Tarsi į maro teritoriją
Garbaus amžiaus klaipėdietei teko lūkuriuoti vienos uostamiesčio ligoninės Priėmimo skyriuje.
Moteris teigė, kad to, ką išvydo, niekada gyvenime dar nebuvo regėjusi.
"Vienoje Priėmimo skyriaus patalpoje ant grindų gulėjo žmogus. Tik nelabai panašus į žmogų, nes visiškai girtas. Ir labiau priminė iš konteinerio ištrauktą skudurų gniužulą. Iš to gniužulo sklido dejonės. Kadangi teko ilgai laukti, buvau priversta stebėti tą šiurpų spektaklį, kai medikai ėmėsi nelaimėlio apžiūros", – pasakojo moteris.
"Vargšė slaugytoja",– tiek pasakė klaipėdietė, nuoširdžiai užjautusi ligoninės darbuotoją, kuriai teko sutvarkyti tą nevalyvą tipą.
Pasak liudininkės, medikė apsirengė tarsi ruoštųsi dirbti maro apimtoje zonoje: ji įsisupo į specialų chalatą, užsimovė gumines pirštines, įsispyrė į guminius batus, veidą prisidengė kauke ir pradėjo savo darbą.
"Kai ji nukrapštė to benamio apavą, paaiškėjo, kad jam amputuoti abiejų pėdų pirštai ir jų vietoje žioji žaizdos, o jose knibžda kirmėlės. Pasklido toks baisus gendančios mėsos tvaikas, kad ten laukę pacientai, net atsivėrę lauko duris, griebėsi už nosių", – matytą vaizdą nupasakojo klaipėdietė.
Srautus lemia oro sąlygos
Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos (GMP) tarnybos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė teigė, kad greitosios medikams į ligonines kasdien tenka vežti nuo kelių iki keliolikos benamių, priklausomai nuo oro sąlygų ir nuo metų laiko.
"Žiemos metu tą patį žmogų į ligoninę per dieną tenka vežti po kelis kartus ir jis kažkokiu mistiniu būdu vėl atsiranda prie artimiausio prekybos centro. Vasarą tokių pacientų būna mažiau. Tačiau po kiekvieno benamio nuvežimo į ligoninę mes privalome visiškai dezinfekuoti automobilį, pakeisti paklotus. Nes tie žmonės būna utėlėti, apsišlapinę, nešvarūs", – teigė N.Dambrauskienė.
Maža to, kad kai kurie tokie pacientai gali būti įvairių mirtinų ligų nešiotojai – nuo ŽIV iki tuberkuliozės ar hepatito C, jie dar ir grasina medikams.
Tada jau tenka kviesti policiją.
Tačiau esą dar nėra buvę atvejų, kurie būtų pasibaigę medicinos darbuotojų sužalojimais.
N.Dambrauskienės teigimu, beveik visi į ligoninę vežami benamiai būna neblaivūs, todėl, GMP atstovės teigimu, derėtų pagalvoti apie kokią nors globos įstaigą, kuri tokius asmenis laikinai priglaustų.
Klaipėdoje yra tokia vieta, bet ten benamiai priimami tik nakčiai ir tik blaivūs. Todėl daugumos asocialų ji netenkina.
"Manau, kad šitą problemą spręsti turėtų kokia labdaringa organizacija. Tačiau jos, kaip ir dauguma, nori švarių žmonių, o apie tuos, kuriuos mums tenka vežti į ligoninių priimamuosius, to nepasakyčiau", – dėstė N.Dambrauskienė.
Tolerancija užribio žmonėms
Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo skyriuje per metus priimama iki 600 ligotų benamių.
Taigi beveik po du kasdien.
Ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Gintautas Virketis aprodė specialią priimamojo patalpą.
Neišsisklaidęs slogus nepraustų kūnų tvaikas liudijo, kad dar visai neseniai čia buvo pacientas iš visuomenės užribio.
"Buvome priversti įrengti tokį izoliatorių kitų pacientų ir savo pačių labui. Matote, išėmėme langų rankenas, nes jie vis stengiasi pabėgti nelaukdami pagalbos. Paskui juos vėl kur nors randa nugriuvusius ir vėl veža pas mus", – pasakojo G.Virketis.
Pasak gydytojo, benamiai – ir visuomenės, ir ligoninės problema. Bet medikų pareiga esą yra juos apžiūrėti ir jiems padėti.
G.Virketis teigė negalintis pamiršti atvejo, kai iš vieno tokio atšilusio benamio kūno, nuėmus tvarsčius, ėmė kristi kirmėlės.
"Negalėjome patikėti tuo, ką matome. Žmogų be gyvenamosios vietos atvežė žiemą sušalusį. Ir kaip mes nustebome, kai ryte atėjus jį perrišti, iš žaizdų pabiro parazitai. Visa tai, žinoma, kėlė šleikštulį, bet tokie žmonės gyvena šalia mūsų, mes negalime jiems neteikti pagalbos. Tolerancija jiems turi būti. Būna tarp jų ir agresyvių, kurie kabinėjasi prie kitų pacientų, bet mūsų ligoninėje yra apsauga, susitvarkome su šia problema", – tikino medikas.
Mieste reikia blaivyklos
Pasak G.Virkečio, daugumai tokių benamių, kurie atvežami į ligoninę, neretai pagalbos ir nereikia, jiems pakanka sušilti, atsigerti vandens ir jie eina toliau savo keliais.
"Jų skleidžiamos smarvės ligoninėse galima būtų išvengti, jei mieste kur nors atsirastų namai, kuriuose jie galėtų prisiglausti", – dėstė gydytojas.
Šią idėją išsakė ir klaipėdietė, tapusi pūvančio benamio apžiūros liudininke ligoninės priimamajame.
Moters įsitikinimu, tokių žmonių vieta – blaivykloje, kurios Klaipėdoje jau keliasdešimt metų nebėra.
"Dabar blaivyklomis tapo ligoninės. Ar išblaivinti tokius atmatas gydytojų darbas, juk jie tada nespėja suteikti pagalbos tiems, kuriems išties jos labai reikia? Jau nekalbu apie įstaigos švarą ir sterilumą po tokių "ligonių" apsilankymo. Pamenu, anksčiau mieste būdavo blaivyklos, kur ir veždavo visokius tokius. Ten budėdavo medicinos personalas, kuris teikdavo reikiamą pagalbą. O išsiblaivę valkatos turėdavo atlikti viešuosius darbus pareigūnų prižiūrimi. Viso to šiandien labai trūksta", – pastebėjo klaipėdietė.
Girtuoklių vieta – nuovadoje?
Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovas Aleksandras Slatvickis mano, kad blaivykla benamių problemos neišspręs.
"Benamius veža į ligoninės priimamąjį dažniausiai todėl, kad įtaria kokią nors patologiją, o ne todėl, kad jie yra neblaivūs. Vadinasi, nieko bendra šis procesas su blaivyklos paslaugomis neturi. Blaivyklos atsiradimas tos problemos neišspręstų. Gatvėje gulinčius neblaivius asmenis į nuovadą turėtų vežti policininkai, nes girtuoklystė viešoje vietoje – viešosios tvarkos pažeidimas", – mano A.Slatvickis.
Pasak pašnekovo, mieste steigti dar vieną įstaigą, skirtą tik ligotiems benamiams, būtų prabanga.
Esą nė viena šalis neturi ligoninių išimtinai asocialiems asmenims.
"Mano supratimu, jei ligoninėje neblaiviam benamiui nenustatyta jokia patologija, tuo žmogumi turi pasirūpinti policija. Nes jei žmogus nėra ligonis, bet jis – neblaivus, tai yra pažeidinėja viešąją tvarką, tai jo vieta – nuovadoje. Kalbame ne apie socialinės pagalbos suteikimą, o viešosios tvarkos pažeidimą. Niekas neprašo policijos atvykti ir pamaitinti benamį šaukšteliu. Žmogus yra neblaivus viešoje vietoje. Situacija gana aiški", – teigė A.Slatvickis.
Gydytojas tikino, kad neblaivaus žmogaus priglobimas saugioje vietoje yra gerai, tačiau jis nepalankiai žiūri į blaivyklų atsiradimą mieste, nes esą puikiai pamena, kokios jos būdavo sovietmečiu.
"Tai buvo ne pati geriausia vieta mieste. Tikiu, kad dabar viskas būtų kitaip. Tik klausimas, kas tokią įstaigą steigs ir kas ją išlaikys? Labai abejoju, ar valstybė tam skirs pinigų. Savivaldybė vėl turėtų pasikliauti tik savo ištekliais. Tik labai abejoju, ar tarybos nariai ryžtųsi skirti milijonus blaivyklai. Juk atsisakyta jos ir buvo dėl finansinių dalykų", – sakė A.Slatvickis, palikdamas neblaivių benamių problemą, šiandien slegiančią ligonių darbuotojų pečius, atvirą.
