoje Šiaulių rajone.
Šiaulių getas buvo vienas iš trijų didžiausių getų Lietuvoje, jis įkurtas 1941 metų rugpjūtį. Iš čia žydai vežti į Kužius, kur nužudyta apie 5 tūkst. žmonių. 1944 metų liepos 15 dieną getas pradėti likviduoti, apie 3000 žydų pervežti į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po Antrojo pasaulinio karo Šiauliuose liko tik 350–500 žydų.
