Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko teigimu, tokiu atveju trys savivaldybės atsidurtų geresnėje padėtyje. Iniciatyvą kritikuoja ir parlamento teisininkai.
Vilniaus rajonas šiemet gauna 79,9 proc. jo gyventojų sumokėto pajamų mokesčio, o 20,1 proc. atitenka kitoms savivaldybėms pagal vadinamąjį donorų mechanizmą. Į Klaipėdos rajono biudžetą įplaukia 94,9 proc. jame surinkto GPM, į Kauno rajono – 84,23 proc.
Tokios iniciatyvos autorių teigimu, dabar skiriant mažesnę GPM dalį neužtenka finansavimo infrastruktūrai ir viešosioms paslaugoms trijose didžiosiose savivaldybėse, kuriose sparčiai daugėja gyventojų bei urbanizuojamos naujos teritorijos.
Seimo nutarimo projektą registravo Mišrios Seimo narių grupės nariai Rita Tamašunienė, Beata Pietkiewicz ir Česlavas Olševskis, socialdemokratė Orinta Leiputė, „valstietė“ Rimantė Šalaševičiūtė, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Saulius Skvernelis bei konservatorius Justinas Urbanavičius ir liberalas Viktoras Pranckietis.
Ininiciatyvą įvertinę Seimo teisininkai sako, kad nutarimais draudžiama reguliuoti visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais – įstatymais.
„Poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu“, – nurodė Seimo Teisės departamentas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad 2024 metų valstybės biudžeto projektas jau yra rengiamas pagal galiojančias GPM paskirstymo taisykles.
M. Lingė: atsidurs geresnėje padėtyje
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė įsitikinęs, kad trys savivaldybės atsidurtų geresnėje padėtyje, o tai iškreiptų bendrą visoms savivaldybėms taikomą pajamų iš GPM principą.
„Savivaldybės būtų traktuojamos nevienodai, o tai, tikėtina, pažeistų savivaldybių lygiateisiškumo principus, kartu tai neatitiktų Europos vietos savivaldos chartijoje nustatytų principų“, – komentare BNS teigė M. Lingė.
Parlamentaras priminė, kad po 2015 metų birželio Konstitucinio Teismo sprendimo buvo atsisakyta ydingos praktikos, kai skirtingi kriterijai ir principai taikomi atskiroms savivaldybėms nustatant, kokią dalį pajamų jos turėtų gauti.
„Šiuo metu turime aiškią sistemą su skaidria metodika, kai donorėmis tampa tos savivaldybės, kurių GPM dalis viršija šalies vidurkį. Šiose savivaldybėse yra aukštas gyventojų mokestinis pajėgumas, nes pajamos vienam gyventojui viršija šalies vidurkį, todėl teisinga, kad jos dalyvauja savivaldybių finansinio pajėgumo išlyginime ne kaip dar didesnės naudos gavėjos, o kaip prisidedančios prie tų savivaldybių, kurioms finansiškai sekasi prasčiau dėl objektyvių faktorių“, – rašte aiškino M. Lingė.
Anot jo, trims savivaldybėms netaikant donoro sąvokos, remiantis 2023 metų duomenimis, likusios 57 savivaldybės netektų 37,3 mln. eurų.
M. Lingės teigimu, didžiųjų miestų savivaldybėms dabar lieka kur kas didesnė GPM dalis nei šalies vidurkis.
„Lyginant GPM dalies augimą 2023 metais su 2022 metais, matome, kad vidutinis augimas Lietuvoje buvo 12 proc., o tuo tarpu Kauno rajone – 16,1 proc., Klaipėdos – 17,3 proc., o Vilniaus – 15 proc.“, – teigė komiteto vadovas.
Finansų ministerijos teigimu, savivaldybių kitų metų pajamos iš GPM planuojamas pagal gyventojų, deklaravusių paskutinę gyvenamąją vietą praėjusiais metais, sumokėtą GPM.
Prognozuojama, kad 9 donorės šiemet į išlyginimo „krepšelį“ suneš 344,1 mln. eurų, iš jų Kauno rajonas – 14,49 mln. eurų, Klaipėdos – 2,66 mln. eurų, Vilniaus – 20,2 mln. eurų. Taikant išlaidų skirtumų išlyginimo mechanizmą Kauno rajonui iš „krepšelio“ teks 6,45 mln. eurų, Klaipėdos – 4,06 mln. eurų, o Vilniaus – 6,5 mln. eurų.
Nuo 2020 metų prie savivaldybių donorių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bei Neringos miestų – prisijungė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bei Trakų rajonai bei Palanga.
