Labas ir iki

Trečiadienio vakaro būta kaip niekad gražaus ir jei ne lapai, gausiai krentantys ant praeivių galvų, sakytum, ne paskutinės spalio dienos, o kovo pradžia. Įsitaisiusi ant laiptų šalia Kauno apskrities viešosios bibliotekos, dviejų berniukų mama rankomis apsivijo didelį puodelį imbierinės arbatos. Išgerti karšto gėrimo ji kvietė ir lapus spardančius mažuosius. Tik pastaruosius labiau nei mamos atnešto termoso turinys viliojo žybsinčios lemputės tolyje.

"Mamyte, kas ten?" – sukritę į lapus tarsi žvalgai, berniukai bandė įžiūrėti neryškų medinio namelio siluetą tarp medžių.

Ten, kaip paaiškėjo netrukus, kvepėjo skrudintomis gilėmis ir iš jų malta kava. Vos prieš kelias savaites kvietęs į istorijų festivalį, baigiantis spaliui socialinis klubas "Pelėdų kava" kauniečius subūrė į "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" bendruomenių programos "Fluxus Labas!" palaikomos iniciatyvos "Gilių kavos stalas po atviru dangumi Ąžuolyne" atidarymo renginį. Apsiginklavę kaukėmis ir įspėjamaisiais ženklais, renginio organizatoriai laukė visų iš anksto užsiregistravusių ir mielai kvietė prisijungti tuos, kurie atsitiktinai ėjo pro šalį.

Laikinas statinys savo duris atvėrė tik vienam vakarui. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Prisiminimai apie vietą

Nedidelėje aikštelėje, kur kadaise stovėjo apžvalgos ratas, saugiu atstumu buvo išrikiuotos kėdės, o priešais jas išdygo architekto Manto Mickevičiaus projektuotas laikinas statinys, skirtas nedideliems kultūros renginiams. Trečiadienio vakarą medinukas atvėrė savo duris ir parodė vidų – lentynas su pačiais įvairiausiais daiktais: senu porcelianiniu servizu, spalvota vaza, staline lempa, plaštakos dydžio statulėle ir, žinoma, ant stalo pūpsančiu termosu, kuriame teliūškavo kvapnioji gilių kava.

Pradžioje džioviname 100 laipsnių temperatūroje, paskui karštį padidiname iki 200. Gilės turi apskrusti, bet ne sudegti.

"Šiandien vyksta iniciatyvos "Gilių kavos stalas po atviru dangumi Ąžuolyne" atidarymas ir, deja, uždarymas. Dabartinės sąlygos nepalankios susitikimams tęsti, tačiau juos planuojame atnaujinti pavasarį", – "Kaunas 2022" bendruomenių programos koordinatorė Goda Kacilevičiūtė ragino nenusiminti ir kuo daugiau pasisemti iš šio vakaro.

Žaliakalnio bendruomenė, kurią jungia "Pelėdų kava", pirmiausia prisiminė per metus nueitą kelią – gilių rinkimą, susitikimus su įdomiais žmonėmis, aplankytus muziejus ir kitas įsimintinas vietas. Renginyje dalyvavo ir bendruomenės narys, Lietuvos XX a. architektūros istorijos tyrėjas Vaidas Petrulis. Iš jo lūpų vakaro svečiai išgirdo pasakojimus apie istorinį Ąžuolyną, apie Felikso Vizbaro pilaitę, apie Pirmosios Respublikos Žemės ūkio ir pramonės parodų atvykimą į Parodų kalną, apie planus XX a. 5-ajame dešimtmetyje čia pastatyti Prezidento ir Vyriausybės rūmus, apie dabartinės kartos atmintyje išlikusią šokių aikštelę ir atrakcionus.

Muzika ir kava

Istorinius prisiminimus keitė muzika – grupės "Only Once" vokalisto Adomo Jurevičiaus koncertas. Vakaro magiją sustiprino gilių kava, kurią su pasimėgavimu ragavo ir pro šalį ėję miestiečiai, ir Žaliakalnio senbuviai. Pastarieji ne tik žarstė komplimentus puodeliui karšto gėrimo, bet ir išdavė kelias paslaptis, kaip namų sąlygomis pasigaminti skanios gilių kavos.

Vakaro svečiai džiaugėsi, kad pirmam ir paskutiniam sezono vakarui ruduo nepagailėjo gero oro. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

"Rudenėjant prisirenkame prinokusių, sveikų gilių be kepurėlių. Peiliu perpjauname jas, nulupame kevalą. Tada į puodą pripilame pieno ir verdame vaisius, kol šie suminkštės. Išvirtas giles nusausiname, nulupame, susmulkiname ir pašauname į orkaitę. Pradžioje džioviname 100 °C temperatūroje, paskui karštį padidiname iki 200. Gilės turi apskrusti, bet ne sudegti. Taip paruoštas giles paliekame atvėsti, tada sudedame į dėžutę. Malame tik prieš vartojant. Jei sumalsite ir ilgai laikysite, jos neteks savo skonio", – viena Žaliakalnio bendruomenės narių, matyt, gilių kavos gurmanė, pridūrė, kad ąžuolo vaisius geriau trinti rankiniu būdu – gilės elektrinės kavamalės malūnėliui esą gali būti pražūtingos.

Ruduo dovanoja ir vertingąsias ąžuolo giles, kurios gurmanų virtuvėje pakvimpa naujų gyvybinių jėgų ir stiprybės suteikiančia kava. Ji nuo seno naudojama toksinams šalinti, kraujui ir visiems organams valyti.

Gilės sužadins apetitą, stimuliuos virškinimą, padės nuo visų rūšių apsinuodijimo, viduriuojant. Jos gerina potenciją, mažina prakaitavimą, pasižymi priešuždegiminėmis ir užgydančiomis savybėmis. Ąžuolo vaisiai sumažins ir gerklės, dantų skausmą, sustiprins dantenas. Gilių kavą patariama vartoti diabetikams, kadangi ji mažina cukraus kiekį kraujyje.

Kaip pasigaminti?

Gilių kavos galima įsigyti ir jau paruoštos, tačiau pačių gaminta bus ir šviežesnė, ir sveikesnė. Pirmiausia prisirinkite prinokusių, ligos ir kenkėjų nepažeistų (be skylučių) ąžuolo gilių be kepurėlių. Ką tik nukritusios gilės dar gali būti žalios spalvos, bet šiek tiek palaikius jos visos paruduoja. Bet kuriuo atveju, jei giles rinkote nuo žemės, vadinasi, jos jau yra prinokusios, nesvarbu, kokios spalvos bebūtų. Toliau giles ruošiame tokiu būdu:

Aštriu peiliu perpjaudami giles, jas nulupkite (jas gana lengva išlukštenti ir riešutų žnyplėmis).

Po to nuo branduolių pašalinkite ploną rudą luobelę. Geriausia tai padaryti daržovių peiliuku, tačiau efektyviausia – užpilti giles verdančiu vandeniu ir porą minučių palaikyti. Bet neperlaikyti! Be to, apdorojant tokiu būdu pakinta gilių savybės, ir jas toliau reikia sparčiai ruošti.

Pripilkite į puodą pieno ir virkite jame giles, kol jos suminkštėja (giles piene galima iš pradžių 12–24 val. pamirkyti, o tada virti tame pačiame skystyje 40–60 min.).

Garsi sveikos gyvensenos propaguotoja Ksavera Vaištarienė siūlo ir kitokį būdą: giles pusę paros pamirkyti karštame vandenyje (kad liktų mažiau kavos aitrumą didinančių taninų), tada švariame vandenyje virti apie 20 min.

Išvirtas giles susmulkinkite (labai patogu permalti mėsmale).

Susmulkintą masę paskleiskite plonu sluoksniu kepimo skardoje ir džiovinkite orkaitėje. Kai gilės baigs džiūti, padidinkite temperatūrą ir leiskite joms šiek tiek paskrusti.

Jei gabalėliai per dideli, galite dar kartą sumalti kavamale (tik nesusmulkinti iki miltų).

Kavą naudojame kaip paprastą pupelių kavą. Geriausia yra jau paruoštą gilių kavos mišinį sudėti į verdantį vandenį ir dar pavirti kelias minutes (vien užplikius verdančiu vandeniu gali būti nepakankamai stipri). Pagardinkite kavą pienu, dvigubai veiksmingesnė ji bus, jei vartosite su cinamonu.

Ąžuolai jau barsto giles, todėl pats laikas išsvirti sveikos gilių kavos, sako Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė.

„Nuo gilių reikia nuimti taurelę ir palaikyti kokią savaitę. Tada atšoka kevalas ir gilės labai gera nusilupa“, – aiškina K. Vaištarienė.

Tada, pasak jos, giles pusę paros reikia palaikyti karštame vandenyje ir paskui tą vandenį išpilti. K. Vaištarienės teigimu, šito nepadarius, dėl taninų, kurių ir taip lieka nemažai, gilių kava būtų aitri.

K. Vaištarienė pasakoja, kad norint pasidaryti gilių kavos, visų pirma reikėtų užvirti švaraus vandens, į jį suberti giles ir pavirti 20 minučių. Po 20 minučių reikia paragauti, ar gilė gerai kramtoma.

„To vandens nenupilkite. Jis labai stiprina organizmą ir turi valomųjų savybių: valo skrandžio, žarnyno gleivinės paviršių, kraujagyslių sieneles. Tiems, kurie viduriuoja, reikėtų turėti gilių kavos arba net ąžuolo žievės – šios priemonės padeda sutvarkyti žarnyną“, – tikina pašnekovė.

K. Vaištarienė sako, kad vanduo, kuriame virė gilės, turi sveikatinamųjų savybių, todėl po ketvirtį stiklinės kiekvieną rytą išgerdavo pati.

Tačiau iš virtų gilių kavos dar nepasidarysime. „Giles reikia sumalti mėsmale, suberti į sviestiniu popieriumi ištiestą skardelę, pašildyti orkaitėje, kad išgaruotų drėgmė. Paskui paskrudinti ir susipilti į maišelius. Jei kas neturi orkaitės, giles galima paruošti sausoje keptuvėje. Drėgmei išgaravus, lieka beveik milteliai“, – aiškina K. Vaištarienė.

Ji dar pataria nusipirkti maltos cikorijos: litrui reikia nepilno šaukšto gilių ir šaukštelio tamsios cikorijos. „Be cikorijos kava būna balzgana. Cikorija labai gerai kasai, nes jos sudėtinė medžiaga inulinas, o ne krakmolas“, – tvirtina K. Vaištarienė.