Pirmą kartą Lietuvoje laparaskopiniu būdu apsiūtas gimdos kaklelis – tai metodas, kurio metu gimdos kaklelis neatsiveria ir taip išvengiama persileidimo. Gydytojai skaičiuoja, kad tokių operacijų per metus galėtų būti mažiausiai penkios.
Pasak gydytojo akušerio ginekologo doc. dr. E. Švedo, dažna problema, su kuria susiduria jaunos poros, planuojančios šeimos pagausėjimą, yra pasikartojantys persileidimai. „Didžioji dalis persileidimų įvyksta pirmame nėštumo trimestre. Deja, yra tokių šeimų, kurioms persileidimas įvyksta antrame nėštumo trimestre. Priežastys yra labai įvairios, o viena jų – gimdos kaklelio nepakankamumas“, – teigia gydytojas akušeris-ginekologas, kuris pastebi, kad vis daugiau pacienčių kreipiasi šiuo klausimu. „Žinoma, tai nereiškia, kad daugėja moterų, turinčių šią patologiją, tiesiog daugėja galimybių padėti ir moterys dažniau kreipiasi.“
„Moterys, turinčios gimdos kaklelio nepakankamumą, nejaučia jokių simptomų, o nėštumo pradžia dažniausiai būna nesudėtinga, tačiau, nepatirdamos jokių sveikatos nusiskundimų, moterys persileidžia, – aiškina dr. V. Abraitis. – Kad persileidimo būtų išvengta, gimdos kaklelis apsiuvamas nėštumo metu iš makšties pusės. Tačiau šis įprastinis būdas ne visuomet yra efektyvus ir netgi turi tam tikrų rizikų: infekcijos, siūlės nelaikymas, vandenų pūslės pradūrimas.“
Kauno klinikos yra vienintelė įstaiga Lietuvoje, kurioje naudojama laparoskopinė taktika, kai gimdos kaklelis apsiuvamas virš gimdos kaklelį palaikančių raiščių, po gimdą maitinančiomis kraujagyslėmis. Pasak operaciją atlikusio gydytojo akušerio-ginekologo doc. dr. E. Švedo, tokia taktika pasitelkiama, kad nėštumo metu auganti gimda neužspaustų ją maitinančių kraujagyslių.
Apsiuvus gimdos kaklelį prieš pastojant, 20 proc. padidėja sėkmingo nėštumo baigtis, todėl nedvejojau ir sutikau.
Kauno klinikų nuotr.
„Naujoji taktika atliekama ne nėštumo metu, kai gimda yra maža ir nėra rizikos, kad nutekės vandenys. Taikant šį metodą, reikalingi labai geri minimaliai invazinės chirurgijos ir siuvimo įgūdžiai, todėl labai svarbus bendradarbiavimas tarp specialistų“, – sako doc. dr. E. Švedas.
Sužinojusi, kad šis gimdos kaklelio apsiuvimo būdas Kauno klinikose dar nebuvo atliktas, pacientė neišsigando ir pati pradėjo ieškoti daugiau informacijos. „Ekstrinis apsiuvimas antrojo persileidimo atveju nebuvo efektyvus. Apsiuvus gimdos kaklelį prieš pastojant, 20 proc. padidėja sėkmingo nėštumo baigtis, todėl nedvejojau ir sutikau.
Aš ir mano šeima jaučiamės dėkingi likimui, kad sutikome tokius gydytojus, kurie į problemą sugebėjo pažiūrėti kitu kampu, ėmėsi veiksmų ir rado veiksmingą sprendimo būdą, kuris mūsų šeimai padovanojo taip lauktą vaiką. Gydytojai akušeriai-ginekologai V. Abraitis ir E. Švedas mūsų šeimai yra gydytojai iš didžiosios raidės. Jie jautriai, empatiškai ir diskretiškai padėjo mums situacijoje, kuri tada atrodė ne tik sunki, bet netgi beviltiška“, – prisimena Lina.
„Pacientė buvo labai motyvuota, man siuntė daug informacijos, pati domėjosi apie praktiką užsienyje. Ji buvo tarsi variklis, kuris mus dar labiau pastūmėjo atlikti šią operaciją“, – teigia dr. V. Abraitis.
„Manau, kad medicinos progresas ne vien naujos technologijos ir metodikos, tai ir bendradarbiavimas su pacientais prie apskritojo stalo, aptariant su jais visas galimybes“, – antrina kolegai doc. dr. E. Švedas. – Svarbu paminėti, kad dėl šios operacijos metu atliktos siūlės, moterys pačios pagimdyti nebegali, reikalinga cezario pjūvio operacija. Kadangi operacija turi negrįžtamumo veiksnį (išimti siūlus sudėtinga), gydytojai supažindina porą su šia informacija ir laukia jų apsisprendimo.“
„Persileidimas yra labai sudėtinga situacija ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – tai skaudžios patirtys. Moterys nusiteikia susilaukti vaikelio ir staiga pusiaukelėje jį praranda. Gera žinoti, kad mes galime padėti to išvengti“, – pacientės šeimos laime susilaukus vaikelio džiaugiasi gydytojai.
