Iš pradžių buvo žadėta permoką grąžinti per penkiolika metų. „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis sakė, kad jei tiek pinigų būtų pasisavinęs verslas, būtų priverstas nedelsiant taisyti klaidą.

„Nebūtų jokios kalbos apie jokius atidėjimus, o čia dar deramės. Tokiu atveju, ne tik privalėtume sugrąžinti, bet dar ir baudą gautume. O dabar net grąžinti nenori, nešneka apie jokią baudą“, – sakė D. Dundulis. 

Kilus nepasitenkinimui, valstybinis reguliuotojas sutrumpino terminą.

„Buitiniams vartotojams suma būtų grąžinama per 2,5 metų, o ne buitiniams vartotojams – ne vėliau kaip per 7,5 metų“, – teigė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pinigai vartotojams bus grąžinti per elektros skirstymo tarifą. Tokiu būdu gyventojai ir verslas per metus atgautų maždaug po 20 mln. eurų. Skola gyventojams būtų grąžinama nuo kitų metų liepos, o verslui – tik nuo 2027 m.

„Ilguoju laikotarpiu tarifas mažėtų 0,2 cento už kilovatvalandę“, – sakė R. Pocius.

„Tie palūkanų skaičiavimai, kurie buvo pateikti pirminiame variante, bus mažesni. Terminai trumpėja, tai atitinkamai ir palūkanos bus mažesnės“, – kalbėjo ESO vadovas Renaldas Radvila.

Geriau, kad tie pinigai kurtų naudą. Mes turime žinoti, kur jie juos deda, kad tam pačiam verslui, tai pačiai pramonei būtų kuo greitesnė grąža.

Maždaug prieš savaitę paskelbęs naują skolos grąžinimo grafiką, reguliuotojas pakvietė viešai diskusijai. Paaiškėjo, kad verslas nepatenkintas nauja skolos grąžinimo tvarka. Jo permoka sudaro du trečdalius visos skolos. Tačiau pinigų laukti teks tris kartus ilgiau nei gyventojams.

„Nėra teigiamas aspektas, kad buitiniai vartotojai yra keliami virš verslo vartotojų. Mūsų manymu, tai yra nesąžininga“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas.

„Manome, kad nustatant tam tikras skirtingas sąlygas išskirti vieną iš dviejų asmenų grupių nėra diskriminacija. Tai liudija ir buvę Konstitucinio teismo nutarimai“, – kalbėjo ESO valdybos narys Audrius Ruseckas.

Anot verslo konfederacijos, grąžinat permoką nebus taikomas indeksavimas, o pasiūlytos palūkanos neatitinka rinkos. Esą, dėl to vartotojas neatgaus 40 centų nuo kiekvieno permokėto euro.

„Turime įmonių, kurios turi 700 tūkst. eurų permoką. Nežinau, ar joms priimtina, kad joms nebus grąžinta didžioji dalis sumos“, – sakė V. Kriaučiūnas.

„Jei pasiimi paskolą banke, tai ten turbūt irgi niekas neindeksuoja tų pinigų“, – teigė R. Pocius.

Yra ir visai pesimistiškai nusiteikusių.

„Kadangi labai ilgai užsiimu verslu, tai aš šita pasaka netikiu. Nededu jokių vilčių, kad tai bus sugrąžinta. Nereikia dėti vilčių, kad monopolistas gali kažką sugrąžinti“, – sakė D. Dundulis.

Tiesa, kone pusę visos elektros Lietuvoje suvartojantys pramoninkai sako, kad didesnė nauda būtų ne grąžinti milijonus, o juos investuoti į nusidėvėjusią infrastruktūrą.

„Geriau, kad tie pinigai kurtų naudą. Mes turime žinoti, kur jie juos deda, kad tam pačiam verslui, tai pačiai pramonei būtų kuo greitesnė grąža“, – sakė pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Valstybės kontrolė nurodo, kad elektros skirstymo operatorius privalo didinti investicijas į infrastruktūrą, tad ją prižiūrinčios bendrovės diskusiją dėl skolos grąžinimo vadina politikavimu.

Tiesa, dar labiau trumpinti skolos grąžinimo termino reguliuotojas nesiryžta. Esą tai pakenktų ESO stabilumui ir elektros tinklų saugumui. 

„Mes tikrai esame suinteresuoti grąžinti šį skirtumą anksčiau ir jau pradėsime pokalbius su reguliuotoju apie tai, kaip rasti būdus ir tas sumas grąžinti anksčiau negu tas yra įtvirtinta VERT sprendime“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje pirmadienį sakė R. Radvila.

Pasak Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus, ESO yra įpareigota nuolat ieškoti galimybių vartotojams greičiau sugrąžinti šią permoką.

„Kiekvienais metais bendrovė (ESO – BNS) teikdama duomenis reguliuotojui apie viršutinių kainų ribų koregavimą arba nustatymą turi pateikti pagrindimą, kad bendrovė negali anksčiau grąžinti dalies šios 2021 metais VERT nustatytos sumos“, – komisijos posėdyje kalbėjo R. Pocius.

Jo teigimu, šiuo metu ESO vartotojams liko grąžinti 156 mln. eurų, iš jos 51 mln. eurų, pasak R. Pociaus, yra buitinių vartotojų permoka. Skaičiuojant pagal vidutinį 147 kilovatvalandžių (kWh) mėnesio suvartojimą, tai siektų 0,62 cento už kWh per mėnesį, arba 7,42 euro – per metus.

Valstybės kontrolės atstovas Mindaugas Šalčius pabrėžė, kad institucija kritikuoja ne susidariusią permoką, bet „neaišku, kokiais kriterijais remiantis“ iki 2036-ųjų nukeltą jos grąžinimą.

„Mes nenorime pasakyti, kad ta permoka negalėjo susidaryti. Matyt, normalu, kad tokios permokos gali susidaryti, taip pat jokiu būdu nenorime pasakyti, jog VERT neturėjo teisės nukelti tos sumos grąžinimo“, – teigė M. Šalčius.

„Tačiau mes kritikuojame patį faktą, kad (permokos grąžinimas – BNS) nukeltas penkiolikai metų ir neaišku, kokiais kriterijais remiantis – kodėl nukelta penkiolikai metų, o ne dešimčiai, penkeriems“, – kalbėjo Valstybės kontrolės atstovas.

Jei permoka būtų grąžinama per 15 metų, su palūkanomis ji siektų apie 200 mln. eurų.

Mes tikrai esame suinteresuoti grąžinti šį skirtumą anksčiau ir jau pradėsime pokalbius su reguliuotoju apie tai.

 

Tiek R. Radvila, tiek R. Pocius teigė, jog esant trumpesniam permokos grąžinimo laikui reikėtų mažinti ESO investicijas į tinklą, taip pat nebūtų išlaikytas finansinis tvarumas.

„Reikėtų mažinti arba ateities investicijas į tinklą, arba tie pinigai turėtų būti pasiskolinti su viršytais skolos ir EBIDTA rodikliais ir atitinkamai su visais kitais procentais ir kitomis palūkanomis, kas vėlgi turėtų tiesioginę įtaką skirstymo tarifui“, – sakė R. Radvila.

ESO vadovas pažymėjo, kad 160 mln. eurų suma buvo investuota į tinklą, tačiau „tai buvo traktavimo ir vertinimo klausimas, o ne kažkaip sąmoningai nukreipta į kitus šaltinius ar investicijos kryptis“.

„Tiek reguliacinio laikotarpio pradžioje, tiek pabaigoje kilo ginčas su reguliuotoju apie tai, kaip yra traktuojama LRAIC (Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų – BNS) metodika ir nuo kokios vertės turėtų būti skaičiuojama kapitalo grąža ir nusidėvėjimas“, – kalbėjo R. Radvila.

R. Pocius pirmadienį Seimo komisijoje kartojo, kad 160 mln. eurų vartotojų permoka ESO 2018–2021 metais susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų ir neturi nieko banda su pakeista metodika, tačiau jis pripažino, jog skaičiuojant šio laikotarpio investicijų kainas buvo taikomas 2021 metais atnaujintas LRAIC modelis.

„Būtent šio modelio esmė buvo, (...) kad yra labai daug ESO nudėvėto turto ir dėl to turto galimai yra prastesni

elektros tiekimo ir patikimumo rodikliai. Šito modelio esmė buvo sumodeliuoti teorinį tinklą, optimizuoti tinklą ir jį sumodeliuoti atstatomąja verte numatant, kiek reikia investicijų per penkerius metus tam, kad būtų atstatytas nudėvėtas tinklas. Ir pagal tai buvo suskaičiuoti visi kapitalo kaštai, kurie buvo leistini „Energijos skirstymo operatoriui“, – aiškino R. Pocius.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius (Jarekas Neverovičius) pirmadienį teigė, kad 160 mln. eurų permoką ESO turėtų grąžinti per metus.

R. Radvila praėjusią savaitę teigė, kad bendrovė permoką vartotojams grąžins per mažesnį skirstymo tarifą.

Pasak Valstybės kontrolės, 96 proc. permokos (153,8 mln. eurų) bus pradėta grąžinti po dešimtmečio ir visiškai būtų grąžinta iki 2036-ųjų. Institucijos teigimu, nenustačius aiškių kriterijų, kada ši suma turi būti grąžinta, grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.

Energetikos ministras Dainius Kreivys praėjusią savaitę teigė, kad 160 mln. eurų skirtumą lėmė metodiniai pokyčiai, išsiskyrę ESO bei rinkos reguliuotojo požiūriai į investicijų skaičiavimą, o, pasak jo, situacijoje „nėra jokio kriminalo“.

Tuo metu Seimo Ekonomikos komiteto narys socialdemokratas Gintautas Paluckas pareiškė, kad tokią veiklą galima „lupikavimu“.

Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pranešė, jog vertins Valstybės kontrolės audito išvadas ir tuomet bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių.