Trečiadienį Arizonos universiteto trečiakursė G. B. Starkutė su komandos draugėmis varžėsi NCAA regioniniame čempionate Albukerkyje. Čia 12 universitetų ekipos kovojo dėl keturių kelialapių į NCAA nacionalinį čempionatą, kuriame pernai Arizonos universitetas iškovojo bronzos medalius.

Deja, bet Arizonos universitetas šiose varžybose užėmė šeštąją vietą (876 smūgiai, PAR +12) ir savo pasirodymą NCAA pirmenybėse baigė. Iki išsvajotos ketvirtos vietos šiai komandai pritrūko vos 2 smūgių.

Įdomu tai, kad prieš paskutinę dieną Arizonos universitetas nuo ketvirtos vietos atsiliko 5 smūgiais, bet artėjant paskutinės dienos pabaigai, sugebėjo aplenkti artimiausias varžoves bei pakilti į lyderių ketvertuką. Vis tik paskutinėse duobutėse varžovės žaidė kiek tiksliau ir Arizonos universitetas liko už finalininkių borto.

Vietas NCAA nacionaliniame čempionate iškovojo Oregono (PAR -4), Teksaso (PAR -1), Džordžijos (PAR +2) ir TCU (PAR +10) universitetai.

„Taip, paskutinis turnyras buvo labai apmaudus. Po praėjusių metų tikrai turėjome didelius lūkesčius ir pačio turnyro metu tikrai įdėjome visas jėgas, kiek turėjome. Kiekviena komandos žaidėja tikrai atidavė viską, ką gali kiekviename smūgyje. Bet taip, tokios svarbos varžybose kiekviena ten esanti komanda nusipelno važiuoti į nacionalinį čempionatą. Tikrai džiaugiamės dėl laimėtojų, o pačios išvažiavome namo dirbti ir ruoštis kitiems metams. Tikrai žinome, kad galime geriau“, – pasakojo G. B. Starkutė.

Asmeninėje įskaitoje G. B. Starkutė užfiksavo PAR +4 rezultatą ir užėmė 17-ąją vietą. Kartu su Carolina Melgrati lietuvė pasiekė geriausius rezultatus Arizonos komandoje.

Lietuvė kukliau pasirodė tik pirmąją varžybų dieną, kuomet išnaudojo 77 smūgius (PAR +6). Visgi 71 smūgis antrąją dieną (PAR -1) ir 72 smūgiai – trečiąją (E) leido gerokai pakilti asmeninėje rikiuotėje. Per turnyrą G. B. Starkutė net 42 duobutes sužaidė į PAR. Tai geriausias rezultatas tarp visų dalyvių.

„Antra ir trečia turnyro dienos buvo iš ties labai geros, tą patį galiu pasakyti ir apie pirmos dienos antrąsias devynias duobutes. Pavyko gerai kontroliuoti svingą ir smūgius, ištaisyti klaidas, nepasiduoti ir eiti į priekį. Bet pirmą dieną kiek šlubavau, pritrūko pasitikėjimo savimi ir technika devynioms duobutėms sugriuvo. Trenerės asistentas padėjo man su savo patarimais ir padrąsinimais dėl didesnio pasitikėjimo savo jėgomis, nes viso sezono metu su tuo dirbome“, – kalbėjo Lietuvos golfo žaidėja.

Gilė Bitė Starkutė. M. Christy / Arizona Athletics nuotr.

Sportininkė prisipažįsta, jog buvo galima išvengti kai kurių klaidų, bet visą tai liks atmintyje, kad galėtų ties tuo rimtai padirbėti ateityje.

Arizonos universitetui šiame sezone jau nebeatstovavo buvusios lyderės taivanietės seserys Hou. Jos perėjo į profesionales. Dėl to komandą teko lipdyti praktiškai iš naujo.

„Manau, kad dėl to visa komanda tik dar labiau susivienijo. Žinojome, kad dabar viskas priklauso tik nuo mūsų ir nėra laiko galvoti apie tai, kas būtų. Reikia treniruotis ir ruoštis. Vis dar turime labai gerą sudėtį: kelias pirmojo šimtuko žaidėjas ir jos visos įdeda 110 proc. savęs treniruotėse. Po paskutinio turnyro treneriai sakė, kad didžiuojasi mumis ir kad įdėjome visą širdį. Nors nepatekome į nacionalinį čempionatą, tai mums tik sukėlė alkį stengtis dar labiau kitais metais. Tapome kaip šeima ir žinome, kiek daug galime kartu pasiekti“, – mintimis dalinosi G. B. Starkutė.

Visas šis sezonas buvo nelengvas, bet įdomus. Buvo ir sėkmingų varžybų, ir kiek silpnesnių pasirodymų. Trečiajame kurse rimtesni tapo ir mokslai.

„Vėlgi – visa tai suteikė tik dar daugiau pamokų ir išbandymų, kurie man patinka. Be išbandymų sunku tobulėti. Šie metai išmokė daug – atsakomybės, situacijos priėmimo, kantrybės ir daug daug pastangų. Jaučiausi kiek labiau atsakinga už naujokes, nes komandoje tik aš ir Ya Chun Chang buvome vienintelės vyresnės studentės“, – sakė sportininkė.

Pabaigusi sezoną ir mokslo metus, G. B. Starkutė grįš į Europą. Jos planuose – Europos bei pasaulio čempionatai Paryžiuje (Prancūzija) bei kiti dideli turnyrai JAV ir Europoje.

„Planuoju kelias dienas praleisti be golfo, kad galva ir kūnas atsigautų. Po to pradėsiu stipriai ruoštis. Po tokio sezono labai tiksliai žinau, ties kuo turiu dirbti. Turėsiu susisiekti su Lietuvos rinktinės treneriu Ari Savolainenu, dirbsiu ties fiziniu pasirengimu, kad sustiprėčiau. Taip pat reikės stiprinti psichologiją, kad nepasikartotų tokie dalykai, kaip pirmąją NCAA regioninio čempionato dieną. Esu susidariusi gerą pasiruošimo planą. Visi turnyrai, kuriuose dalyvausiu, bus dideli ir stiprūs, tad reikia nusiteikti rimtai“, – pabrėžė G. B. Starkutė.

Arizonos universitetas kartu su dar 17 komandų Stanfordo golfo aikštyne NCAA regioninėse varžybose kovojo dėl šešių kelialapių į NCAA pirmenybes.

Varžybos „Wildcats“ komandai prasidėjo sudėtingai. Pirmąją dieną ekipai prireikė 289 smūgių (PAR +5), antrąją – taip pat 289. Likus paskutiniam raundui, Arizonos universitetas rikiavosi pražūtingoje septintoje vietoje. Visgi paskutinę dieną „Wildcats“ atstovės pademonstravo savo tikrąjį pajėgumą ir visą lauką įveikė 279 smūgiais (-5). Galutinis rezultatas – 857 smūgiai (+5) – leido pakilti į penktąją poziciją ir iškovoti bilietą į finalinį etapą.

„Šios varžybos išties buvo kitokios. Daug rimtesnis pasiruošimas, įdėta daug daugiau darbo. Dalyvavo daugiau komandų, didesnė atsakomybė. Streso buvo nemažai. Pagal reitingą buvome šeštos, todėl reikėjo pasirodyti gerai ir išlaikyti savo poziciją. Manau, kad visos žinojome, kad turime patekti į NCAA čempionatą trečius metus iš eilės, nenorėjome nuvilti trenerių, fanų, universiteto. Dėl to reikėjo susikaupti ir atiduoti viską, ką galėjome“, – mintimis dalinosi G.B.Starkutė.

Šiame regioniniame NCAA turnyre dominavo šeimininkės – Stanfordo universiteto žaidėjos. Ši komanda užfiksavo įspūdingą 824 smūgių rezultatą (-28) ir net 30 smūgių pranoko antrąją vietą užėmusį Veik Foresto universitetą (+2). Trečioje pozicijoje liko Oklahomos valstybinis universitetas (+3), ketvirtoje – „Virginia Tech“ komanda (+4).

Nenuostabu, kad asmeninėje įskaitoje dominavo Stanfordo komandos atstovės – Rachel Heck (-11) ir Angelina Ye (-10). Puikiai pasirodė G. B. Starkutės komandos draugė taivanietė YuSang Hou (-6), užėmusi ketvirtąją poziciją. Pastaroji trečiajame raunde užfiksavo įspūdingą PAR -5 rezultatą. Tai antras kartas „Wildcats“ istorijoje, kai regioninėse NCAA varžybose vienam raundui įveikti žaidėjai prireikė vos 66 smūgių.

Geriausia Lietuvos golfo žaidėja iš viso atliko 223 smūgius (+10) ir užėmė 52-ąją vietą tarp 95 dalyvių. Pirmąją dieną mūsiškei prireikė 77 smūgių, antrąją ir trečiąją – po 73.

„Mano žaidimas buvo įvairus ir ne itin stabilus. Buvo nemažai „birdie‘s“ (-1), daug „PAR‘ų“, tad tai padėjo, bet kai padarydavau klaidą, tai ji būdavo nemaža. Iš tokios „duobės“ išlipti jau reikėdavo nemažai pastangų. Pirma diena buvo prasčiausia ir tikrai be galo jaudinausi. Antroji ir trečioji dienos buvo kiek geresnės, stabilesni buvo tiek žaidimas, tiek nervai“, – pasakojo G.B.Starkutė.

Iš viso buvo surengti keturi regioniniai turnyrai. 24 stipriausios komandos dėl NCAA trofėjaus varžysis „Grayhawk“ golfo klubo aikštyne Arizonoje jau gegužės 21-26 dienomis.

„Mūsų tikslas nėra labai apibrėžtas. Nevažiuojame ten sakydamos, kad norime laimėti, nes to paties norės ir visos kitos 23 komandos. Mūsų didžiausias noras ir tikslas yra įrodyti sau pačioms ir visiems kaip galime žaisti, kiek įdėjome darbo, kad nueitume tiek toli bei kad pastangos ir treniruotės atsiperka. Manau, kad čempionate laikysimės žaidimo plano, strategijos, labiausiai kreipsime dėmesį į savo smūgius, savo klaidas ir geras duobutes, bei atiduosime viską, ką galime. Žinoma, tikiuosi, kad tai nuves iki „Match play“ dienų, galbūt iki „Top-8“, o galbūt net ir toliau, bet tai jau priklausys nuo visų komandų pasirodymo. Per ateinančią savaitę tikrai daug ruošimės, kad čempionato metu būtume geriausioje formoje. Visos žinome, kad ribų tikrai nėra“, – pabrėžė G.B.Starkutė.

Golfo lauke meistriškumą demonstruojanti G.B.Starkutė jau antrus metus studijuoja Arizonos universitete. Čia mergina atstovauja vienai stipriausių JAV moterų golfo komandų "Arizona Wildcats". Sportininkė tikisi, kad golfas vis labiau populiarės ir gimtinėje – ne tik kaip profesionalus sportas, bet ir laisvalaikio leidimo būdas.

– Vis dar yra manančių, kad golfas – turtingų vyresnių vyrų sportas. O kaip pati atsidūrėte golfo lauke?

– Tikrai nepritariu šiam teiginiui ir manau, kad vis mažiau žmonių jį priima kaip realybę. Šia sporto šaka galima užsiimti ir pernelyg neišlaidaujant. Be to, golfo lauke šiandien sutinkame įvairaus amžiaus abiejų lyčių žaidėjų.

Pati su golfu susipažinau tėčio, kuris yra didžiulis įvairių sporto šakų entuziastas, dėka. Anuomet, maždaug prieš dvylika metų, golfas Lietuvoje buvo dar gana naujas sportas. Man ši sporto šaka tapo mėgstamu laisvalaikio praleidimo būdu. Nuo mažų stovyklėlių vaikams perėjau prie darbo su treneriais. Matant gerus rezultatus, nesinorėjo visko nutraukti, jaučiau poreikį eiti pirmyn. Neprisimenu, kada tiksliai supratau, kad golfas galėtų tapti mano ateitimi. Tačiau jis mane sužavėjo nuo pat pradžių.

– Kas jums pačiai yra golfo legenda, į kurią lygiuojatės?

– Be abejonės, Tigeris Woodsas. Deja, pastaruoju metu jis viešumoje labiau girdimas dėl įvairių skandalų. Tačiau man jis yra tikra golfo legenda, žmogus, kuris pasiekė tai, kas, rodos, neįmanoma. Mane labai žavi ir amerikietės Lexi Thompson žaidimas. Ji yra puikiai įvaldžiusi svingą – pagrindinį golfo žaidėjų smūgį aukštai užsimojus. Tad man patinka stebėti, kaip ji juda golfo lauke.

– Šiuo metu kremtate mokslus Arizonoje ir atstovaujate vienai stipriausių JAV moterų golfo komandų "Arizona Wildcats". Tikriausiai valstijose golfas itin populiarus?

– Golfo atžvilgiu JAV tikrai yra pasiekusi visiškai kitą lygį. Amerikiečiai šią sporto šaką renkasi ir kaip laisvalaikio praleidimo būdą, ir kaip profesionalų sportą. Mėgėjai su malonumu savaitgalius leidžia aikštynuose, varžosi tarpusavyje ir tiesiog mėgaujasi grynu oru. JAV ši sporto šaka tokia populiari, kad kiekvienas universitetas turi savo golfo komandą. Šiuo klausimu galbūt kiek labiau dominuoja pietinės valstijos, nes čia palankesnis klimatas. Vis dėlto golfas populiarus visoje šalyje.

Gilė Bitė Starkutė. M. Christy / University of Arizona nuotr.

– Ši sporto šaka nėra iš pačių judriausių. Vis dėlto ji vis tiek reikalauja didelės ištvermės ir tam tikrų fizinių duomenų? Kokie raumenys labiausiai dirba golfo lauke? Kuo ši sporto šaka naudinga sveikatai?

– Žvelgiant iš šalies, golfas neatrodo aktyvus sportas, tačiau įsigilinę pamatysite, kad varžybos trunka apie penkias valandas. Jų metu žaidėjas visą laiką juda lauke, neša krepšį ant pečių. Tad ištvermė yra viena pagrindinių šios sporto šakos savybių. Golfas labai naudingas širdžiai. Sportininkas pakankamai juda, tačiau sportas neintensyvus, tad širdis neapkraunama. Taip pat nueiname daugybę žingsnių gryname ore, o tai irgi labai naudinga sveikatai.

Žvelgiant iš šalies, golfas neatrodo aktyvus sportas, tačiau įsigilinę pamatysite, kad varžybos trunka apie penkias valandas.

Golfo laukų yra įvairių – ir lygių, ir kalnuotų, tad fizinio pasiruošimo išties reikia. Žaidžiant golfą dirba tam tikros raumenų grupės ir kūno dalys, ypač nugara, kojos. Juk golfe labai svarbi sprogstamoji jėga, dėl to, prieš smūgiuodami, mes smarkiai pasisukame. Žaidėjas privalo išvystyti reikiamą lazdos ir kamuoliuko greitį, o tam reikia raumenų. Raumenis stipriname ir norėdami išvengti traumų.

– Ar traumos dažnos užsiimant golfu?

– Žinoma, jų būna, kaip ir kiekvienoje sporto šakoje. Gal tik ne tokių pavojingų. Žinau, kad T.Woodsas buvo patyręs kelio traumą. Dažnos ir riešų problemos. O mano jautri vieta – nugara, kadangi ant jos tempiu gana daug krūvio, todėl visą laiką būtina palaikyti raumenų lankstumą ir stiprumą. Nesinori, kad nugara pasiduotų viduryje golfo raundo.

– Sakoma, kad vyrai, kaip tikri medkirčiai, stipriai kerta golfo lazda, o moterys tai daro plastiškiau. Vis dėlto, kokie įgūdžiai svarbiausi žaidžiant golfą?

– Taip, vidutiniškai vyrai kamuoliuką muša šiek tiek toliau. Tačiau tai nėra šimtaprocentinė taisyklė. Vis dėlto svarbiausi žaidžiant golfą yra psichologiniai dalykai. Privalai atlaikyti įtampą ir išlaikyti emocinį stabilumą visą ilgą varžybų laiką.

– Išties golfo žaidėjai dažniausiai atrodo labai susikoncentravę, bet kartu ir ramūs. Daug su savimi dirbate, kad tai pasiektumėte?

– Atrodome ramūs, bet anaiptol tokie nesame. Aš nelabai mėgstu rodyti emocijas viduryje golfo lauko, bet tikrai nėra taip, kad galvoje nieko nevyksta. Visas penkias valandas esi tik su savimi ir turi išlaikyti tinkamą nusiteikimą. Jeigu greitai savimi nusivilsi arba pasiduosi, baigsis ir tavo golfo žaidimas. Todėl visą tą laiką turi būti pasiryžęs kovoti, stabiliai žaisti – ne per daug apsidžiaugti po sėkmingo smūgio ir ne per daug nuliūsti po nesėkmingo.

Sakyčiau, kad pats sunkiausias dalykas ir yra psichologinis pasiruošimas. Neužteks pusvalandį padirbėti su savo mintimis – tai  ilgalaikis procesas. Per pastaruosius kelerius metus turėjau nekokią tendenciją po vieno nesėkmingo smūgio pasiduoti likusį raundą. Tad praėjusią vasarą teko dirbti su sporto psichologu. Išmokau laikytis rutinos, kuri padeda save tinkamai nuteikti. Tai gali būti keli žodžiai, kurie padeda psichologiškai vėl sugrįžti ten, kur turi būti. Arba tam tikras prisiminimas, kuris padeda pamiršti apie nesėkmę. Tad nuo šiol prieš kiekvieną smūgį 10 sekundžių pakartoju savo rutiną, kuri padeda susikoncentruoti, subalansuoti mintis.

Gilė Bitė Starkutė. M. Christy / University of Arizona nuotr.

– Tad galbūt net ir mėgėjiškas golfo žaidimas gali padėti stiprinti ištvermę ir emocinį stabilumą?

– Manau, kad taip. Lazdą sulaužyti susinervinus yra labai lengva, bet negali to daryti po kiekvieno raundo. Turi išmokti valdytis. Todėl golfo žaidimas laisvalaikiu gali padėti geriau valdyti savo emocijas, ugdyti kantrybę. Žinoma, viskas priklauso nuo žaidėjo nusiteikimo. Iš prigimties labai nekantrus žmogus tokios sporto šakos galbūt ir nesirinks. Kita vertus, žaidžiant mėgėjiškai, nebūtina konkuruoti, galima tiesiog pasimėgauti procesu.

Golfo žaidimas laisvalaikiu gali padėti geriau valdyti savo emocijas, ugdyti kantrybę. Žinoma, viskas priklauso nuo žaidėjo nusiteikimo.

– Golfas yra lauko, gryno oro sportas. Kiek laiko galima juo užsiimti Lietuvoje ir Arizonoje?

– Arizonoje golfą galima žaisti ištisus metus, tačiau vasarą kiek per karšta. Dabar, gegužės pradžioje, termometrų stulpeliai jau artėja prie 36–40 laipsnių. Tad nebėra labai linksma ilgai būti lauke. Dar nesu žaidusi golfo esant 40 laipsnių temperatūros, laukia pirmasis toks mano sezonas. Žinoma, labai svarbu gerti daug vandens, dėvėti kepurę. Jei saulė labai spigina, naudojame ir skėčius. Viena vertus, amžina vasara Arizonoje mane džiugina. Tačiau kelias valandas judėti golfo lauke kur kas lengviau, kai klimatas vėsesnis.

Kalbant apie Lietuvą, golfo sezonas čia yra gana ilgas. Kol nėra sniego, žaisti galima beveik visur. Tad sakyčiau, kad sezonas tęsiasi nuo balandžio pradžios iki lapkričio, kartais net gruodžio. Jei neprisninga, galima žaisti lauke be problemų, tik reikia šiek tiek šilčiau apsirengti. Be abejo, grynas oras taip pat labai naudingas. Kas nenorėtų kelias valandas pasivaikščioti gražiuose golfo laukuose? Pati dievinu leisti laiką lauke, tad tai mano mėgstama golfo sporto dalis. Nesvarbu, ar šviečia saulė, ar lyja lietus – man patinka, kad oro sąlygos gali būti vis kitokios.

– Kokią matote golfo ateitį Lietuvoje? Galbūt kada nors ir Lietuvos universitetai turės savo golfo komandas?

– Golfas Lietuvoje populiarėja labai sparčiai, ir man džiugu tai matyti. Viskas per kelerius pastaruosius metus išaugo – pastebiu, kad daugėja tiek suaugusiųjų, tiek vaikų golfo žaidėjų. Lietuvos golfo rinktinė taip pat labai sustiprėjusi. O ir apskritai žmonės vis dažniau golfą renkasi kaip laisvalaikio leidimo formą. Tai mane džiugina, nes anksčiau atrodydavo, kad lietuviai kažkodėl varžosi nuvykti į golfo lauką ir ten maloniai praleisti laiką. Tikiuosi, kad vis daugiau žmonės atras šią sporto šaką.

Tai labai linksmas žaidimas, kurį galima žaisti su draugais, artimaisiais. Netgi nebūtina varžytis, galima tiesiog pasidžiaugti grynu oru, pamiklinti ranką. Universitetų golfo kultūra labiau būdinga JAV. Gal tik viena ar dvi aukštosios mokyklos visoje Europoje turi golfo programą. Tad Lietuvoje kažko panašaus greitai neverta tikėtis. Vis dėlto skatinu visus nebijoti svajoti ir užsiimti mėgstama veikla. Pati niekada nemaniau, kad šis mano pomėgis galės suteikti tiek galimybių. Golfas padėjo išvažiuoti į Arizoną, patekau į nuostabią komandą. Dabar, sezono metu, ritmas išties įtemptas. Dienos užimtos nuo saulėtekio iki vėlyvos pavakarės, nes treniruotes tenka derinti su paskaitomis. Tačiau kai darai tai, ką mėgsti, viskam randi laiko.

Rokas Šerpytis

Komentaras

Rokas Šerpytis, Santaros klinikų gydytojas kardiologas

Dabar žmonės ypač mažai juda. Nejudra yra viena iš penkių pagrindinių mirties priežasčių Europoje ir JAV. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad, norint išvengti rimtų sveikatos problemų, reikėtų bent penkis kartus per savaitę po pusvalandį užsiimti vidutinio intensyvumo sportine veikla.

Golfo žaidimas kaip tik ir laikomas tokia veikla. Jį žaidžiant, per valandą vidutiniškai sudeginama apie 260–450 kilokalorijų. Be to, treniruojamas  kūnas, mažėja lėtinių ligų rizika. Pavyzdžiui, išeminės širdies ligos, diabeto, insulto, storosios žarnos ir krūties vėžio. Svarbu ir tai, kad golfo lauke žmonės vidutiniškai nueina 11–17 tūkst. žingsnių. Tad auksiniu standartu laikomi 10 tūkst. žingsnių per dieną pasiekiami, ir dar su kaupu.

Švedijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad golfą žaidžiančių žmonių mirtingumas yra net 40 proc. mažesnis. Be to, šis sportas gali papildomai pridėti penkerius metus gyvenimo. Žinoma, reikėtų pastebėti, kad tai greičiausiai nėra vien golfo nuopelnas. Šį sportą praktikuojantys žmonės paprastai taip pat būna judresni, sveikiau maitinasi ir laikosi tinkamo režimo. Golfas naudingas ir tuo, kad sukelia gana mažai traumų ir tinka įvairioms amžiaus grupėms, nes galima pasirinkti norimą greitį ir žaidimo intensyvumą.

Šia sporto šaka užsiimti gali ir turintys širdies problemų. Golfas gali būti netgi efektyviu reabilitacijos būdu persirgus miokardo infarktu ar po nesunkaus galvos smegenų insulto. Žinoma, prieš tai reikėtų pasitikrinti pas gydytoją kardiologą, išsitirti, koks galimas fizinis krūvis, žinoti savo galimybes. Vis dėlto golfas nerekomenduojamas žmonėms, kurie turi peties sąnario problemų arba jiems neseniai buvo implantuotas stimuliatorius ar defibriliatorius. Nuolatiniai platūs rankų mostai, žaidžiant golfą, gali šiuos aparatus išjudinti iš vietos.

Populiarėja diskgolfas

Žmonės vyksta ne tik į golfo laukus, bet ir diskgolfo parkus. Šią sportą šaką tautiečiai jau spėjo pamėgti. Šiandien visoje šalyje išsibarstę daugybė diskgolfo parkų. Vienas populiariausių įrengtas Kulautuvoje. Šis žaidimas panašus į tradicinį golfą. Tik žaidėjai, užuot mušę kamuoliukus lazdomis, į specialius krepšius meta diskus. Žaidimas pradedamas metimu nuo starto vietos. Kiekvienas vėlesnis metimas metamas nuo tos vietos, kur prieš tai nusileido diskas. Pasak specialistų, diskgolfas labai naudingas. Jis suteikia galimybę nepersitempiant judėti įvairaus amžiaus žmonėms, lavina tam tikrus raumenis, mažina nuovargį, skatina laimės hormonų gamybą.