Menininkei Agnei Kišonaitei I-ojo tipo cukrinis diabetas nustatytas prieš 10 metų. Vienas iš nemalonesnių dalykų, ką teko išgyventi – kasdien po tris kartus durtis į pirštus, kad nustatytų gliukozės kiekį kraujyje. Nuo jo priklauso, kiek vaistų vartoti, ką valgyti. 

„Į tam tikrus pirštus taip ir nepripratau prasidurti ir paimti kraujo. Man nėra taip blogai leistis insuliną į pilvą švirkštu, kaip yra blogai prasidurti pirštų galus“, – LNK sakė A. Kišonaitė.

Laimei, prieš penkerius metus menininkė atrado nuotolinę gliukozės stebėjimo sistemą. Tai – prie rankos tvirtinamas jutiklis, kurio duomenis kas kelias minutes parodo telefonas. Vieną iš jutiklių modelių menininkė nutapė paveiksle. Moteris sako, kad prie jo taip priprato, kad nejaučia.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Viena bėda – toks patogumas kas mėnesį kainuoja apie 130 eurų, mat jutiklius kas 10 dienų reikia keisti. Ir ne kiekvienas žmogus gali sau tai leisti. Visgi nuo liepos gliukozės stebėjimo sistema bus kompensuojama visiems, sergantiems I-ojo tipo cukriniu diabetu, tad pacientai išvengs badymosi.

Gliukozės stebėjimo sistemą naudojo ir Diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė. Tačiau vėliau prasidėjo alergija ir jai vėl teko grįžti prie dūrių.

Anot V. Augustinienės, valstybė turėtų nuotolinę stebėjimo sistemą kompensuoti visiems sergantiesiems cukriniu diabetu.

„Cukriniu diabetu sergantys žmonės, tiek I-ojo, tiek II-ojo tipo, turi turėti lygias galimybes gauti reikiamas savikontrolės priemones“, – LNK sakė V. Augustinienė. O tie, kurie naudoja juosteles gliukozei nustatyti, anot pašnekovės, turėtų jų gauti gerokai daugiau.

Lapkričio 14-oji – Pasaulinė diabeto diena. Šia proga Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentai šiandien kvietė visus norinčius nemokamai pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Atėjusieji taip pat galėjo pasiklausyti paskaitų apie mitybos, rūkymo ir alkoholio įtaką cukriniam diabetui. 

Šokiravo skaičiai

Kauno klinikų Endokrinologijos klinikoje prie studentų įrengtos mini laboratorijos popiet išsirikiavo eilė norinčiųjų pasitikrinti savo sveikatą.

„Diabetu sergu jau 15 metų, todėl kasdien tenka tikrinti cukraus kiekį kraujyje. O visos paskaitos apie klastingą ligą yra be galo naudingos, nes galiu pasitarti su gydytojais, pabendrauti su savo likimo broliais ir seserimis“, – portalui kaunodiena.lt sakė Angelė Bražienė.

Ne vienas, pasitikrinęs gliukozės kiekį kraujyje ir pamatęs skaičius, buvo šokiruotas. Nerimo netrūko ir studentams, kai vienai diabetu sergančiai moteriai cukraus kiekio kraujyje matuoklis parodė 24,8 mmol/l. Normalus gliukozės kiekis kraujyje turi neviršyti 5 mmol/l.

„Ar jūs jaučiatės gerai, galva nesvaigsta?“ – klausinėjo jie. Toks skaičius – tikra katastrofa sergančiajam cukriniu diabetu, gali ištikti net diabetinė koma. Tačiau moteris lyg niekur nieko atsistojo ir nuėjo klausytis paskaitos.

Tokias akcijas medicinos studentai rengia kasmet. „Žmonėms, sergantiems šia liga, reikia informacijos, patarimų, kaip kovoti su diabetu, todėl norime jiems padėti bent kartą metuose“, – sakė viena akcijos organizatorių, ketvirto kurso LSMU studentė Karolina Petraitytė.

Plinta lyg epidemija

Portalo kaunodiena.lt kalbintas Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos administratorius, diabetologas Vladimiras Petrenko apgailestavo, kad ši liga sparčiai plinta.

„Diabetas plinta lyg epidemija. Kiekvienais metais sergančiųjų diabetu skaičius vis auga“, – sakė V. Petrenko.   

Diabetas – lėtinė liga, kuria susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba dėl sutrikusio jo veikimo audiniuose. Insulinas yra kasos gaminamas hormonas, kurio reikia, kad kraujo gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija.

Šiandien pasaulyje įregistruota per 371 mln. diabetu sergančių žmonių. 2012 m. dėl diabeto komplikacijų mirė apie 4,8 mln. žmonių – vienas kas 7 sekundes.

Lietuvos specialistų duomenimis, pernai mūsų šalyje įregistruota per 92 tūkst. sergančiųjų cukriniu diabetu. Manoma, kad dar tiek pat žmonių jau serga, bet apie tai net nežino.

Signalas – nenumaldomas troškulys 

Gydytojas V. Petrenko vardijo ne vieną priežastį, kodėl žmonės suserga cukriniu diabetu. Tai ir nesubalansuota mityba, gyvenimo būdas, žalingi įpročiai, antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, aukštas kraujo spaudimas. Įtakos turi ir žmogaus amžius, nes šia liga dažniau suserga vyresni žmonės.

„Pirmas signalas, kad galite sirgti diabetu – nenumaldomas troškulys“, – vieną iš ligos simptomų įvardijo V. Petrenko.  

Negyjančios žaizdos, dažnas šlapinimasis, padidėjęs apetitas, bet krentantis svoris, odos niežulys – tai klasikiniai diabeto simptomai.

Šiandien vakare Pasaulinės diabeto dienai paminėti Kaune bus ir daugiau renginių. 18 val. prasidės eisena, kuri tęsis nuo Rotušės aikštės ir iki Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios (Soboro).

Siekiant atkreipti didesnį dėmesį į cukrinį diabetą, nuo 19 val. Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia nušvis mėlyna spalva. Pernai mėlynai buvo apšviesta Kauno rotušė.

Idėja mėlynai apšviesti pastatus, paminklus pirmą kartą kilo 2007 m. Tais metais įvairiose pasaulio vietose mėlyna spalva nusidažė 279 paminklai, kurie tapo vilties simboliu diabetu sergantiems milijonams žmonių.