-
„Marmaluzi“ vadovas: kai kurios VMVT pastabos nueina per toli 3
„Seniai sutikome su dalimi pastabų, taip pat seniai jas esame ištaisę ir apie tai informavę. Šiuo atveju iš esmės kaip ir nėra jokio konflikto, tačiau yra nebaigta reklamos pažeidimo byla, kurią inicijavo VMVT ir perdavė ją toliau spręsti Vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT), kuri dar savo sprendimo nepriėmė“, – Eltai teigė jis.
Vertindamas VMVT reakciją į „Marmaluzi“ išreikštas abejones dėl kai kurių tarnybos sprendimų, G. Didžiokas teigė, jog „labai keista, kad VMVT ne į tuos momentus atkreipia dėmesį“.
„Taisėme viską, su kuo negalėjome nesutikti, ir dabar tikrai nėra pažeidimų, kurie buvo prieš metus – juos ištaisėme praktiškai tą pačią dieną. Tačiau yra likę keletas abejotinų, su kuriais nesutinkame ir dėl kurių bandome komunikuoti viešojoje erdvėje.
Tuo tarpu VMVT apskritai sureagavo, kad turime daug pažeidimų, tačiau tai sena praeitis, viskas jau ištaisyta ir jų nėra. O likutis, kaip ir kalbame, apie pasakas ir pasakos herojus, kurie turi tam tikrų patrauklių savybių. Čia galbūt neišgirdo mūsų VMVT, apie ką kalbame“, – sakė jis.
Anot G. Didžioko, konfliktas kilo dėl to, kad produkto ženklinimas yra painiojamas su rinkodaros kampanija.
Liko keletas neišspręstų klausimų, su kuriais sutikti negalime, manome, kad jie yra pertekliniai, neteisingai traktuojami, neteisingai taikomi teisės aktai.
„Tikrai keistai atrodo, kai draudžiami įvairūs pavadinimai, kaip „kosminės kruopytės“ ar „kosminiai trapukai“ rinkodaros komunikacijoje su pirkėjais. Nes kas privaloma produkto ženklinime, kas griežtai reglamentuota įstatyme, to yra šventai laikomasi, ten nėra jokių abejonių ir diskusijų. Tačiau kai jau iš tų rėmų išeinama ir pradedama pasakas cenzūruoti taikant ženklinimo įstatymus, atrodo, kad truputį pernelyg toli nueinama“, – tikino jis.
Prekės ženklo „Marmaluzi“ atstovo teigimu, VMVT taip ir nesureagavo į įmonės pasamdytų teisininkų komentarus dėl pernelyg plačiai taikomų teisės aktų.
„Liko keletas neišspręstų klausimų, su kuriais sutikti negalime, manome, kad jie yra pertekliniai, neteisingai traktuojami, neteisingai taikomi teisės aktai. Mūsų teisininkai paneigė bandymus taip traktuoti teisės aktus, tačiau į mūsų teisinius argumentus VMVT niekaip neatsakė ir į juos nereagavo, lyg jų ir nebūtų. (...) VMVT nesiteikė to analizuoti ir vertinti ar pareikšti pozicijos, ji sutinka ar nesutinka bent su vienu iš mūsų argumentų“, – sakė G. Didžiokas.
„Mes prašome diskusijos, mes prašome būti išgirsti. Mes irgi mokame skaityti reglamentus ir juos skaitome, ir jeigu (...) reglamentas turi labai konkretų tikslą, kam jis parašytas, kam taikomas ir kokiais atvejais, tai nereiškia, kad jį reikia taikyti visais įmanomais gyvenimo atvejais“, – pridūrė jis.
G. Didžiokas teigė, kad jo valdoma įmonė nerimauja dėl konflikto su VMVT gresiančių baudų.
„Žinoma, kad baiminamės baudų, juolab, kad neradome nė vieno suklaidinto vartotojo, o mums inkriminuoja vartotojų klaidinimą, už ką gresia bauda“, – teigė jis.
Pasak G. Didžioko, nors iki kilusio ginčo VMVT palaikė geranoriškus santykius su įmone, į aptariamą situaciją buvo pažiūrėta pernelyg formaliai.
„Manau, kad dėl to nekaltas nei VMVT direktorius, nei tarnyba visumoje, tačiau buvo labai formaliai ir biurokratiškai pažiūrėta į šį reikalą, nepasigilinta į esmę. (...) Bet iki šiol visada rasdavome supratimą ir dialogą, kalbėdavomės ir jautėme geranoriškumą ir iš VMVT darbuotojų“, – sakė įmonės vadovas.
Ketvirtadienį įvykusios spaudos konferencijos metu VMVT direktorius D. Remeika teigė, kad VMVT trečiadienį gavo oficialų įmonės raštą, kuriame įmonė sutiko su nemaža dalimi VMVT nurodytų ženklinimo pažeidimų ir įsipareigoja juos ištaisyti.
„Pavyzdžiui, pakoreguoti informaciją dėl vitaminų ir mineralinių medžiagų vartojimo vaikų maistelyje, pašalinti teiginius apie imuniteto stiprinimą, pašalinti teiginius apie sulos antimikrobines ir organizmą valančias savybes“, – sakė jis.
Vis dėlto įmonė sutiko ne su visais nustatytais pažeidimais.
„Dėl kitų pažeidimų, kurie, VMVT nuomone, taip pat yra reikšmingi, pavyzdžiui, teiginys, kad cukinijos niekada nesukelia didelių alerginių reakcijų, arba teiginiai „gerinantys virškinimą“, tikrai esame nusiteikę diskusijai su įmone ir bendrų sprendimų ieškojimui ir suradimui“, – kalbėjo D. Remeika.
„Į tokią diskusiją įmonę kviečiame jau pusę metų“, – pridūrė VMVT vadovas.
VMVT Maisto skyriaus vedėja Ona Keblienė pabrėžė, kad teiginiai apie sveikumą ir maistingumą yra labai griežtai reglamentuoti. Jei bendrovė neištaisys pažeidimų, gali grėsti baudos.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kiek anksčiau teigė, kad, siekiant apsisaugoti nuo panašių „tragiškomiškų“ situacijų ateityje, būtinas proporcingesnis ir protingiau taikomas VMVT nuostatų reglamentavimas.
„Situacija (...) galėtų būti labai komiška, tačiau yra tragikomiška. Nes vėlgi VMVT pareigūnų darbo laiką gaištame ir leidžiame resursus tokioms mažareikšmėms situacijoms. Man atrodo, kad mums reikia sisteminio požiūrio, ir mes Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje to ir imamės, geresnio reglamentavimo ir geresnio reguliavimo pertvarkos“, – teigė ji.
A. Armonaitė pažymėjo, kad VMVT reguliavimas turėtų būti taikomas protingiau.
-
Ar kaime galima tapti milijonieriumi?
Klaidingai manoma, kad periferijoje didelių verslų nėra. Priešingai, apskaičiavę ekonominę naudą, verslininkai neretai įsikuria rajonuose.
Didelės paslapties, kaip užsidirbti milijoną periferijoje, – nėra. Svarbiausia – gera idėja ir kruopštus darbas. Taip tvirtina laidos „Misija: Vilnija“ pašnekovai, savo verslus įkūrę rajonuose: maisto pramonės įmonės Šalčininkuose įkūrėjas Gintaras Didžiokas ir acto gamyklai Jašiūnuose vadovaujantis Aloyzas Ubis.
Antroji taisyklė, pasak jų, padedanti visiems sraigteliams suktis sklandžiai – neišsigąsti sunkumų.
Gamyklos susiduria su žaliavų problema, be to, pašnekovai vienbalsiai sako, kad trūksta ir darbuotojų: nesvarbu, ar sultis spaudi, ar actą gamini, ar megztinius mezgi – kvalifikuoti specialistai kažkur lyg išgaravę.
Regiono privalumai padeda greičiau, pigiau ir efektyviau vystyti verslą, pvz., infrastruktūra čia gerokai pigesnė. Nekilnojamojo turto skelbimų portalų duomenimis, Vilniuje išsinuomoti komercinės paskirties žemės arą kainuoja apie 50 eurų per mėnesį, tuo metu Vilniaus rajone – vos 20 ct, t.y., daugiau kaip 200 kartų pigau.
Trečioji sėkmingo verslo periferijoje taisyklė – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Misija: Vilnija“.
