Tinka ne visiems
Kaunas siekia tapti žaliu miestu ir paskatinti vairuotojus persėsti į elektromobilius. Dėl to įvairiose miesto vietose pradėtos diegti elektromobilių įkrovimo stotelės, tačiau kauniečiai pastebi, kad jos tinkamos ne visiems.
Į "Kauno dieną" kreipėsi kaunietis Vladas ir nurodė, kad miestas visai nesiorientuoja, kad elektromobilius būtų galima įkrauti lėtuoju būdu. Vyras nurodė, kad ne visi elektromobiliai technologiškai pritaikyti greitai įkrauti, tad Kaune diegiamos elektromobilių stotelės nėra pritaikytos daliai transporto priemonių. Anot jo, situaciją labai lengva pakeisti, užtektų tik prie diegiamų stotelių įrengti įprastą kištukinį lizdą.
"Kaune rengiamos kolonėlės, tačiau jose nėra vienos, vadinamosios sienos, jungties. Ji skirta elektromobiliams ar įkraunamiems hibridiniams automobiliams, kurie neturi greito įkrovimo funkcijos. Tokie automobiliai sunaudoja apie 3,5 kW, o stotelėse tiekiama 8 ar net 20 kW galia. Mano skaičiavimais, įrengus įprastą 220 V kištukinį lizdą, stotelės įrengimo savikaina padidėtų maždaug 8 eurais, bet būtų patogu visiems", – apie skirtumą kalbėjo kaunietis.
Vladas aiškino, kad dabar norint krauti mažesnės galios elektromobilius esamose stotelėse, reikia turėti specialią jungtį, kuri kainuoja kelis šimtus eurų, o jei būtų įrengtas kištukinis lizdas, galima būtų įkrauti be jokių papildomų laidų.
Užima papildomą vietą
Kaunietis tikino, kad prie dabar įrengtų įkrovimo stotelių dėl to, kad nėra paprasto kištukinio lizdo, tenka laukti kitiems. Anot jo, lėtai besikraunantis automobilis užima papildomą vietą ir tuo metu stotele negali naudotis didesnės galios elektromobiliai, kuriuos būtų galima labai greitai įkrauti.
"Dabar atvažiuoja tas, kuris gali įkrauti tik lėtai, prisijungia prie kolonėlės ir užima vietą. Jis užtruks ilgai, nes vis tiek daugiau galios vienu metu negali įkrauti. Tas, kuris galėtų greitai įkrauti, turi laukti. Jei būtų įrengtas kištukinis lizdas, tai vienu metu kolonėle galėtų naudotis ne du, o trys automobiliai. Greitai įkraunami automobiliai greičiau keistųsi ir daugiau elektromobilių būtų galima įkrauti, nes nebūtų užimta linija. Visoje Europoje taip yra, o lietuviai nemoka išnaudoti infrastruktūros", – savo nuomonę dėstė elektromobilio vairuotojas Vladas.
Miestas nesuinteresuotas?
Vyras tikino, kad prie įprasto sieninio kištukinio lizdo būtų galima prijungti elektromobilį tada, kai žmonės apsiperka prekybos centruose, laiką leidžia kavinėje.
"Svetainėje plugshare.com galima pasižiūrėti, kas dalijasi kištukiniu lizdu ir kur galima įkrauti elektromobilį, tai kitose šalyse daug vietų, net prie kavinių nurodyta. O Lietuvoje tik liežuviais mala, kad reikia skatinti ekologiją, bet realiai nieko nedaro. Juk prie kavinės ir čia galėtum įkrauti. Aišku, per valandą labai daug neįkrausi, bet jau kokius 20 km galėsi nuvažiuoti ir oro neterši", – sakė kaunietis.
Kalbėjau ir su įmone, kuri įrengia stoteles, jie galėtų padaryti papildomą jungtį, tačiau miestas to nenori, tai jie ir neįrengia.
Anot jo, kai kurie prekybos centrai, nors ir turi įrengtus kištukinius lizdus, ne visada leidžia jais pasinaudoti.
Kaunietis Vladas tikino, kad šią problemą buvo išdėstęs Transporto ir eismo organizavimo skyriaus specialistams, tačiau gavo atsakymą, kad lėtai gali įsikrauti namuose ir miestas neketina prie stotelių įrengti papildomų jungčių, kad vienu metu elektros pasisemti galėtų ir lėtai įkraunamos transporto priemonės.
"Kalbėjau ir su įmone, kuri įrengia stoteles, jie galėtų padaryti papildomą jungtį, tačiau miestas to nenori, tai jie ir neįrengia", – miesto požiūriu stebėjosi kaunietis.
Kištukiniai lizdai nesaugūs?
Kauno miesto savivaldybės atstovai laikėsi pozicijos, kad dabar mieste diegiamos elektromobilių įkrovimo stotelės yra tinkamos ir jomis gali naudotis dauguma elektrinių transporto priemonių. Anot specialistų, įprasti kištukiniai lizdai neužtikrina saugumo, todėl jie mieste ir nediegiami.
"Kauno mieste šiuo metu yra montuojami tik standartiniai elektromobilių įkrovimo įrenginiai, turintys standartines "CHAdeMO" bei "TYPE 2" jungtis, kuriomis gali naudotis absoliučiai didžioji dalis elektromobilių. Mieste montuojame tik standartinę įrangą, kurios elektronika kontroliuoja elektromobilio įkrovimo procesą ir, kilus grėsmei, gali nutraukti įkrovimą. Paprasti 220 V kištukiniai lizdai elektromobiliams įkrauti įprastai naudojami buityje. Tokia elektromobilių įkrovimo prieiga negalėtų užtikrinti saugaus įkrovimo ir apsaugoti nuo gaisro grėsmės. Prieš įgyvendindami projektą, įkrovimo įrenginių vietas, galias ir jungčių tipus detaliai aptarėme su Lietuvos elektromobilių asociacijos atstovais", – komentavo Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Jis informavo, kad artimiausiu metu turėtų pradėti veikti įkrovimo prieigos prie Kauno pilies, Raudondvario plente, Karaliaus Mindaugo prospekte ir prie "Žalgirio" arenos. Iki metų galo stotelių atsiras Eivenių gatvėje ir Radvilėnų plente.
