„Jei atsiranda, alergija maistui vaikams dažniausiai pasireiškia nuo 0 iki 3 metų. O augant, daugeliui vaikų ji palaipsniui išnyksta. Suaugusiems žmonėms alergija maistui tam tikriems produktams pasireiškia kur kas rečiau. Taip pat kai kurie vaikai ir suaugusieji netoleruoja tam tikrų maisto produktų, tačiau dažniausiai tai būna ne alerginės kilmės netoleravimas, pavyzdžiui, laktozės (pieno cukraus). Tuo tarpu alerginės kilmės maisto netoleravimas pasireiškia kur kas rečiau. Dažniausiai alergiją maistui sukelia šeši maisto produktai (didieji alergenai): karvės pienas, kiaušiniai, žuvis ir jūros gėrybės (krevetės ir kt.), soja, riešutai ir kviečiai“, – atskleidžia V. Urbonas.

O vis dažniau pasireiškiantis tam tikrų produktų netoleravimas daro įtaką ne tik klientų pasirinkimams, bet ir asortimentui bei jo išdėstymui parduotuvių lentynose. „Peržiūrėdami, atnaujindami ir kurdami prekių asortimentą, vis daugiau galvojame apie tuos pirkėjus, kurie rūpinasi savo ir artimųjų sveikata bei ieško sveikesnio ar netradicinio maisto produktų pasirinkimo. Jei jau ir prieš keletą metų mūsų parduotuvėse buvo įprasta rasti specializuotus produktų skyrius diabetikams, veganams ir vegetarams, šiandien didesnėse ir didžiausiose mūsų parduotuvėse jau egzistuoja pirkėjų vis labiau atrandami skyriai, kuriuose – maistas be laktozės, glitimo, su mažiau cukraus ir kt. Manome, kad susidomėjimas išskirtiniais, tam tikrai mitybos filosofijai ar sveikatos būklei specialiai pritaikytais produktais tik augs“, – komentuoja Vilma Drulienė, Maximos“ komercijos vadovė.

Alerginės ir ne alerginės kilmės maisto netoleravimas

Pasak gydytojo, nėra lengva atskirti alerginės kilmės maisto netoleravimą nuo nealerginės kilmės. „Ne alerginės kilmės maisto netoleravimas dažniausiai pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimais – prasideda vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, dujų kaupimasis. Tik labai retais atvejais jis pasireiškia ir kitų organizmo sistemų pažeidimu. Tuo tarpu, dėl maisto alergijos dažniausiai nukenčia žarnynas, oda, retais atvejais – kvėpavimo sistema. Kartais žarnynas gali likti nepažeistas, gali atsirasti odos pažeidimų (atopinis dermatitas)“, – aiškina gydytojas.

Laktozės netoleravimas – kas tai?

Gydytojo teigimu, vis dažnesne problema tampa laktozės netoleravimas. „Laktozė – tai pieno cukrus, esantis beveik visų žinduolių piene ir jo produktuose. Deja, ne visų žmonių žarnyne yra pakankamai fermento, kuris skaido pieno cukrų. Tuomet gelbėja specialiai paruoštas pienas ir jo produktai, kurie neturi laktozės“, – dalinasi jis.

Tokių produktų paklausos augimą pastebi ir prekybos tinklai. Anot V. Drulienės, 2017 m. birželį didžiausiose tinklo parduotuvėse pirkėjai galėjo rinktis iš 50 skirtingų pieno produktų be laktozės. 2018 m. birželį jau iš 55, o šiemet – iš daugiau nei 75. „Augant klientų poreikiams, pastaraisiais metais kito ir plėtėsi produktų be laktozės asortimentas. O didėjanti paklausa atsiliepė ir produktų be laktozės paklausos ūgtelėjimui – per pusmetį susidomėjimas gaminiais be laktozės ūgtelėjo 50 proc.“, – pasakoja ekspertė.

Trys glitimo sukeliamos ligos

Vis dažniau kalbama ir apie glitimo netoleravimo sukeltą šalutinį poveikį. Pasak V. Drulienės šiuo metu prekybos centro klientai gali rinktis iš beveik 50 skirtingų produktų, kurių sudėtyje nėra glitimo. Vien pernai tokių gaminių paklausa ūgtelėjo per 60 proc. Labiausiai augo susidomėjimas įvairiais miltų mišiniais, taip pat makaronais be glitimo.

„Kviečių, rugių ir miežių baltymo – glitimo – netoleruoja nemažai žmonių. Šis baltymas gali sukelti net tris skirtingas ligas – maisto alergiją, celiakiją, jautrumą glitimui ne dėl celiakijos. Sergant celiakija būdingas prastas apetitas, svorio augimas, gausios išmatos, pilvo pūtimas, mažakraujystė, kaulų tankio sumažėjimas ir kiti simptomai. Deja, šiuo metu celiakija neišgydoma, tačiau kontroliuojama liga: nereikia jokių medikamentų, reikalinga tik griežta, pastovi dieta – nevalgyti kviečių, rugių, miežių. Jautrumas glitimui ne dėl celiakijos nesukelia nei rizikos susirgti onkologinėmis ligomis, nei trumpina gyvenimą, tačiau sukelia nemažą virškinimo trakto diskomfortą ir net kitų organų (sąnarių, nervų sistemos ir kt.) pažeidimus. Gydymas toks pat kaip celiakijos – beglitiminė dieta, tik ji gali būti ne tokia griežta kaip sergant celiakija – svarbiausia nevalgyti kviečių, o rugiai ir miežiai ne taip svarbu“, – atskleidžia gastroenterologas.

Organizmui netoleruojat laktozės, glitimo ar kitų kasdieniuose maisto produktuose esančių medžiagų, galimi įvairūs sveikatos sutrikimai – nuovargis, migrena, alerginiai bėrimai ar pilvo pūtimas. Rinkdamiesi maisto produktus vis daugiau žmonių kelia klausimus, kaip atpažinti maisto netoleravimo simptomus ir jų išvengti, rašoma pranešime spaudai.

Maisto netoleravimas ar alergija?

Maisto netoleravimas dažnai klaidingai tapatinamas su alergija, tačiau tai skirtingi dalykai. Maisto netoleravimas savaime yra tik simptomas, kurio priežastys gali būti labai įvairios. Pasak tyrimų laboratorijos „SynLab Lietuva“ medicinos biologės Gretos Vaičiulienės, pagrindinis alergijos ir maisto netoleravimo skirtumas yra tas, kad pavartojus netinkamo maisto, netoleravimo atveju simptomai atsiranda ne taip staiga, po 2–3 dienų ar vėliau, ir išlieka ilgą laiką.

Pagrindinis alergijos ir maisto netoleravimo skirtumas yra tas, kad pavartojus netinkamo maisto, netoleravimo atveju simptomai atsiranda ne taip staiga, po 2–3 dienų ar vėliau, ir išlieka ilgą laiką.

„Pagrindiniai maisto netoleravimo simptomai pasireiškia pilvo pūtimu ir skausmu, odos bėrimu, nuovargiu, galvos skausmu ar net migrena, skrandžio pilnumo jausmu“, – teigia G. Vaičiulienė.

Kodėl atsiranda maisto netoleravimas?

Medicinos biologės teigimu, maisto netoleravimas gali atsirasti dėl keleto priežasčių: organizme gali trūkti fermentų, skaidančių tam tikras medžiagas arba dėl suaktyvėjusių imuninių mechanizmų, kuriuos paskatina virškinimo trakto ligos ar funkciniai sutrikimai.

„Maisto netoleravimo atveju išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos, kurios sukelia lygiųjų raumenų susitraukimą, didina kraujagyslių, žarnyno pralaidumą ir nulemia į alergiją panašius simptomus, – teigia G. Vaičiulienė.

Laktozės netoleravimą galima nujausti

Medicinos biologė sako, kad dažnai žmogus gali nujausti, kad netoleruoja laktozės, kadangi pirmieji ir greičiausiai pasireiškiantys simptomai – pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, spazmai – prasideda po gausesnio pieno ar pieno produktų pavartojimo, tarkim, įsipylus grietinėlės ar pieno į kavą. Tokiu atveju pieno produktų vartojimo reikėtų vengti ir vartoti tik tuos pieno produktus, iš kurių yra pašalinta laktozė arba pakaitalus: sojų, avižų, riešutų pieną bei šių žaliavų produktus.

Anot „Maximos“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, kasmet auga pieno produktų be laktozės pasiūla. „Lyginant 2015 metais buvusią pasiūlą su 2017-aisiais, ji išaugo daugiau nei dvigubai – iki beveik 90 produktų. Šiuo metu asortimente turime ne tik pieno be laktozės, bet ir jo gaminių: desertų, sūrių, jogurtų ir kt. Labiausiai pieno ir jo produktų be laktozės paklausa augo praėjusiais metais – tokių gaminių parduota beveik dukart daugiau, lyginant su 2016 metais“, – teigia V. Drulienė.

Netoleruojant laktozės būklė gerėja atsisakius netoleruojamų maisto produktų, tačiau kartu reikia ieškoti ir gydyti maisto netoleravimo priežastį, kuri sukelia padidėjusį žarnyno pralaidumą tam tikriems suvirškinto maisto komponentams.

Gali išsivystyti bet kuriame gyvenimo etape

Glitimo netoleravimas arba kitaip celiakija yra autoimuninė liga, kuomet organizmas netoleruoja grūdinių kultūrų (kviečių, miežių, rugių, avižų) baltymų. „Ši liga pasireiškia virškinimo sutrikimais, pilvo pūtimu, skausmu, sutrikusiu maisto medžiagų pasisavinimu (krinta svoris, trūksta mineralų bei vitaminų), jaučiamas nuovargis ir silpnumas, o ligai progresuojant gali būti pažeisti net organai – kepenys, sąnariai, oda, atsiranda įvairių bėrimų“, – teigia medicinos biologė. 

Ši liga gali išsivystyti bet kuriame gyvenimo etape, jeigu žmogus turi jai genetinį polinkį. Vienintelis ligos gydymas – dieta be glitimo.

Pasak V. Drulienės, produktų be glitimo – makaronų, duonos, įvairių miltų ir kt., – pasiūla nuo 2015 metų augo itin stipriai. „Tuomet asortimente turėjome vos 4 produktus be glitimo, dabar parduotuvėse pirkėjai gali rasti beveik 30 jų“.

„Galiu drąsiai sakyti, kad 2017-ieji buvo metai, kai pirkėjai tiek dėl sveikatos, tiek dėl besikeičiančio gyvenimo būdo ar įsitikinimų, gerokai atidžiau nei anksčiau žiūrėjo, ką valgo. Labai sparčiai populiarėjo maisto produktai be glitimo, be pridėto cukraus, be konservantų, be laktozės ar kaip tik – papildyti probiotikais, vitaminais ar mineralais, praturtinti sėklomis ir pan.“, – sako V. Drulienė.

Nors įprasta manyti, kad glitimas aptinkamas tik grūdų savo sudėtyje turinčiuose maisto produktuose, specialistai atskleidžia, kad iš tiesų tokių produktų sąrašas kur kas ilgesnis ir gali nustebinti. Todėl nusprendę atsisakyti glitimo, pirmiausiai turės atsirinkti produktus, kurie tinkami valgyti. 

Visam gyvenimui atsisakyti maisto produktų, kurių sudėtyje yra glitimo, priversti celiakija sergantys žmonės. Šios ligos atvejų Lietuvoje diagnozuojama vis daugiau, o glitimas ja sergantiesiems iššaukia skirtingai pasireiškiančią alerginę reakciją: bėrimą, vėmimą, viduriavimą ar priešingai – vidurių užkietėjimą.

Suvalgius glitimo, jo netoleruojantiems dažnai ima raižyti pilvą, pasitaiko atvejų, kai celiakija iššaukia net astmos ar šienligės išsivystymą. Vienas dažnesnių celiakijos požymių yra pažeista plonosios žarnos gleivinė, dėl kurios žmogaus organizme stringa maistinių medžiagų įsisavinimas. To rezultatas –  staigus kūno svorio kitimas: vaikai jo linkę greitai priaugti, suaugę – numesti.

Glitimo pėdsakai – net sūryje

Maisto produktų, kurių sudėtyje yra glitimo, atsisakymas jo netoleruojantiems padeda operatyviai pagerinti sveikatą, mat celiakijos simptomai netrunka išnykti. Tuo tarpu tie, kas glitimo nusprendžia atsisakyti dėl asmeninių interesų, sprendimą neretai motyvuoja siekiu gyventi sveikiau ar pagražinti kūno linijas. Taigi kokius produktus reikėtų išbrauti iš savo mitybos raciono siekiant atsisakyti glitimo?

Prekybos tinklo „Maxima“ Maisto gamybos departamento direktorius Aidas Poleninas pranešime žiniasklaidai teigia, kad svarbu atminti, kad glitimo baltymas aptinkamas ne tik grūdų savo sudėtyje turinčiuose maisto produktuose, bet ir iš pirmo žvilgsnio „niekuo dėtuose“ gaminiuose.

„Didžiausia glitimo koncentracija, žinoma, pasitaiko kviečių, rugių ir miežių savo sudėtyje turinčiuose maisto produktuose – duonos gaminiuose, konditerijoje, sausainiuose, košėse, dribsniuose, makaronuose ir panašiai. Vis dėlto šio baltymo pėdsakai aptinkami ir visai kitos rūšies maisto produktuose. Pavyzdžiui, skirtingų sultinių kubeliuose, grikių miltuose, karamelėje, skirtinguose prieskoniuose ir emulsijose, citrinos rūgštyje, krakmole, acte, pelėsiniame sūryje, sojų padaže, kai kuriuose aliejuose, konservantuose ir dar daugiau“, – sako A. Poleninas.

Vengiantys glitimo, turėtų atkreipti dėmesį ir į alkoholį, jo randama daugelyje gėrimų.

Kiekį žymi etiketė

A. Polenino teigimu, dažniausiai maisto produktai, kurių sudėtyje nėra glitimo, būna pažymėti reikšmine etikete „Be glitimo“, o tie, kuriuose glitimo tėra labai mažai – „Labai mažas glitimo kiekis“. Čia, pasak A. Polenino, svarbu suprasti tikrąsias etikečių reikšmes.

„Etikete „Be glitimo“ produktas žymimas, jei glitimo kiekis jame neviršija 20 mg/kg. Pilnai išvalyti maistą nuo glitimo yra ypač sudėtinga, tačiau toks mažas jo kiekis iš esmės neturi sveikatai pavojingo poveikio. Tačiau „Labai mažas glitimo kiekis“ reiškia, kad maisto produkte glitimo kiekis neviršija 100 mg/kg. Tai taip pat itin mažas skaičius, tačiau daliai glitimo netoleruojančių jis gali būti paveikus“, – sako A. Poleninas.

Recepto idėja – kiaušiniai su batatais ir morkomis

Pristigusiems patiekalų be glitimo idėjų, A. Poleninas siūlo išbandyti gardų ir lengvai paruošiamą kiaušinių su batatais ir morkomis receptą. Paruošti tokiam patiekalui tereikės pusės batato, nedidelės morkos, kokosų aliejaus, skiltelės česnako, žiupsnelio druskos, džiovintų rozmarinų ir juodųjų pipirų bei poros kiaušinių.

„Batatą ir morką sutarkuokite ir, pagardinę smulkintu česnaku ir prieskoniais, kepkite kokosų aliejuje. Minutę pamaišykite, tada palikite kepti uždengę dangčiu. Daržovėms apskrudus, sudėkite jas į lėkštę ir toje pačioje keptuvėje iškepkite kiaušinius. Juos uždėkite ant daržovių ir netrukite paragauti“, – siūlo A. Poleninas.

Apie 1 procentas žmonių serga celiakija – autoimuniniu susirgimu, dėl kurio jie blogai reaguoja į glitimo baltymus kviečiuose. Bet dar 12 proc. sunegaluoja suvalgę kviečių turinčių produktų (duonos, makaronų, ir kitų), nors celiakija neserga.

Panašu, kad iš tiesų problemas „glitimui jautriems“ žmonėms kelia visai ne glitimas.

2013 metais tiriant, ar dieta be glitimo padės celiakija nesergantiems žmonėms išspręsti jų virškinimo problemas, paaiškėjo, kad simptomai nesiskyrė, kai žmonės valgė identišką maistą be glitimo ar su glitimu. Tai rodė, kad glitimas nedaro poveikio, tad Jane Muir ir Peter Gibson iš Monash universiteto Australijoje su savo kolegomis pradėjo aiškintis, kokia galėtų būti kita negalavimų priežastis.

Grūdų atskyrimas nuo pelų

Jie įtarė fruktanus – tam tikras cukraus grandines, esančias kviečiuose, miežiuose ir ryžiuose, o taip pat svogūnuose, česnakuose, garstyčiose, kopūstuose ir artišokuose.

Siekdami patikrinti savo spėjimą, jie pasitelkė 59 celiakija nesergančius suaugusiuosius, dėl jautraus žarnyno besilaikančius dietos be glitimo. Savanoriams buvo duodami trijų rūšių grūdų batonėliai – su glitimu, su fruktanais, arba be šių dviejų medžiagų. Dalyviai savaitę valgydavo po vieną batonėlį kasdien, padarydami savaitės ilgio pertrauką tarp kiekvieno batonėlių tipo. Batonėlių išvaizda ir skonis buvo vienodas ir dalyviai nežinojo, kokį jie valgo.

Lyginant su kontroliniais batonėliais, batonėliai su fruktanu sukėlė 15 proc. daugiau pūtimo ir 13 proc. daugiau bendrų virškinamojo trakto sutrikimo simptomų. Tačiau batonėliai su glitimu jokio poveikio neturėjo.

Tai gali paaiškinti, kodėl jautrų žarnyną turinčių žmonių, perėjusių prie glitimo neturinčios dietos, būklė dažnai pagerėja, tačiau iki galo nepasitaiso, sako Muir. Atsisakę kviečių, jie iš dietos eliminuoja ir didelę dalį fruktanų, bet bėdų gali kilti, valgant kitą daug fruktanų turintį maistą, tarkime, svogūnus ir česnakus. Kai kuriuose produktuose be glitimo, pavyzdžiui, avinžirniuose, fruktanų irgi yra.

Tai gali paaiškinti ir tai, kodėl tiek nedaug placebo kontroliuojamų tyrimų aptiko kokį nors glitimo poveikį ir kodėl buvo taip sunku išsiaiškinti, kaip glitimas gali kelti problemas nesergantiems celiakija, sako Gibsonas.

„Iš pradžių buvo daroma prielaida, kad kaltas glitimas – dėl celiakijos ir dėl to, kad nustoję vartoti kviečius, žmonės pasijusdavo geriau. Dabar aiškėja, kad pradinė prielaida buvo klaidinga“, – teigia jis.

Gali būti, kad nedidelė celiakija nesergančiųjų dalis į glitimą reaguoja, o iki šiol vykdytų tyrimų imtis nebuvo pakankamai didelė, kad galima tokius atvejus nustatyti, svarsto Gibsonas. „Bet duomenys aiškiai rodo, kad fruktanai – didesnė problema.“

Sunku suvirškinti

Komandos išvados dera su šešiais neseniai atliktais tyrimais, rodančiais, kad apie 70 proc. žmonių, turinčių jautraus žarnyno sindromą, pasijunta geriau, atsisakę fruktanų ir kitų vadinamos FODMAP grupės maisto medžiagų.

FODMAP – Fermentuojami Oligosacharidai, Disacharidai, Monosacharidai ir Polioliai. Tai sunkiai virškinami trumpos grandinės cukrūs. Jie sugeria vandenį ir juos storajame žarnyne fermentuoja dujas išskiriančios bakterijos, dėl to žarnos šiek tiek įsitempia. Jautraus žarnyno sindromą kenčiantys žmonėms tai pasireiškia labiau, nes jų žarnyne esančių nervų galai itin jautrūs.

Katie Ellard, Mater ligoninės Sidnyje, Australijoje, gastroenterologė, sako, kad dabar žmonėms, kamuojamiems pilvo sutrikimų, daug gydytojų skiria žemo FODMAP lygio dietą. „Jei paaiškėja, kad žmogus celiakija neserga, vis viena rekomenduoju atsisakyti kviečių ir stebėti, ar tai padeda, bet paaiškinu, kad tai daroma tam, kad iš jų dietos būtų pašalinami fruktanai, o ne glitimas“, – sako ji.

Jei paaiškės, kad tikroji problema yra fruktanai, bus galima vėl vartoti maistą, kurio anksčiau būdavo atsisakoma, sako Ellard. Pavyzdžiui, sojų padaže yra glitimo, bet mažai fruktanų, o raugintos duonos fermentavimo procesas sunaudoja kviečių fruktanus.

Šiuolaikiniame pasaulyje kasdien vis daugiau žmonių suserga celiakija – genetine, alergine liga, kuria sergant žmogaus organizmas netoleruoja glitimo. Vienintelis jos gydymo būdas – visam laikui atsisakyti javų baltymo turinčių produktų – daugumos miltų, duonos, makaronų ir kepinių arba keisti juos panašiais glitimo neturinčiais produktais.

Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė pastebi, kad egzistuoja lengvesnė šios ligos forma, kai netoleruojami tik kviečiai. Tuomet dar galima vartoti rugius ir mums įprastą duoną. Tačiau kitu atveju alergizuojančius javus reikia keisti grūdinėmis kultūromis be glitimo – ryžiais, kukurūzais ir soromis. Grūdus galima keisti į juos panašiais produktais: grikiais, bolivinėmis balandomis ir burnočiais. „Sunkiausia be glitimo pagaminti skanius kepinius: duoną, pyragą, sausainius“,  – pažymi G. Azguridienė.

Celiakijos simptomai ir kaip jos išvengti

Celiakija – paveldima liga. Tačiau jos požymiai atsiranda tik tuomet, kai žmogus suvalgo kviečių, rugių ar miežių – iki tol susirgti neįmanoma. Ja gan lengvai suserga vaikai, ypač jei jie anksti pradedami maitinti mišiniais, kuriuose yra glitimo. Todėl rekomenduojama kuo ilgiau maitinti vaiką motinos pienu. Be to, nors ji dar daug kam negirdėta, tai labai dažna liga – glitimo netoleravimas yra antra pagal dažnį maisto liga po laktozės netoleravimo.

Simptomai – labai individualūs ir skirtingi. Pradedant vidurių užkietėjimu, viduriavimu, pilvo pūtimu, apsunkimu, skrandžio skausmu ir baigiant svorio kritimu, sulėtėjusiu augimu, nuovargiu, plaukų slinkimu ir odos bėrimu bei niežėjimu. Didelė dalis sergančiųjų apie savo ligą net nežino.

Tačiau celiakija nėra vien tik nereikšmingas virškinamojo trakto sutrikimas – jos negydant gali išsivystyti ir kur kas rimtesnės ligos, pavyzdžiui, anemija, diabetas, artritas, sklerozė, Alzheimeris, įvairios autoimuninės ir nervų sistemos ligos. Šiai ligai gydyti vaistų nėra, ji neišgydoma – reikia tiesiog kontroliuoti save, sekti maisto sudėtį ir visam laikui apriboti maisto produktų su glitimu vartojimą.

Glitimo atsisakymas – liga ar mada?

Glitimo dažnai atsisako ne tik sergantieji celiakija, bet ir sveikos gyvensenos propaguotojai ar tie, kurie laikosi dietos. Jei ryšitės gyventi be glitimo, negalėsite vartoti ne tik visų grūdinių kultūrų, įprastinės duonos, klasikinių makaronų ir miltinių gaminių, bet ir alaus, sojų padažo ir populiarių greitai paruošiamų sriubų. Sunkesniais ligos atvejais, netoleruojami netgi glitimo pėdsakai, tad būtina atidžiai skaityti etiketes ir vengti produktų, kuriuose gali būti priemaišų – jos gali atsirasti netgi dėl grūdų transportavimo ir sandėliavimo sąlygų.

Užsienio žvaigždės pamėgo ir išpopuliarino beglitiminę dietą, kuri gali pagerinti savijautą ir sumažinti talijos apimtis. Nors atsisakyti javų tampa madinga ir populiaru, visgi kasdienėje mityboje reikėtų stengtis vartoti kuo įvairesnių rūšių grūdus ir geriausia, kad jie būtų ne rafinuoti, o pilno grūdo.

Tačiau iš tiesų sergantiems – tai ne žaidimas, o nuolatinė mitybos kontrolė ir papildomi mitybos sunkumai, ypač sudėtingi ir sunkiai suprantami vaikams. Kasdienis gaminimas gali tapti iššūkiu, nes Lietuvos prekybos centruose rasti produktų be glitimo nėra lengva, bet vis daugėja gamintojų, kurie specializuojasi būtent šioje srityje: čia išsiskiria Vokietija, kur vis daugėja įmonių, gaminančių tik neglitiminius produktus (pavyzdžiui, „3 Pauly“, „Bauck Hof“  ir kt.). Gaminami ne tik trapučiai, makaronai, duona, miltų ruošiniai, dribsniai, bet netgi sausainiai ir florentinai.

Esate alergiški glitimui? Būkite atsargūs!

Glitimo netoleruojantys žmonės turi nuolat išlikti budrūs – ir apsipirkdami prekybos centre, ir užsisakydami maistą restorane, ir netgi besinaudodami bendrais buities prietaisais. Tarkime, jeigu skrudintuve buvo skrudinta kvietinė duona ir prietaisas nebuvo gerai išvalytas, jums skrudinant savo riekę, į ją gali patekti glitimo. Vis dėlto užsienyje atsiranda vis daugiau kavinių ir restoranų, siūlančių specialų valgiaraštį, iš kurio galima rinktis patiekalus be glitimo. Deja, kartais maisto pramonės korporacijos tuo piktnaudžiauja, pavyzdžiui, JAV, kur celiakijos problema yra labai opi, o mada „be glitimo“ labai populiari, net vandens buteliukai žymimi „Gluten free“ (be glitimo) ženklu, nors tai neturi jokio pagrindo, nes vanduo natūraliai glitimo  turėti negali.

Pagal Europos Sąjungos direktyvas, produktus ženklu „be glitimo“ galima žymėti, kai glitimo juose yra ne daugiau 20mg/kg, o rašyti „labai mažai glitimo“ galima tik tuo atveju, kai jo kiekis neviršija 100 mg/kg. Taip pat galimas specialus žymėjimas – perbraukta kviečio varpa, kuri leidžia vartotojui greičiau pastebėti, kokį produktą renkasi.