Nesuprato, kas vyksta
Su "Kauno diena" kalbėjęs Gintautas Navakauskas, prisistatantis Vakarų Sibiro laikų augintoju, prisimindamas rugsėjo 6 d. vakaro įvykius Kėdainių rajone, sakė iš pradžių nesupratęs, kas vyksta jo privačioje valdoje.
"Nieko nesupratau, kas čia vyksta. Paskui paskambino dukra iš Vokietijos. Sako: "Čia vykdoma tokia akcija – gelbėkime šunis. Savanorių gyvūnų teisių aktyvistų į kiemą neįsileisk, išsikviesk policiją." Jie ėjo tiesiai į kiemą sakydami: "Mes čia viską išvešime." Išplūdo kaip tik galėjo. Ne visi, bet keletas jų turėjo beisbolo lazdas. Kam tos lazdos reikalingos?" – retoriškai klausė pašnekovas.
Pasak G.Navakausko, vienas vyras, laikydamas rankose beisbolo lazdą, jam esą net grasino sakydamas: "Tu čia dar paaiškinsi, ką reikės, tą mes pasiimsime."
Į Kėdainių rajone, Pilionių kaime, esančią privačią valdą atvyko ir policijos pareigūnai. Kaip teigė Vakarų Sibiro laikų augintojas, jie įspėjo savanorius, kad šie neitų į teritoriją, nes neturi tokios teisės ir liepė skirstytis.
"Kai išvažiavo pareigūnai, gal penkiolika žmonių vėl sakė: "Na, ką, šakale tu, vis tiek mes į tą kiemą įeisime, šunis paimsime." Arti prie jų nelindau – stovėjau maždaug dešimties metrų atstumu. Paskui pamačiau, kad kokie penki akmenys nukrito pataikę į skydinę, o vienas pataikė man į galvą", – prisiminė G.Navakauskas.
Kai išvažiavo pareigūnai, gal penkiolika žmonių vėl sakė: "Na, ką, šakale tu, vis tiek mes į tą kiemą įeisime, šunis paimsime."
Pareigūnai sugrįžo
Įvykus šiam incidentui vyras teigė parėjęs namo, kur tuo metu buvo ir jo sūnus, nusiplauti nuo akmens smūgio prakirstą kruviną galvą, o netrukus į duris pasibeldė policijos pareigūnai. Jie pakartotinai atvyko, nes gavo pranešimą, kad buvo apdaužyti ant kelio stovėję savanorių gyvūnų teisių aktyvistų automobiliai.
"Policijos pareigūnai atvažiavę sakė įtariantys, kad mes esą apdaužėme mašinas. Aš nesutikau važiuoti į Kėdainių policijos komisariatą, šokau į prieangį, nustūmiau pareigūną į šoną ir, man uždarant duris, jis įkišo ranką tarp durų, o aš privėriau. Man uždėjo antrankius ir išvežė, nes pasipriešinau policijos pareigūnui. Pripažįstu, pasikarščiavau. O daugiau aš nieko nebijau, mane gali tikrinti melo detektoriumi, jei mano, kad aš daužiau mašinas. Kėdainių areštinėje prasėdėjau dvi valandas, o paskui gal ketvirtą valandą ryto išvežė į Kauną – ten prasėdėjau iki pietų. Parvežė į Kėdainius, tardytoja mane apklausė ir paleido", – pasakojo šunų augintojas.
Tarnybų vizitas
Rugsėjo 7 d. grįžęs į namus Kėdainių rajone, Pilionių kaime, G.Navakauskas pasakojo pamatęs į privačią jo teritoriją atvykusius ne tik savanorius gyvūnų teisių aktyvistus, bet ir pareigūnus bei kitus tarnybų atstovus.
"Dar man nebūnant atvažiavo Kėdainių veterinarija (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), – aut. past.), apžiūrėjo šunis. Miniai pasakė, kad viskas tvarkinga – šunys pašerti, įmitę. Tai išgirdę žmonės pradėjo skanduoti, kad Kėdainių veterinarija – papirkta. Tada atvažiavo specialistai iš Kauno. Jie tokių menkniekių rado – kad kai kurios būdos per mažos, neturėjau ir dokumentų, kad šunys skiepyti nuo pasiutligės. Kitą dieną mane iškvietė į Kauną, iš ten atvažiavo veterinarijos gydytoja – čiupinėjo kiekvieną mano šunį: sklaidė plaukus, ieškojo utėlių, erkių", – teigė Vakarų Sibiro laikų augintojas.
Kalbėdamas su "Kauno diena" vyras sakė sutikęs su Kauno VMVT nurodymais pašalinti jų aptiktus trūkumus – pakeisti turimiems keturkojams būdas. Taip pat susitarta, kad paskiepyti šunų atvyks veterinarijos gydytojas.
Asmeninio archyvo nuotr.
Šunis atidavė pats
Minėtą rugsėjo 7 d. G.Navakauskas teigė vienuolika įvairaus amžiaus savo šunų atnešęs ir, dalyvaujant policijos pareigūnams, padovanojęs jų reikalavusiai savanorių miniai. Tačiau, kaip paaiškėjo, didžioji jų dalis atsidūrė Kauno gyvūnų gerovės namuose "Nojus".
"Aš buvau apstulbęs, kai sužinojau, kad šunys atsidūrė prieglaudoje. Man sakė, kad nė vienas iš savanorių šunų neėmė, kai reikėjo, – visi drąsuoliai dingo. Aš nesuprantu, ko nori ta minia, kuri važinėja? Užauginau, investavau pinigų, padovanojau, ir dar blogai? Nesuprantu išvis, kas čia vyksta. Dar prieš kurį laiką baubė karvės, žvengė arkliai. Nebeliko arklių, nebeliko karvių, nebeliks šunų, dar kudakuoja vištos, kalakutai, antys – nebeliks ir tų", – emocijas liejo pašnekovas.
Vakarų Sibiro laikų augintojas, kurio valdoje, Kėdainių rajone, Pilionių kaime, dar liko per 20 šunų, teigė esą jau išgirdęs ir siūlymą, kad paimti keturkojai jam būtų sugrąžinti, tačiau G.Navakauskas atviras – padovanotų augintinių atgal nepriims, nes gerokai įsiskaudino. "Atiduokite tiems akcijos dalyviams – tegul džiaugiasi. Jeigu reikia, aš dar padovanosiu", – tarstelėjo jis.
Augina medžioklei
Maždaug tris dešimtmečius minėtos veislės keturkojus auginantis vyras, paklaustas, kokiam tikslui laiko šitiek Vakarų Sibiro laikų, neslėpė – medžioklėje šie keturkojai yra varovai.
"Kai kurie jų – veteranai, vienam ir pirštą yra kuilys nukandęs, o kiek siūlių ant jų... Taip yra medžioklėse, juk ne aš juos supjausčiau. Būna, kad per varymus kokį nors mano šunį nusižiūri medžiotojai, tai aš, pavyzdžiui, padovanoju arba išmainau į maistą ar kokį dalyką. Šunimis neprekiauju. Auginu, prižiūriu ir nekankinu. Nereikia manęs ir mano šunų girti, bet kas sugalvojo tą burbulą išpūsti – apjuodinti ne mane vieną, bet ir kitus? Gal kitur iš tikrųjų šunų neprižiūri, aš sutinku, bet čia jie buvo prižiūrimi", – teigė jis.
Tarp tų Vakarų Sibiro laikų, kurios rugsėjo pradžioje buvo padovanotos pareikalavus miniai, sakė G.Navakauskas, yra ir vienuolikos metų amžiaus veteranų, ir visai jaunučių keturkojų. "Kiti tikrai būtų nuvedę į veterinarijos kliniką ir užmigdę tuos šunis. O jie man tiek gero yra padarę – aš su jais medžiojau, todėl auginau tuos šunis, nesvarbu, kad kai kurie iš jų yra seni", – atviravo jis.
Bauginantis pranešimas
Apie tai, kas nutiko rugsėjo pradžioje Kėdainių rajone, Pilionių kaime, dienraščiui sutiko papasakoti ir savanorė gyvūnų teisių aktyvistė Reda. Pasak moters, rugsėjo 7 d. su ja susisiekė viena iš merginų, naktį buvusių jau minėtoje vietoje, kur G.Navakauskas laiko keturkojus.
Savanoriai nepatenkinti šaukia, kad šunims čia blogai, nes jie pririšti ir taip toliau. Bet nė vienas iš savanorių nepasidomėjo, ką reiškia auginti Sibiro laikas – tie šunys net žiemą nelenda į būdą – jie kasasi į žemę.
"Su manimi susisiekė viena iš savanorių, sakydama, kad Pilionių kaime naktį ar paryčiais juos užpuolė sodybos šeimininkai. Žinote, pirmas įspūdis, kad mergaites užpuolė, mašinas sudaužė, ten kažkoks vyrukas buvo – dar ir tam neva kliuvo. Nuvažiavome mes pirmadienio (rugsėjo 7 d. – aut. past.) rytą jau su Kėdainių savivaldybės atstovais – buvo viešosios tvarkos atstovas, kartu atvažiavo Dotnuvos seniūnas ir veterinarijos tarnyba – viskas buvo sukelta ant kojų. Bet dabar, kai visą situaciją matau kitomis akimis, ten buvo visiškai bergždžias reikalas – be tikslo viskas sukelta. Aš suprantu, šeimininkai – pikti, nes gauja žmonių – gal 50 savanorių, mašinų kolonos... Savanoriai nepatenkinti šaukia, kad šunims čia blogai, nes jie pririšti ir taip toliau. Bet nė vienas iš savanorių nepasidomėjo, ką reiškia auginti Sibiro laikas – tie šunys net žiemą nelenda į būdą – jie kasasi į žemę", – pasakojo pašnekovė.
Leido apžiūrėti šunis
Reda neslėpė, kad, iš pradžių pamačius būdose, prie pat vandens, šabakštynais apaugusioje teritorijoje, pririštus keturkojus, baimės būta, nes valdos savininkai ne iš karto leidosi sukalbami, tačiau vėliau pavyko surasti kompromisą, kad ne tik pareigūnai, VMVT specialistai, bet ir vienas iš savanorių būtų įleistas apžiūrėti situacijos teritorijoje.
"Apžiūrėjome, šuniukams viskas gerai – jie neperkarę ar neėdę, kai kurie iš jų netgi didesni nei Vakarų Sibiro laikos standartai. Dabar, kai žiūri kitomis akimis, nėra prie ko prikibti. Suprantu, koks stresas buvo šeimininkui, – jis visą gyvenimą atidavęs Vakarų Sibiro laikoms auginti, šunų tikrai nekankina. Viskas baigėsi tuo, kad veterinarijos tarnyba patvirtino, jog ten nieko blogo nėra, kad šunų nebūtina paimti. Aišku, užfiksavo ir pažeidimų. Negaliu sakyti, kad viskas buvo tobula", – sakė savanorė gyvūnų teisių aktyvistė.
Pasak moters, po įvykio Vakarų Sibiro laikų augintojas iki šiol geranoriškai komunikavo su savanoriais, prašė pagalbos: atvežti sauso ėdalo, dubenėlių. "Viską, ko jis prašė, mes viską jam nuvežėme, kad nebūtų taip: atvažiavo savanoriai, paėmė šunis, išvažiavo ir viskas. Čia buvo visiškai kitoks atvejis. Negaliu sakyti, kad tie šunys buvo neprižiūrėti. Juo labiau kad jie nebuvo atimti – šeimininkas juos padovanojo geranoriškai tada, kai savanoriai pradėjo piktintis dėl to, kad šunys pririšti."
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Padaryta klaidų
Redos tvirtinimu, viena iš padovanotų Vakarų Sibiro laikų išties buvo serganti, nes, jos žiniomis, keturkojis dalyvavo kautynėse miške su šernu ar kitu šunimi. Dėl to esą keturkojui lūžusi uodega, kailyje būta poodinių erkių, pradrėkstas kaklas.
"Pirmadienio (rugsėjo 7 d. – aut. past.) vakarą "Nojui" ir savanoriams buvo geranoriškai padovanoti keturi šuniukai, kurie buvo patys seniausi ir jau nebegalima jų vestis į medžioklę. Šeimininkas sakė: "Kas norite į namus vežtis šunį, prašau, ateiti pasirašyti dokumentų." Tai viena moteris Vakarų Sibiro laiką tikrai pasiėmė į namus. Kitą dieną veterinarijos tarnyboje vyko posėdis, kuriame dalyvavo šeimininkas, "Nojaus", tarnybų atstovai ir kai kurie žmonės. Pats šeimininkas pasakė, kad galime nuvažiuoti profesionaliai apžiūrėti visus jo valdoje esančius šunis kartu su veterinarijos gydytoja iš "Nojaus", – pasakojo savanorė.
Per gyvūnų apžiūrą į Kauno gyvūnų gerovės namus "Nojus" buvo atiduotos dar kelios maždaug 8–10 metų amžiaus Vakarų Sibiro laikos, kurių būdos stovėjo arti vandens telkinio.
"Ten nėra daugykla – šunys yra auginami būtent medžioklei. Jie dirba varovais. Bet savanoriai, pamatę daug šunų, net nesigilinę į situaciją, padarė labai skubotas išvadas. Ne taip viskas turi vykti. Ir dabar visiems yra kartojama, kad vakarais ar naktį savanoriai niekur nevažiuotų ir nieko netikrintų. O jei labai nori, gali nuvažiuoti pažiūrėti vienas du žmonės, neidami į teritoriją. Tokių veiksmų, kurie buvo Kėdainiuose, daryti negalima. Mūsų, savanorių, tikslas nėra atimti šunis ir jais užgrūsti prieglaudas, o pagerinti jų gyvenimo sąlygas", – teigė Reda.
Atvežti devyni
Pasak Kauno gyvūnų gerovės namų "Nojus" veterinarijos gydytojos Justinos Aniulienės, iš Pilionių kaimo į jų įstaigą buvo atvežtos devynios prasčiausios būklės Vakarų Sibiro laikos. Dėl penkių keturkojų G.Navakauskas yra parašęs dovanojimo aktą.
"Kalbant apie jų sveikatos būklę, beveik visos Vakarų Sibiro laikos turi senas traumas – lūžusius pirštakaulius, vienai iškąsta dalis lūpos. Šeimininko teigimu, keturkojui per medžioklę lūpą iškando šernas. Taip pat visos laikos pilnos blusų, viena turi poodinių erkučių ir viena kalytė yra šuninga", – detalizavo ji.
J.Aniulienės teigimu, šiuo metu minėtiems keturkojams yra atliekamas poodinių erkučių gydymas, o šuninga kalytė – stebima.
Nors kol kas nėra aišku, kokį sprendimą dėl Kauno gyvūnų gerovės namuose "Nojus" atsidūrusių Vakarų Sibiro laikų priims tarnybos, tačiau, kaip patvirtino minėtos įstaigos savininkė Loreta Skorupskienė, keturkojai problemų nekelia, todėl, jei bus nuspręsta, galės čia pasilikti, nes jų gerovė – svarbiausia.
Įvardijo pažeidimus
Kėdainių rajone, Pilionių kaime patikrinimą atlikę VMVT Kauno departamento Jonavos skyriaus atstovai patvirtino, kad tam tikrų pažeidimų, susijusių su gyvūnų gerove, iš tiesų buvo rasta.
Akį rėžė netvarkinga aplinka – mėtėsi kaulai ir kitos gyvūninės kilmės atliekos, kuriomis šeriami šunys. Kai kurių būdų dydis neatitiko laikomų šunų fiziologijos. Į akiratį pateko ir aštrūs jų kampai, į kuriuos, tikėtina, keturkojai galėjo susižeisti. Taip pat pastebėta, kad dalis būdų buvo pastatytos nuolydyje, šlaite, kur galimai, iškrintant krituliams, yra drėgna. Be to, ne visi gyvūnai turėjo laisvą priėjimą prie vandens – dubenėlius su vandeniu. Vakarų Sibiro laikų savininkas nebuvo pateikęs ir keturkojų vakcinacijos nuo pasiutligės dokumentų.
"Šunų laikytojas nėra registruotas kaip veisėjas, bet pagal išorinius kalių požymius ir laikytojo teigimu, vadų tikrai būta. Jis šuniukus dovanoja ar kitaip perduoda kitiems laikytojams. Buvo pažeisti gyvūnų ženklinimo, registravimo reikalavimai, nes parduodami, dovanojami ar kitaip perduodami šunys turi būti ženklinami mikroschemomis ir įregistruoti", – pabrėžė VMVT Kauno departamento Jonavos skyriaus vedėja Diana Šutovienė.
"Sumažino gyvūnų kiekį tose vietose, kur šunys buvo laikomi netinkamai, ir perdavė "Nojaus" priežiūrai. "Nojaus" atstovai vietoje atliko klinikinę šunų apžiūrą – jų būklė gera arba patenkinama. Keli šunys turėjo senų, sugijusių plėštinių, kąstinių žaizdų. Tai natūralu, nes šunys dalyvauja medžioklėse. Keli šunys taip pat turėjo poodinių erkučių, blusų. Vienam buvo įsisenėjęs ausies uždegimas", – detalizavo ji.
Pasak pašnekovės, per patikrinimą pas G.Navakauską rastos ne tik Vakarų Sibiro laikos su kilmės dokumentais ir jų mišrūnai, bet ir keturi pitbulio mišrūnai, priskiriami pavojingoms šunų veislėms. Dėl šių laikymo VMVT Kauno departamento Jonavos skyriaus specialistai raštu kreipėsi į Kėdainių savivaldybės administracijos atstovus, išduodančius leidimus dėl pavojingų šunų veislių ir jų mišrūnų laikymo.
Asmeninio archyvo nuotr.
Suderintas planas
Po įvykio Kėdainių rajone, Pilionių kaime, G.Navakauskas buvo iškviestas į susitikimą su VMVT Kauno departamento atstovais. Per šį vizitą buvo suderintas jo valdose rastų trūkumų šalinimo planas. D.Šutovienė pasakojo, kad, susitikimui pasibaigus, Kauno gyvūnų gerovės namų "Nojus" veterinarijos gydytoja kartu su šunų savininku nuvyko į Kėdainių rajoną, Pilionių kaimą, apžiūrėti kitų ten likusių 30 šunų.
"Veterinarės teigimu, šunų būklė – gera, jie normalaus įmitimo, normalaus elgesio. Apie tai, kad šunys galėtų būti žalojami ar nešeriami, negali būti nė kalbos", – patikino VMVT Kauno departamento Jonavos skyriaus vedėja.
Veterinarės teigimu, šunų būklė – gera, jie normalaus įmitimo, normalaus elgesio. Apie tai, kad šunys galėtų būti žalojami ar nešeriami, negali būti nė kalbos.
Skyrė baudą
D.Šutovienė patvirtino, kad G.Navakauskas susitvarkė aplinką, įsigijo naujų būdų, o kai kurias suremontavo pagal reikalavimus. Taip pat rugsėjo 18 d. Vakarų Sibiro laikų savininkas VMVT atstovams pristatė dokumentą, liudijantį, kad visi jo laikomi šunys yra suvakcinuoti nuo pasiutligės.
"Trūkumai dar šalinami, bet didžioji dalis grubiausių pažeidimų yra pašalinta. Tačiau dėl to, kad pažeidimai vis dėlto buvo nustatyti, paskirta piniginė bauda", – teigė pašnekovė.
Kokio ji dydžio, neatskleista, tačiau, remiantis administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalimi, už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą piniginę gali tekti paploninti nuo 50 iki 1,2 tūkst. eurų.
Taip pat iki spalio 14 d. G.Navakauskas turės apsispręsti – arba registruotis kaip veisėjas, arba nutraukti vykdomą veiklą, nes šunų vadų priauglio ar suaugusių šunų parduoti, perduoti ar dovanoti, nesant registruotam kaip veisėjui, negalima. Kitaip tariant, neįvykdęs šios sąlygos Vakarų Sibiro laikų savininkas laikyti šunis galės, tačiau negalės jų dauginti – kergti kalių ir pardavinėti ar dovanoti šuniukų.
Kaip skelbta anksčiau, dėl rugsėjo pradžios įvykių Kėdainių rajone, Pilionių kaime, Kauno apskrities pareigūnai patvirtino pradėję ikiteisminius tyrimus dėl viešosios tvarkos sutrikdymo ir pasipriešinimo policijos pareigūnui.
Vengia ženklinti mikroschemomis
Apie 70 proc. namų ūkių Lietuvoje laiko bent vieną šunį arba katę, tai sudaro apie 1,150 mln. gyvūnų, o iš jų paženklinti mikroschemomis yra tik 10 proc., sako Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
"Lietuvoje yra apie 1,150 mln. šunų ir kačių – didelis skaičius. Tai neparodo, kad esame valstybė, be galo mylinti šunis ir kates. Tai parodo, kad esame valstybė, kuri šiandien nesusitvarko su gyvūnų populiacija. Iš to kyla visos kitos problemos, kurias matome pastarąsias savaites", – sakė B.Kymantaitė.
"Iš 1,150 mln. šunų ir kačių Lietuvoje paženklintų mikroschema, kai aiškiai žinomas jų savininkas, yra tik 135 tūkst. Vadinasi, mes galime žinoti tik 10 proc. populiacijos savininkus ir, jei tas gyvūnas atsiduria gatvėje, mes galime susisiekti su šeimininku, paklausti, kodėl tas gyvūnas atsidūrė gatvėje", – pridūrė B.Kymantaitė.
Pasak jos, Švedijoje, Austrijoje bent vieną šunį arba katę laiko 12 proc. namų ūkių.
Ji taip pat nurodė, kad kiekvienais metais gyvūnų prieglaudos pasipildo 15 tūkst. šunų ir kačių, o tai – labai didelis krūvis prieglaudoms.
Viešoje erdvėje jau kurį laiką tęsiasi diskusija dėl gyvūnų laikymo ir nelegalių daugyklų.
Žemės ūkio ministerija yra sudariusi darbo grupę, kuri turi parengti siūlymus, kaip tobulinti įstatymus, siekiant užtikrinti geresnę veisėjų kontrolę ir elgesį su gyvūnais.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pradėjo 79 tyrimus dėl nelegaliai laikomų ar veisiamų gyvūnų.
Šaltinis: ELTA
