„Ko gero, galėtume kalbėti apie tai, kokios nuotaikos vyrauja šiandien. Nes, kaip matome, ką atskleidžia pristatyto tyrimo rezultatai ir tai, kokie rezultatai buvo, tarkime, praėjusiais metais, tai mes matome, kad nuostatos, deja, bet pasikeitusios į neigiamą pusę. Labiausiai, ko gero, jas būtų galima lyginti su 2016 metais, kuomet pasaulis, Europa išgyveno vadinamą migracijos krizę. Jeigu žiūrėtume į labai konkrečius klausimus, tarkime, socialinės distancijos aspektu, kuomet yra tiriama, kaip tyrimo dalyviai yra nusiteikę tam tikrų grupių atžvilgiu kalbant kaimynystės, darbovietės ir būsto nuomos klausimais, tai matome, kad pabėgėlių klausimu socialinė distancija išaugusi bene pastebimiausiai“, – teigė „Diversity Development Group“ atstovė Giedrė Blažytė.
– Tai reiškia, kad šitos nuostatos išlieka net ir tada, kai konkreti krizė, kuri, pavyzdžiui, dabar yra Lenkijos–Baltarusijos pasienyje, Lietuvos pasienyje su Baltarusija, kai šita krizė baigiasi, ar tos nuostatos tuomet keičiasi?
Man atrodo, tai, kokia šiuo metu yra priimta Lietuvos politika neteisėtai sieną kirtusių migrantų atžvilgiu, ji atsispindi ir visuomenės nuostatose.
– Matote, čia reikėtų stebėti, žiūrėti per tam tikrą laikotarpį, kokie pokyčiai vyksta visuomenėje. Jeigu lygintume su 2016 metais, mes matėme, kad nuostata šiek tiek pozityvėjo. Ir vėlgi, 2021 metais mes susiduriame su šita situacija: problemos Baltarusijos pasienyje ir matome, kad nuostatos yra pablogėjusios. Tai taip, galima sakyti, kad nuostatos keičiasi ir, ko gero, galima įvardinti, kad nuostatų įtakai labai daug turi tai, ką mes girdime žiniasklaidoje, koks yra viešasis diskursas. Kuo daugiau mes girdime apie tam tikrą grupę žmonių, tuo turbūt labiau ir galima sakyti, kad įtakos turi tam tikrai grupei jų nuostatų atžvilgiu.
– Kas man buvo nuostabiausia, turbūt taip galėčiau pavadinti, arba kas sukėlė didžiausią nuostabų jūsų apklausoje, yra tai, kad tik maždaug procentas žmonių, kurie buvo apklausti, ir apskritai susidūrę su migrantais, pabėgėliais iš šitos bangos, du trečdaliai apie juos apskritai sužinojo tik iš žiniasklaidos. Tai žmonės atsakinėjo apie savo nuomonę net nesusidūrę su šita problema iš esmės. Kodėl tuomet ta nuomonė yra tokia neigiama?
– Taip, iš tiesų tyrimo išvados rodo, kad Lietuvos gyventojai apie migrantus, įvairias migrantų grupes (nuostatas, – red. past.) paprastai susikuria ne iš asmeninės patirties. Kodėl tokios nuostatos yra – kai pristatinėjome tyrimą, kolegė pristatė ir žiniasklaidos monitoringo rezultatus. Ir ten labai aiškiai buvo įvardinta, kad kuomet kalbame apie migracijos kontekstą, mes pirmiausia girdime politikų balsą. Ir, man atrodo, tai, kokia šiuo metu yra priimta Lietuvos politika neteisėtai sieną kirtusių migrantų atžvilgiu, ji atsispindi ir visuomenės nuostatose.
Labai svarbu, kad žiniasklaida kaip įmanoma informaciją paskleistų įvairesnę ir kalbintų kaip įmanoma įvairesnę auditoriją – tame tarpe ir pačius migrantus.
Mes kalbame apie tai, kad mes turime šitų žmonių nepriimti, taip pat kalbame apie užtrukusias prieglobsčio nagrinėjimo procedūras, kalbame apie tai, kad žmonės, kurie šiuo metu yra sulaikyti, turėtų būti išsiųsti į savo kilmės šalis. Man atrodo, šitos nuotaikos daugiau, mažiau atsispindi ir visuomenės nuostatose. Ir čia labai svarbu, kad žiniasklaida kaip įmanoma informaciją paskleistų įvairesnę ir kalbintų kaip įmanoma įvairesnę auditoriją – tame tarpe ir pačius migrantus. Be abejo, šitoje situacijoje kalbinti pačius migrantus kalbant apie neteisėtai sieną kirtusius asmenis iš tiesų būtų gana sudėtinga, tačiau tarp mūsų yra žmonių, kurie jau yra perėję šiuos procesus, kurie yra gavę prieglobstį ir kuo puikiausiai kuriasi ir integruojasi mūsų visuomenėje.
– Šita banga yra išskirtinė tuo, kad yra politiškai organizuojamas puolimas, galima sakyti, prie Europos Sąjungos sienų panaudojant žmones. Kas yra įvardijama nusikaltimu iš valstybių lyderių, taip pat iš kitų valstybių lyderių. Bet ar nukenčia tie žmonės, kurie į Europos Sąjungą arba į Lietuvą atvažiavo legaliais būdais? Pavyzdžiui, studijuoti – tokių žmonių Vilniuje ir Lietuvoje yra vis daugiau pastaraisiais metais.
– Be abejo, ką ir norėtųsi labai akcentuoti, kad iš tiesų visuomenės nuostatos parodo bendrai, kokia yra atmosfera, kokia aplinka sukuriama veiksmingai migrantų integracijai. Ir ji sunkiai įmanoma be visuomenės supratingumo, tolerantiško požiūrio. Žinoma, jau net ir dabar tikrai yra girdima atvejų, kai ilgą laiką Lietuvoje gyvenantys asmenys, tarkime, tamsesnės odos žmonės, yra sustabdomi gatvėje policijos arba pačių piliečių ir prašoma parodyti dokumentus, įrodyti, kad jie nėra neteisėtai kirtę sieną. Čia kalbama apie dabartinę situaciją, bet, be abejo, tai lygiai taip pat turės įtakos ir tolimesniems integracijos procesams, ir tiems patiems žmonėms, tarp tų sulaikytų asmenų vis dėlto bus žmonių, kurie liks mūsų visuomenėje ir kurie joje kursis. Ir, ką rodo tyrimo apklausa, kad iš tiesų labai didelė žmonių dalis nesutiktų nuomoti būstą tam tikroms grupėms, tame tarpe bendrai pabėgėliams. Iš tiesų probleminių integracijos aspektų tikrai atsiras ir atsiranda.
Turėtų atsirasti bendrumas, kad suprastume – mes esame visi tokie patys ir vienodi su savo pliusais ir minusais.
– Per kiek laiko galima tai išspręsti? Ar užtenka, kad tik žiniasklaida pradėtų kitaip įvardinti šitą problemą, vartoti kitokius apibūdinimus ir staiga nuomonė pasikeičia?
– Man atrodo, visuomenės nuostatos taip greitai negali pasikeisti. Mes turime kalbėti apie švietimą nuo pat mažų dienų, kalbėti apie kultūrinės įvairovės pliusus. Sakyčiau, ko gero, pakeisti nuostatų mes visiškai negalime, mes turime skatinti sąmoningumą (...), vystyti dialogą ir pamiršti tai, kad yra jie ir mes. Turėtų atsirasti bendrumas, kad suprastume – mes esame visi tokie patys ir vienodi su savo pliusais ir minusais.
