EPF mechanizmas šalims leidžia atgauti maždaug 84 proc. nuo perduotos ginkluotės vertės. Pastaroji gali būti tiek likutinė, tiek atkuriamoji.

Anot „Politico“, šešios šalys, įskaitant Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes, nurodė atkuriamąją ginkluotės vertę, nuo kurios apskaičiuojama iš mechanizmo gaunama suma.

Lietuva, remiantis leidinio duomenimis, iki šiol yra nurodžiusi 32,3 mln., o atgavo 27 mln. eurų.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) antradienį išplatino pranešimą, kuriame nurodė, jog „konkretūs grąžinamos paramos skaičiai nėra viešai skelbiami“.

„Lietuva perduotą naują įrangą įvertina pagal jos faktinę vertę, o jei iš turimų atsargų – dalinę jos atstatomąją vertę, jei ji nebegaminama rinkoje. Perduoti pajėgumai turi kritinę svarbą Lietuvos gynybai ir visada yra atkuriami“, – teigiama komentare.

Perduoti pajėgumai turi kritinę svarbą Lietuvos gynybai ir visada yra atkuriami.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas paskyroje „Facebook“ nurodė, kad informacija apie Lietuvos prašomas atlyginti išlaidas „nėra nei tiksli, nei paremta kokiais nors konkrečiais skaičiavimais ar faktais“.

„Lietuva griežtai vadovaujasi ES valstybių narių sutarta metodika, kaip įvertinti perduotos Ukrainai paramos vertę“, – sakė ministras.

Iki šiol Lietuvos suteikta karinė parama Ukrainai siekia 453 mln. eurų. Vis dėlto KAM pabrėžia, kad ne visa suma gali būti kompensuojama iš EPF.

„Šiuo metu sutarta dėl iki 2022-ųjų liepos mėn suteiktos paramos dalinio kompensavimo, – rašoma ministerijos komentare, pabrėžiant, kad taip pat tariamasi dėl tolimesnių paramos paketų kompensavimo. – Lietuva tikisi atgauti apie penktadalį suteiktos karinės paramos Ukrainai vertės.“

Briuselyje daugiausia dėmesio kelia Estijos iš EPF atgaunama suma, kuri siekia beveik 135 mln. eurų.

Talinas pabrėžia, kad pinigus susigrąžina laikantis ES procedūrų.

„Mano galva jis kol kas nėra pakankamas, nors kalbama apie milijardą ir daugiau eurų. Tačiau kažkokia pradžia turi būti padaryta, nes reikia stimulo ir gynybos pramonei, jos pajėgumai plečiami“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.

„Bet Europoje jie dar nėra tokie, kad jie patenkintų ir Ukrainos poreikį, ir, tiesą sakant, visų valstybių poreikį, kaip ir Lietuvos, kuri taip pat siekia įsigyti amunicijos ir savo saugumą stiprinti“, – kalbėjo jis.

Jis pripažino, kad ES skiriamos lėšos yra svarbus indėlis remiant Rusijos agresiją patiriančią Ukrainą, tačiau siekiant paspartinti ginkluotės gamybą, gynybos pramonei reikalingos investicijos, o kartu – ir garantijos, jog ginkluotės poreikis „nebus vienerių metų“.

Mano galva jis kol kas nėra pakankamas, nors kalbama apie milijardą ir daugiau eurų.

„Žinoma, niekas tokių garantijų suteikti negali, nes nežino, kaip vystysis situacija. Tačiau žingsniai, kurie daromi, vis dėlto atveria kelią didesniam pramonės įsijungimui į poreikių tenkinimą“, – tikino A. Anušauskas.

ES gynybos ministrai trečiadienį aptarė planus iš savo atsargų artimiausiomis savaitėmis nusiųsti Ukrainai šaudmenų už 1 mlrd. eurų ir teikti bendras paraiškas siekiant nenutrūkstamo tiekimo. Pagal aptariamą planą, šias lėšas numatoma skirti iš bloko bendros Europos taikos priemonės (ETP). Galutinių politinių sprendimų tikimasi artėjančioje Europos Vadovų taryboje kovo mėnesį.

Ukrainos rėmėjos Vakaruose įspėja, kad Kyjivui labai trūksta 155 mm haubicų sviedinių, kurių ukrainiečiai kasdien panaudoja tūkstančius, kovodami su daugiau kaip prieš metus pradėta Rusijos invazija.

„Ne“, – atsakė jis, žurnalistų Baltuosiuose rūmuose paklaustas, ar pritaria reaktyvinių lėktuvų, kurie, kaip teigė Ukrainos vadovai, yra naujausių jų pageidavimų dėl ginklų sąrašo viršuje, siuntimui.

Šį mėnesį Vakarų šalys po ilgų diskusijų pagaliau susitarė siųsti Ukrainai modernius NATO standartą atitinkančius tankus – vieną galingiausių įprastinės kariuomenės ginklų.

Ketinu vykti į Lenkiją. Tačiau nežinau, kada.

Paramos atnaujinimas Kyjivui suteikė vilties, kad netrukus jis pradės gauti karo lėktuvų F-16, kad sustiprintų savo nusilpusias oro pajėgas, tačiau šis klausimas Vakaruose tebėra labai diskutuotinas.

Artėjant pirmosioms Rusijos invazijos Ukrainoje metinėms vasario 24 dieną vis dažniau tikimasi, kad J. Bidenas galėtų vykti į Europą ir taip išreikšti paramą Ukrainą remiančiam aljansui. Lenkija, kaip logistikos centras, ginklų tiekėja ir pagrindinė JAV sąjungininkė Rytų Europoje, yra šių pastangų pagrindas.

„Ketinu vykti į Lenkiją. Tačiau nežinau, kada“, – sakė jis žurnalistams, paklaustas apie vizitą.

„Jei mūsų to paklaustų, mes nekliudytume“, – po Prancūzijos ir Vokietijos viršūnių susitikimo Paryžiuje televizijai LCI sakė A. Baerbock.

„Žinome, kokie svarbūs šie tankai; štai kodėl tai dabar aptarinėjame su savo partnerėmis. Mums reikia užtikrinti, kad būtų gelbstimos žmonių gyvybės ir išvaduota Ukrainos teritorija“, – pažymėjo Vokietijos diplomatijos vadovė.

Ministrė, kuri socialdemokratų kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) valdančiojoje koalicijoje atstovauja žaliesiems, sakė, kad Lenkija oficialaus prašymo dar nepateikė.

Mums reikia užtikrinti, kad būtų gelbstimos žmonių gyvybės ir išvaduota Ukrainos teritorija.

A. Baerbock komentaras pasirodė Berlynui atsisakant patenkinti Kyjivo prašymą atsiųsti jo kovai su Rusijos invazija pačios Vokietijos tankų „Leopard“.

Lenkija paskelbė, kad yra pasirengusi skirti ukrainiečiams 14 „Leopardų“, bet premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) sakė laukiantis Berlyno „aiškaus pareiškimo“ dėl to, ar šių tankų turinčios šalys gali jų perduoti Kyjivui.

Jis Vokietijos atsisakymą nusiųsti savo pačios tankų Ukrainai pavadino nepriimtinu.

„Kasdien žūsta nekalti žmonės“, – naujienų agentūrai PAP sakė M. Morawieckis.

Šeštadienį paskelbtame bendrame pareiškime trijų Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai paragino Vokietiją „dabar Ukrainai pateikti tankų „Leopard“.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad sunkiųjų tankų perdavimui Ukrainai „nėra alternatyvų“.

Anksčiau praėjusią savaitę pasirodžiusiuose pranešimuose buvo teigiama, kad Vokietija sutiktų skirti Ukrainai sunkiųjų tankų tik tuo atveju, jei tą patį padarytų JAV. Vašingtonas yra sakęs, kad amerikietiškų tankų „Abrams“ tiekimas Ukrainai neįmanomas dėl sunkumų, susijusių su jų eksploatavimu ir karių apmokymu.

Jis pabrėžė, kad svarbiausia šiuose sprendimuose yra vieninga politikų, karinės vadovybės pozicija.

„Nuo pat diskusijos pradžios laikiausi nuostatos, kad diskusijos, kurios vyksta VGT, vėliau yra komentuojamos VGT sekretoriaus ir tai yra vieninga valstybės pozicija. Niekaip kitaip aš to nevertinu, dėl to neišsakau nuomonių nei už, nei prieš – tai yra labai jautrūs klausimai“, – žurnalistams antradienį kalbėjo G. Landsbergis.

Jis tvirtino ne kartą prašęs kolegų, dalyvaujančių VGT posėdžiuose, diskusijas palikti būtent šiame formate ir viešai informuoti tik jau apie priimtus bendrus sprendimus, kadangi tai svarbu ir Lietuvos įvaizdžiui tarptautinės bendruomenės, partnerių akyse.

Ir tai tebūnie valstybės sutelkta pozicija. Tai yra stiprus signalas ir mūsų partneriams, kad valstybė geba susitarti dėl svarbiausių klausimų.

„Ir tai tebūnie valstybės sutelkta pozicija. Tai yra stiprus signalas ir mūsų partneriams, kad valstybė geba susitarti dėl svarbiausių klausimų. Kartais jiems galbūt norėtųsi kitaip, bet valstybė taip susitarė. Lygiai taip pat tai yra signalas mūsų nedraugams, kad valstybė svarbiausiais klausimais neišsibarsto“, – sakė ministras.

VGT pirmadienį sutarė svarstyti galimybę perduoti Ukrainai vokiškų haubicų „PzH 2000“ amunicijos, tačiau ne pačių haubicų ar vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS, kaip prašė Kyjivas.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigė, kad toks sprendimas priimtas, nes derantis su sąjungininkais dar nėra aišku, kaip šie „ypatingos svarbos“ pajėgumai būtų atstatyti.

„Iš karinės įrangos, kurią galime perduoti, artimiausiu metu bus svarstomas artilerijos amunicijos perdavimas Ukrainos pusei“, – žurnalistams sakė šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

Jis nurodė, kad Vilnius kol kas negali perduoti Ukrainai haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS, kol derantis su sąjungininkais dar nėra aišku, kaip šie „ypatingos svarbos“ pajėgumai būtų atstatyti.

„Kol tokių būdų ir priemonių aiškiai laiko ašyje nėra, tuos pajėgumus mes išlaikome, šios konkrečius išvardintus“, – sakė K. Budrys.

Lietuva perduoti ketina vokiškų haubicų „PzH 2000“ amunicijos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtino jog VGT sprendimas dėl amunicijos šiai artilerijai perdavimo „yra labai svarbus“.

Prieš kelias dienas jis ragino svarstyti idėją Lietuvos turimas vokiškas haubicas Ukrainai paskolinti laikinai.

Čia yra pagrindinė priežastis – Vakarų gynybos pramonės būklė, situacija. Tu gali turėti pinigą, bet produktą gausi po kelių metų.

„Visiškai bendras sutarimas dėl šito, tikrai labai džiaugiuosi. Matote, mes, parlamentarai, visą laiką turime įvairių idėjų, jas dedame ant stalo. Dedi ant stalo vieną idėją, o gimsta kita, kuri irgi labai gera“, – žurnalistams kalbėjo NSGK vadovas.

Jis taip pat akcentavo, kad gynybos pramonės pajėgumai šiuo metu gali užtikrinti naujos ginkluotės tiekimą tik po kelerių metų.

„Čia yra pagrindinė priežastis – Vakarų gynybos pramonės būklė, situacija. Tu gali turėti pinigą, bet produktą gausi po kelių metų. Ir tą turi vertinti, natūralu, vertinti ir savo pajėgumų atstatymo kontekste“, – tvirtino jis, paklaustas, kodėl VGT apsispręsta kol kas netenkinti Kyjivo prašymo perduoti haubicas ir NASAMS.

Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šio klausimo detaliai nekomentavo.

„Turiu pasakyti, kad posėdis uždaras – nei argumentais dalinamės, nei nuomonėmis, – žurnalistams sakė ministras. – Lietuva kaip rėmė, taip ir rems Ukrainą.“

Pasak A. Anušausko, visa Lietuvos skirta parama Ukrainai, įskaitant ir ne karinę paramą, siekia per 640 mln. eurų, vien karinė  – 232 mln. eurų.

K. Budrio teigimu, ateityje daugiausia dėmesio bus skiriama civilinei paramai, ypač energetikos sektoriui.

Jis taip pat akcentavo, kad Vilnius rems Ukrainą visomis priemonėmis „iki pergalės ir po jos“.

„Ukrainos sėkmė atkovojant Rusijos užgrobtas teritorijas – ukrainiečių herojiškumo ir nepalaužiamos valios liudijimas. Tikiu, kad Vakarams operatyviai teikiant reikiamą pagalbą jums pavyks išstumti agresorių iš savo teritorijų. Oro gynybos sistemų Ukrainai tiekimas – būtina sąlyga civiliams apsaugoti ir pergalei pasiekti“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Anot prezidento, tai yra „mūsų visų kova už taiką ir laisvę, kurioje Lietuva rems Ukrainą iki pergalės“.

Pokalbio metu prezidentai aptarė Rusijos karo eigą ir Ukrainai reikalingą paramą. Pokalbyje G. Nausėda išreiškė tvirtą Lietuvos palaikymą Ukrainai, pranešė Prezidentūra.

Oro gynybos sistemų Ukrainai tiekimas – būtina sąlyga civiliams apsaugoti ir pergalei pasiekti.

Pasak šalies vadovo, Rusijos vykdomi eskalaciniai veiksmai – mobilizacijos paskelbimas, masinės raketų atakos prieš Ukrainos miestus, grasinimai panaudoti branduolinį ginklą – demonstruoja Rusijos prezidento Vladimiro Putino desperaciją pralaimint mūšio lauke.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad greita Vakarų karinė parama Ukrainai yra ypač svarbi, todėl Lietuva ir toliau aktyviai pasisakys visais tarptautiniais formatais už jos didinimą, taip pat – už ekonominę ir finansinę pagalbą Ukrainai.

Lietuvos ir Ukrainos vadovai aptarė ir Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos karą Ukrainoje.

G. Nausėda pažymėjo, kad Baltarusiją reikėtų vertinti kaip visavertę Rusijos sąjungininkę vykdant karinę agresiją Ukrainoje. Todėl, pasak G. Nausėdos, Vakarų taikomos sankcijos turi būti griežtinamos tiek Rusijai, tiek Baltarusijai, užkertant bet kokias galimybes jas apeiti.

Lietuvos prezidentas kartu pasveikino Ukrainos vadovą ir visus šalies žmones su Ukrainos gynėjų diena.

„Aš galėčiau tik pasakyti, kad pirmosios suremontuotos haubicos pasiekė Ukrainą ir mes tęsime šį darbą toliau“, – BNS sakė ministras.

Jis tviteryje pasidalino nuotrauka, kur matyti, kaip haubicą vežantis karinis sunkvežimis kerta Lietuvos sieną su Lenkija.

„Lietuvoje sutaisytos „PzH 2000“ grįžta į mūšio lauką Ukrainoje. Sėkmės!“ – rašė A. Anušauskas.

Anksčiau ministras skelbė, kad Lietuvoje remontuojama apie trečdalis šių Ukrainai skirtų haubicų.

Šią artilerijos ginkluotę turi ir Lietuvos kariuomenė.

Taip ministras teigė po antradienį portale delfi.lt publikuoto straipsnio, kuriame rašoma, kad Turkijos Gynybos pramonės agentūra, su kuria Krašto apsaugos ministerija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, yra sulaukusi JAV sankcijų už raketų iš Rusijos įsigijimą.

Susitarimas pasirašytas tuo metu, kai Lietuvos atstovas vyko į Turkiją derinti Ukrainai skirto „Bayraktar“ drono įsigijimo. Taip pat ministras yra pranešęs, kad svarsto įsigyti turkiškų „Bayraktar“.

Net jei buvo ikikariniai ribojimai kariniam bendradarbiavimui, Ukrainos labui jų arba atsisakoma oficialiai, arba tyliai nepaisoma.

„Ar didžiausio Europoje karo metu dingsta šalių tarpusavio nesutarimai, ar parama Ukrainai iškyla į pirmą vietą? Turiu pasakyti, kad daugeliu atvejų taip ir yra. Net šalys, netiekiančios ginkluotės, leidžia ją vežti (skraidinti) kitoms per savo teritoriją. Net jei iki karo būdavo aštrių nesutarimų dėl Ukrainos vertinimų – tai nueina į antrą planą. Net jei buvo ikikariniai ribojimai kariniam bendradarbiavimui, Ukrainos labui jų arba atsisakoma oficialiai, arba tyliai nepaisoma.

Viskas vardan Ukrainos ir jos pergalės šiame kare. Mes irgi esame pasirinkę pusę ir, jei galėčiau, vėl į Ukrainą nuvežčiau lietuviškus „Stingerius“ ar piliečių dovanotą „Bayraktarą“, nepaisydamas jokių bambėjimų“, – feisbuke rašė A. Anušauskas.

2020 metų gruodžio viduryje JAV paskelbė įvedanti sankcijas Turkijai. Jos įvestos už tai, kad ši, nepaisant perspėjimų, iš Rusijos įsigijo priešlėktuvinių raketų sistemų S-400.